Minimalios kasmetinės atostogos tai laisvų dienų, už kurias mokamas atlyginimas, skaičius kurį darbdavys privalo suteikti darbuotojui dirbančiam pagal darbo sutartį. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė yra dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos.
Trisdešimt penkių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams faktiškai vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, neįgaliesiems, kitiems įstatymų numatytiems asmenims. Asmenims, dirbantiems ne pilną darbo laiką, kasmetinių minimalių atostogų laikas nėra trumpinamas.
Šalys turi teisę susitarti dėl kitokių atostogų terminų, tačiau jie negali būti mažesni nei nustatyti darbo kodekse. Šventinės dienos, nustatytos Darbo kodekso 162 str. į atostogų trukmę neįskaitomos, todėl atostogų trukmė pailgėja atitinkamu šventinių dienų skaičiumi.
Teisę į kasmetinės pailgintas atostogos, iki penkiasdešimt aštuonių kalendorinių dienų, turi darbuotojai, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės (pvz.: krašto apsaugos, saugumo tarnybos darbuotojai).
Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į šias atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato jame konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Pažymėtina, kad pailgintos atostogos negali būti nustatytos šalių susitarimu. Kasmetinės papildomos atostogos - tai atostogų rūšis kai papildomos atostogos suteikiamos darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų (pvz.: darbas sveikatai kenksmingoje aplinkoje), už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį (pvz.: kilnojamojo pobūdžio darbas). Kasmetinių papildomų atostogų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė.
Darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos, tačiau tokių papildomų atostogų lengvatų negalima numatyti darbo sutartyse, sudaromose su įstaigomis ar organizacijomis, kurios yra išlaikomos iš įvairių valstybinio pobūdžio fondų lėšų.
Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatytą tvarką. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą momento. Už kiekvienus darbo metus jos suteikiamos tais pačiais metas, tačiau esant darbuotojo prašymui ar sutikimui, numatytasis atostogų laikas gali būti perkeltas ir pridėtas prie kitų metų kasmetinių atostogų.
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu.
Kasmetinių atostogų pakeisti pinigine kompensacija negalima. Įstatymas numato išimtis, kada nesuėjus šešių mėnesių nepertraukiamo darbo laikotarpiui darbuotojas gali prašyti išeiti kasmetinių atostogų. Tokia teisė suteikiama moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų ir kitais įstatymų arba kolektyvinių sutarčių numatytais atvejais. Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamo darbo turi asmenys iki aštuoniolikos metų, nėščios moterys ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Vyrams kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje. Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko.
Darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku.
Nustatant kasmetinių atostogų trukmę kasmetinės papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių minimaliųjų atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai. Darbuotojams, turintiems teisę gauti kasmetines pailgintas ir kasmetines papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik kasmetinės pailgintos atostogos, arba nustatyta tvarka prie kasmetinių minimaliųjų atostogų pridėtos kasmetinės papildomos atostogos.
Darbuotojui pageidaujant kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei keturiolika dienų.
Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo sutikimu arba prašymu. Perkeltų atostogų laikas paprastai suteikiamas tais pačiais darbo metais, tačiau esant darbuotojo prašymui arba sutikimui jis gali būti perkeltas ir pridėtas prie kitų metų kasmetinių atostogų.
Kasmetinės atostogos taip pat gali būti perkeltos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, kai jis įgyja teisę į tikslines ar nemokamas atostogas, kai atleidžiamas iš darbo valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes.
Jei minėti įvykiai įvyksta iki atostogų laiko pradžios, darbuotojui susitarus su administracija atostogų laikas gali būti perkeltas kitam laikui, jei atostogų metu - atostogų laikas pratęsiamas atitinkamu dienų skaičiumi, išskyrus atvejus kai darbuotojas susitaria su darbdaviu, kad numatyta atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jei darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės pavėluoja sumokėti priklausantį užmokestį, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų kiek buvo pavėluota sumokėti ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Pagal formuojamą teismų praktiką, iniciatyvos teisė pranešti apie darbuotojo teisių pažeidimą nesumokant darbo užmokesčio už kasmetines atostogas ir atostogų pratęsimą priklauso darbuotojui, tik tokiu atveju darbdaviui atsiranda pareiga pratęsti atostogų laiką.
Darbuotojas su darbdaviu taip pat gali susitarti, kad papildomas atostogų laikas jam būtų suteiktas kitu, jam palankesniu metu. Atleidžiant darbuotoją iš darbo ne dėl jo kaltės, jo pageidavimu nepanaudotos kasmetinės atostogos suteikiamos nukeliant atleidimo datą.
Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteiktos kasmetinės atostogos arba jei jis jų nepageidauja, tokiu atveju jam išmokama piniginė kompensacija.
Įstatymo leidėjas numato teisę gauti kompensaciją už visas nepanaudotas atostogas. Ši galimybė laikoma specialiąja nuostata, taikoma kompensacijos už nepanaudotas atostogas skaičiavimui ir nėra apribota jokiu terminu. Reikalavimui dėl kompensacijos už visas nepanaudotas atostogas yra taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas.