Teisininko komentaras. Fizinio asmens bankroto pliusai ir minusai

 (12)
Fizinių asmenų bankrotas ar fiziniams asmenims galimybė bankrutuoti jau yra suteikta daugumoje Vakarų Europos šalių, dėl to nemaža dalis skolų bei įsipareigojimų nebepakeliančių lietuvių net išvyko iš Lietuvos - tokiu būdu apsisaugoti ar apsaugoti savo turtą iki šiol čia negalėjo.
© Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu daug diskusijų bei dvejonių sukėlė 2012 m. gegužės 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris turėtų įsigalioti tik 2013 m. kovo 1 d. Šio įstatymo įgyvendinimui įvairios institucijos dar iki rugsėjo pabaigos galės teikti bei parengti įvairius Lietuvos Respublikos įstatymų projektus.

Taigi, natūraliai kyla klausimas, kokias galimybes bei lengvatas galėtų įgyti fizinis asmuo pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Analizuojant minėto teisės akto tekstą pirmiausiai įvardintina tikslinė šio teisės akto paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taip pat paminėtina, jog įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra tik Lietuvos Respublikoje, o bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kai patampa nemokus, t.y. kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Prieš pateikdamas prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo turi ne mažiau kaip prieš 30 d. raštu apie savo ketinimus informuoti visus esamus kreditorius bei atitinkamai iškėlus bankroto bylą pateikti planą, kuriame daugiau mažiau turėtų būti aprašyta ir detalizuota informacija bei priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų bei atitinkamai numatomos visos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), kiti aspektai kaip, pvz.: kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos ir reikalingos lėšos, bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas ir kt.

Taigi, viską tinkamai pridavus, patvirtinus bei nuo to momento kai jau įsiteisėja teismo nutartis, fiziniui asmeniui suteikiamos tokios lengvatos bei atitinkamai sukuriami tam tikri suvaržymai, kaip.:

- draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas;

- fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;

- draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus įstatymo numatytas išimtis;

- fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tik turėdamas teismo leidimą, jeigu ši veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta.

- fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, kuriai vykdyti reikalinga atskira sąskaita (sąskaitos) kredito įstaigoje (įstaigose).

- mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka.

Paties plano įgyvendinimo trukmė negalės būti ilgesnė nei 5 metai. Be to, bankroto procedūros metu Lietuvoje, taip pat kaip ir kitose šalyse, fizinio asmens turtas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, bus parduodamas.

Jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

Taigi iš vienos pusės gali atrodyti, kad fizinio asmens bankrotas – pati paprasčiausia išeitis norint atsikratyti užklupusių skolų. Atrodo, teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo akimirksniu tampa mokus, išvengia skolų grąžinimo kreditoriams ir gali vėl pradėti gyventi „iš naujo“. Tačiau viskas, kaip rodo užsienio šalių patirtis bei teisės aktų nuostatos, nėra taip paprasta.

Galima pastebėti nemažai neigiamų fizinio asmens bankroto pasekmių. Iškėlus bankroto bylą, visgi fizinio asmens nuosavybės teise valdomas turtas gali būti parduotas. Bankrutavęs asmuo tam tikrą laikotarpį turi vienokius ar kitokius apribojimus, kaip pavyzdžiui, negalimas paskolų suteikimas ir gavimas nepranešus kreditoriams, negalėjimas kurį laiką užimti tam tikras pareigas ar steigti ar valdyti juridinį asmenį, o neretai ir visuomenėje pradedamas laikyti ir vertu mažesnio pasitikėjimo asmeniu.

Taigi, kiekvienas asmuo, norintis ir ketinantis pasirinkti ar pasinaudoti minėtu teisės aktu, prieš tai darydamas, turėtų gerai pasvarstyti ir įvertinti visus šios procedūros bei atitinkamai statuso suteikiamus pliusus ir minusus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Lietuvos regionų bylos: tarp atgarsių ir faktų

Įvairūs Lietuvos miestai neretai apibūdinami vaizdingais epitetais, o viešumoje vis dar gajūs mitai apie juos. Štai Palanga dažnai vadinama ne tik vasaros sostine, bet ir didžiausiu nusikaltimų centru šiltuoju metų laiku. Šiauliams ne vienus metus klijuota banditų miesto etiketė, Aukštaitijos sostine laikomas Panevėžys dėl nusikaltimų gausos buvo pramintas Lietuvos Čikaga.

Klausk teisininko: kaip apsisaugoti nuo brolio? (4)

Su broliu sutarėme, kad jis rūpinsis mano namo statyba, o aš jam geranoriškai broliškai mokėsiu atlygį. Bet brolis ėmė prašyti visai ne broliško atlygio. Tada paprašiau pasirašyti, jog esu jam perdavęs savo santaupas, bet jis atsisakė. Esu parašiusi įgaliojimą, kad jis gali rūpintis ne tik namo statybomis, bet ir jį parduoti.

Po šiurpą keliančio DELFI straipsnio apie vaiką – specialus tyrimas teisme (26)

Po DELFI publikacijos, kurioje buvo pasakojama, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinio teismo posėdžių salėje visų proceso dalyvių akivaizdoje teisėjai pakartotinai apklausė seksualinę prievartą patyrusį vaiką, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus sudarė specialią trijų teisėjų komisiją situacijai operatyviai ištirti.

STT dėl šališkai bylą nagrinėjusios teisėjos kreipėsi etikos sargus (15)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl šališkai neteisėto praturtėjimo bylą išnagrinėjusios Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės.

Vilnietis ant namo demonstratyviai pakabino SSRS vėliavą: norėjau ją išdžiovinti (225)

Vilniaus Tauragnų g. ant privataus namo SSRS vėliavą pakabinęs ir ją demonstravęs vilnietis Vadimas Čiubukas teisinosi, kad tenorėjo ją tik išdžiovinti, tačiau tokie vyro argumentai visiškai neįtikino teismo.