Teisininko komentaras. Fizinio asmens bankroto pliusai ir minusai

 (12)
Fizinių asmenų bankrotas ar fiziniams asmenims galimybė bankrutuoti jau yra suteikta daugumoje Vakarų Europos šalių, dėl to nemaža dalis skolų bei įsipareigojimų nebepakeliančių lietuvių net išvyko iš Lietuvos - tokiu būdu apsisaugoti ar apsaugoti savo turtą iki šiol čia negalėjo.
© Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu daug diskusijų bei dvejonių sukėlė 2012 m. gegužės 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris turėtų įsigalioti tik 2013 m. kovo 1 d. Šio įstatymo įgyvendinimui įvairios institucijos dar iki rugsėjo pabaigos galės teikti bei parengti įvairius Lietuvos Respublikos įstatymų projektus.

Taigi, natūraliai kyla klausimas, kokias galimybes bei lengvatas galėtų įgyti fizinis asmuo pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Analizuojant minėto teisės akto tekstą pirmiausiai įvardintina tikslinė šio teisės akto paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taip pat paminėtina, jog įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra tik Lietuvos Respublikoje, o bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kai patampa nemokus, t.y. kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Prieš pateikdamas prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo turi ne mažiau kaip prieš 30 d. raštu apie savo ketinimus informuoti visus esamus kreditorius bei atitinkamai iškėlus bankroto bylą pateikti planą, kuriame daugiau mažiau turėtų būti aprašyta ir detalizuota informacija bei priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų bei atitinkamai numatomos visos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), kiti aspektai kaip, pvz.: kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos ir reikalingos lėšos, bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas ir kt.

Taigi, viską tinkamai pridavus, patvirtinus bei nuo to momento kai jau įsiteisėja teismo nutartis, fiziniui asmeniui suteikiamos tokios lengvatos bei atitinkamai sukuriami tam tikri suvaržymai, kaip.:

- draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas;

- fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;

- draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus įstatymo numatytas išimtis;

- fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tik turėdamas teismo leidimą, jeigu ši veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta.

- fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, kuriai vykdyti reikalinga atskira sąskaita (sąskaitos) kredito įstaigoje (įstaigose).

- mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka.

Paties plano įgyvendinimo trukmė negalės būti ilgesnė nei 5 metai. Be to, bankroto procedūros metu Lietuvoje, taip pat kaip ir kitose šalyse, fizinio asmens turtas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, bus parduodamas.

Jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

Taigi iš vienos pusės gali atrodyti, kad fizinio asmens bankrotas – pati paprasčiausia išeitis norint atsikratyti užklupusių skolų. Atrodo, teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo akimirksniu tampa mokus, išvengia skolų grąžinimo kreditoriams ir gali vėl pradėti gyventi „iš naujo“. Tačiau viskas, kaip rodo užsienio šalių patirtis bei teisės aktų nuostatos, nėra taip paprasta.

Galima pastebėti nemažai neigiamų fizinio asmens bankroto pasekmių. Iškėlus bankroto bylą, visgi fizinio asmens nuosavybės teise valdomas turtas gali būti parduotas. Bankrutavęs asmuo tam tikrą laikotarpį turi vienokius ar kitokius apribojimus, kaip pavyzdžiui, negalimas paskolų suteikimas ir gavimas nepranešus kreditoriams, negalėjimas kurį laiką užimti tam tikras pareigas ar steigti ar valdyti juridinį asmenį, o neretai ir visuomenėje pradedamas laikyti ir vertu mažesnio pasitikėjimo asmeniu.

Taigi, kiekvienas asmuo, norintis ir ketinantis pasirinkti ar pasinaudoti minėtu teisės aktu, prieš tai darydamas, turėtų gerai pasvarstyti ir įvertinti visus šios procedūros bei atitinkamai statuso suteikiamus pliusus ir minusus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Klimpsta vis giliau: teisėjui duotas kyšis neišgelbėjo verslininko (10)

Korupcijos skandalas Mažeikių rajono apylinkės teisme jau paskandino ne tik šio miesto prokurorą, bet ir anksčiau šiame teisme dirbusį, bet sėkmingą karjerą padariusį ir į aukštesnės instancijos teismą paskirtą teisėją. Tuo metu verslininkas, dėl kurio prokuroras ir teisėjas rizikavo savo karjera, nuo atsakomybės taip ir neišsisuko.

Kauno teisėjui bus pareikšti įtarimai: kolegai iš Mažeikių davė 600 eurų kyšį (18)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl papirkimo įtariamą Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių.

Žinia sukėlė tikrą šoką: 12 metų kovojau, kol žudiką nuteisė, o jis už grotų praleido tik 3 metus (192)

Tauragėje gyvenanti verslininkė Daina Levčenkovienė negali patikėti, kad jos vyrą nušovęs buvęs „Aro“ kovotojas Algirdas Dėringis, be tėvo palikęs du vaikus, jau mėgaujasi laisve. „Dvylika metų kovojau, kol pasiekiau teisingumą, o jis pataisos namuose praleido vos trejus metus“, – prisipažįsta moteris.

D. Grybauskaitė priėmė sprendimą: Vilniaus teisėja dabar pati turės „prikąsti liežuvį“ (127)

Šiurkščiai etiką pažeidusi ir teismų autoritetui žalą visuomenėje padariusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Bieliauskienė turi būti atleista iš pareigų. Taip mano už teismų veiklą atsakinga prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Nereikėjo nė pažinčių Seime – padėjo į korupcijos skandalą patekęs teisėjas (122)

Skubos tvarka įstatymą, kuriuo už ištisinės linijos kirtimą vairuotojams yra numatytas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo trejų iki šešių mėnesių, pakeisti norėjęs Seimo narys Petras Gražulis galėtų pasimokyti iš tautiečių – yra ir kitų būdų, kaip galima išsaugoti teisę vairuoti net ir pažeidus nuo sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą.