Teisininko komentaras. Fizinio asmens bankroto pliusai ir minusai

 (12)
Fizinių asmenų bankrotas ar fiziniams asmenims galimybė bankrutuoti jau yra suteikta daugumoje Vakarų Europos šalių, dėl to nemaža dalis skolų bei įsipareigojimų nebepakeliančių lietuvių net išvyko iš Lietuvos - tokiu būdu apsisaugoti ar apsaugoti savo turtą iki šiol čia negalėjo.
<font color="#6699cc"><strong>Teisininko komentaras.</strong></font> Fizinio asmens bankroto pliusai ir minusai
Foto: Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu daug diskusijų bei dvejonių sukėlė 2012 m. gegužės 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris turėtų įsigalioti tik 2013 m. kovo 1 d. Šio įstatymo įgyvendinimui įvairios institucijos dar iki rugsėjo pabaigos galės teikti bei parengti įvairius Lietuvos Respublikos įstatymų projektus.

Taigi, natūraliai kyla klausimas, kokias galimybes bei lengvatas galėtų įgyti fizinis asmuo pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Analizuojant minėto teisės akto tekstą pirmiausiai įvardintina tikslinė šio teisės akto paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Taip pat paminėtina, jog įstatymas taikomas fiziniam asmeniui, kurio pagrindinių turtinių interesų vieta yra tik Lietuvos Respublikoje, o bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, kai patampa nemokus, t.y. kai negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Prieš pateikdamas prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, asmuo turi ne mažiau kaip prieš 30 d. raštu apie savo ketinimus informuoti visus esamus kreditorius bei atitinkamai iškėlus bankroto bylą pateikti planą, kuriame daugiau mažiau turėtų būti aprašyta ir detalizuota informacija bei priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų bei atitinkamai numatomos visos priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), kiti aspektai kaip, pvz.: kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos ir reikalingos lėšos, bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas ir kt.

Taigi, viską tinkamai pridavus, patvirtinus bei nuo to momento kai jau įsiteisėja teismo nutartis, fiziniui asmeniui suteikiamos tokios lengvatos bei atitinkamai sukuriami tam tikri suvaržymai, kaip.:

- draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas;

- fizinio asmens turtui negali būti nustatoma priverstinė hipoteka;

- draudžiama fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius), išskyrus įstatymo numatytas išimtis;

- fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tik turėdamas teismo leidimą, jeigu ši veikla mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Individuali ir (ar) ūkininko veikla, kuri nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, turi būti nutraukta.

- fizinis asmuo disponuoja lėšomis, esančiomis vienoje sąskaitoje kredito įstaigoje, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla, kuriai vykdyti reikalinga atskira sąskaita (sąskaitos) kredito įstaigoje (įstaigose).

- mokesčiai skaičiuojami ir mokami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau draudžiamas nesumokėtų mokesčių išieškojimas ne ginčo tvarka.

Paties plano įgyvendinimo trukmė negalės būti ilgesnė nei 5 metai. Be to, bankroto procedūros metu Lietuvoje, taip pat kaip ir kitose šalyse, fizinio asmens turtas, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus, bus parduodamas.

Jeigu fiziniam asmeniui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, bankroto administratorius pasiūlo fiziniam asmeniui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl fizinio asmens turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Fizinio asmens dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto fizinio asmens dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi fiziniam asmeniui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Per šį laikotarpį fizinis asmuo turi susirasti pirkti ar išsinuomoti kitą būstą.

Taigi iš vienos pusės gali atrodyti, kad fizinio asmens bankrotas – pati paprasčiausia išeitis norint atsikratyti užklupusių skolų. Atrodo, teismui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, fizinis asmuo akimirksniu tampa mokus, išvengia skolų grąžinimo kreditoriams ir gali vėl pradėti gyventi „iš naujo“. Tačiau viskas, kaip rodo užsienio šalių patirtis bei teisės aktų nuostatos, nėra taip paprasta.

Galima pastebėti nemažai neigiamų fizinio asmens bankroto pasekmių. Iškėlus bankroto bylą, visgi fizinio asmens nuosavybės teise valdomas turtas gali būti parduotas. Bankrutavęs asmuo tam tikrą laikotarpį turi vienokius ar kitokius apribojimus, kaip pavyzdžiui, negalimas paskolų suteikimas ir gavimas nepranešus kreditoriams, negalėjimas kurį laiką užimti tam tikras pareigas ar steigti ar valdyti juridinį asmenį, o neretai ir visuomenėje pradedamas laikyti ir vertu mažesnio pasitikėjimo asmeniu.

Taigi, kiekvienas asmuo, norintis ir ketinantis pasirinkti ar pasinaudoti minėtu teisės aktu, prieš tai darydamas, turėtų gerai pasvarstyti ir įvertinti visus šios procedūros bei atitinkamai statuso suteikiamus pliusus ir minusus.

„Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“
Registruoti (0) Anonimiški (12)
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Surišo rankas piktnaudžiautojams apribojant asmenų veiksnumą (3)

Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Seimas priėmė Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir susijusių įstatymų pataisas, leisiančias užtikrinti, kad tūkstančiai psichinę negalią turinčių asmenų gautų pagalbą, o piktnaudžiauti žmonių veiksnumo apribojimais neliktų galimybių.

Teismai gauna bylų daugiau nei spėja išnagrinėti (19)

Per metus teismuose išnagrinėjama daugiau nei 300 tūkst. bylų ir šis skaičius auga, teigia Teisėjų tarybos pirmininkas Egidijus Laužikas, pristatydamas 2014 m. teismų veiklos ataskaitą.

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos galėjo dingti per 200 tūkst. eurų (37)

Iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos galėjo dingti per 200 tūkst. eurų. Įtariama, kad šiuos pinigus galėjo pasisavinti anksčiau su teismo finansais dirbę asmenys.

Teismo salėje – išniekintų merginų ašaros: nesinorėjo toliau gyventi (146)

Išniekinta, pažeminta ir dar viešai sutrypta – esi pati kalta, kad užėjai ten, kur tave išžagino, per daug šypsojaisi savo skriaudikui, buvai per daug naivi ir neturėjai patirties šiame žiauriame gyvenime ar tiesiog dėl to, kad esi mergina su trumpu sijonuku.

Advokatas: už sunkius nusikaltimus nebūtinai bus baudžiama realiu laisvės atėmimu (20)

Lietuva artėja prie modernių, Vakarų pasaulio vertybes atspindinčių baudžiamosios teisės sistemų, kuriose pabrėžiamas ne tik priverstinis bausmės pobūdis, tačiau jos adekvatumas, veiksmingumas ir orientacija į nusikalstamą veiką padariusio asmens gražinimą ir integraciją į visuomenę.