Tėvai paprastai gerai žino apie vaiko kelionės dokumentus, kurių reikalauja pasienio kontrolės pareigūnai. Tačiau šeimos teisės advokato praktika patvirtina, kad tėvai beveik nežino apie kitą
esminį dokumentą – Lietuvoje liekančio tėvo ar teismo leidimą, kuris yra būtinas tėvui, išvykstančiam su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę.
Net jeigu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su išvykstančiu tėvu. Neturint tokio leidimo išvykstantis patenka į teisės pažeidimo situaciją, kuri vadinama neteisėtas vaiko išvežimas (vaiko grobimas).
Šio komentaro tikslas – atkreipti pačių tėvų dėmesį, kurie savo gyvenime susiduria tokiomis situacijomis. Teisės profesionalai, dirbantys šeimos teisės srityje, tokį teisinį reguliavimą žino ir
galėtų patarti, tačiau dažnu atveju į juos kreipiamasi jau po fakto, kai išvykusiojo teisinė padėtis jau komplikavosi.
Apie tai verta pakalbėti, nes vieno punkto, kuris aiškiu tekstu įpareigoja gauti liekančio tėvo leidimą, įstatymuose nerasite. Be to, tėvai lietuvišką „vaiko gyvenamosios vietos“ nustatymą su vienu iš tėvų, dažnai klaidingai supranta kaip tam vienam iš tėvų suteiktas vaiko globos teises. Klaidinga būtų manyti, kad teismo sprendimu vieno iš tėvų naudai nustatyta vaiko gyvenamoji vieta yra tarsi laimėtas „aukso puodas“, kai galima vienasmeniškai spręsti su vaiku susijusius klausimus.
Priešingai, reikia nepamiršti, kad gyvenamosios vietos nustatymas sukuria dideles pareigas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su antruoju iš tėvų, derinti su vaiku susijusius sprendimus su kartu negyvenančiu tėvu.
Paliktas Lietuvoje tėvas pagal ES reglamentą ir Hagos konvenciją turi teisę taikyti specialią procedūrą ir reikalauti grąžinti neteisėtai išvežtą vaiką į Lietuvą. Tokiu atveju, sprendžiama dėl kuo greitesnio vaiko grąžinimo, o pati byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), leidimo su vaiku išvykti gyventi į užsienį ar bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) yra nagrinėjama Lietuvos teismuose. Iš kitos pusės, būtina žinoti ir tai, kad paliktam Lietuvoje tėvui nedelsiant nesiėmus teisinių veiksmų dėl vaiko išvežimo, o vėliau nusprendus pateikti reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vėlgi pagal ES reglamentą, jau teks kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismą, t.y. teks bylinėtis užsienyje.
Kaip ir bet kuris ginčas, o ypač kai tenka bylinėtis užsienio valstybės teisme, žmogui reiškia reikšmingus laiko, energijos ir finansinius praradimus. Jau vien dėl dalyvavimo procese, dar net
nekalbant apie bylos baigtį ir teismo sprendimo (dėl vaiko gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos) vykdymą užsienyje. Todėl šiuo atveju yra daug svarbiau kalbėti apie prevenciją ir tai kad tokių sudėtingų situacijų galima išvengti ar jas iš esmės sušvelninti.
Tėvams gyvenantiems atskirai ir auginantiems nepilnamečius vaikus yra būtina žinoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas taisykles ir jų laikytis (ypač ketinantiems išvykti su vaiku):
* CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai
ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant
skyrium.
* Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimą kitam iš tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienį.
* Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą.
Vienam iš tėvų ketinant su nepilnamečiu vaiku išvykti nuolatiniam gyvenimui į užsienio valstybę, būtina išspręsti liekančio tėvo tolesnio dalyvavimo vaiko auklėjime klausimus, t. y. tėvams būtina susitarti dėl liekančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, vaikui gyvenat užsienio valstybėje.
Pažymėtina, kad suteikti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui bendrauti su vaiku yra tėvo, pas kurį gyvena vaikas, pareiga ir jis neturi teisės kliudyti kitam tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku.
Pagalvokime apie vaikus ir apie jų teisę turėti tiesioginį ir betarpišką ryšį su abiem tėvais, kai vienas iš tėvų gyvena atskirai. Ne apie save ir suaugusiųjų interesus (koks blogas yra antrasis iš tėvų), bet iš vaiko pozicijos. Po išsiskyrimo suaugusių tarpusavio santykiai dažnai tampa neišsprendžiamai sudėtingi, tačiau vaikui kiekvieno iš tėvų dalyvavimas ir vaidmuo jo gyvenime ir toliau yra svarbus.
Kalbu ne apie tuos atvejus, kai galima aiškiai skirti, kas yra balta (vaikas turi kokybiškus santykius su abiem tėvais), o kas juoda (bendravimas teisiškai uždraustas). Kalbu apie tuos dažniausiai pasitaikančius atvejus, kurie yra kažkur tarp baltos ir juodos.
Svarbu ne tik pabrėžti, bet ir kiekvienu atveju visapusiškai skatinti susivokimą, jog išimtinai patys tėvai (o ne teismas!) gali priimti savo vaikui geriausius sprendimus, kad tėvai turi savyje rasti valios bendradarbiauti dėl vaiko, nes tik nuo jų pačių (o ne nuo teismo sprendimo!) priklauso santykių kokybė. Nėra abejonių, kad teismas tikrai išspręs tėvų ginčą, pašalins teisės pažeidimą ar nustatys bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ar asmeninių santykių problemos dėl to tampa išspręstos?