Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje

 (21)
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.
Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Todėl Konstituciją išmanyti naudinga kiekvienam Lietuvos piliečiui, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja prof. dr. Milda Vainiutė, rugsėjo 30 d. rengiamo Konstitucijos egzamino komisijos narė.

„Žmonės Konstituciją turėtų traktuoti ne kaip negyvą, sausą, tik valdžiai reikalingą teisės aktą, o kaip teisinį, politinį bei ideologinį dokumentą, kuriuo remiantis, be kita ko, galima tiesiogiai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Suvokiant Konstituciją, atsakymų į daugelį iškylančių klausimų apie teisę ir visuomenę galima ieškoti būtent joje, gilinantis į įtvirtintų normų ir principų turinį bei jų prasmę“, – sako M. Vainiutė.

MRU profesorės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti, ar Lietuvos piliečiams pakanka Konstitucijos žinių, sudėtinga. Ji pabrėžia, kad Konstitucija – ne tik formalus teisės aktas, bet ir realiai valstybėje susiklostę visuomeniniai santykiai, todėl Konstitucijos žinios priklauso ne tik nuo domėjimosi Konstitucija, Konstitucinio Teismo veikla, bet ir nuo domėjimosi Lietuvoje vykstančiais politiniais, ekonominiais ar kitokiais įvykiais. Tai savo ruožtu lemia, kad asmenų žinių lygis apie Konstituciją yra labai skirtingas.

Norintiems geriau išmanyti Konstituciją profesorė pataria ne tik skaityti Konstituciją, bet ir domėtis šalyje ir pasaulyje vykstančiais procesais ir įvykiais, apmąstyti juos konstitucinio reguliavimo šviesoje. Pasak M. Vainiutės, netrukus toks asmuo įvairius visuomenės procesus ims suvokti geriau, visapusiškiau.

„Žinios apie Konstituciją gali keisti mūsų gyvenimą. Jos padeda siekti visuomenės gerovės, gerbti, ginti ir saugoti demokratinės valstybės vertybes. Būtina suvokti, kad Konstitucija yra sutartis, priimta visos Tautos balsavimu – referendumu, kad ji yra valstybės bendruomenės gyvenimo norminis pagrindas. Svarbu ir tai, kad Konstitucija laiduoja valdžios legitimumą, jos sprendimų teisėtumą, žmogaus teises ir laisves, santarvę visuomenėje. Dėl visų šių priežasčių kiekvienas pilietis turėtų būti susipažinęs su Konstitucijos nuostatomis“, – pabrėžia M. Vainiutė.

MRU profesorė sako, kad nėra keleto svarbiausių Konstitucijos skyrių, kuriuos išmanyti turi visi – Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir šis vientisumas reiškia konstitucinio reguliavimo ryšį ir darną.

„Konstitucijos normos ir principai sudaro vieningą, susijusią sistemą. Tai reiškia, kad norint suprasti konkrečią teisinę taisyklę, ją reikia traktuoti ne kaip atskirą nuostatą, o kaip vientisos sistemos elementą. Todėl negalima teigti, kad vienas ar kitas Konstitucijos skirsnis yra svarbesnis už kitą“, – sako M. Vainiutė.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Teisininko komentaras. Išsiieškodama žalą Rusija privers kitas valstybes šokti pagal savo taisykles? (47)

Rusijoje įsigaliojo įstatymas numato galimybę išieškoti iš Rusijoje esančio užsienio valstybės turto. Jame numatomos išlygos, kuomet teisinis imunitetas užsienio valstybėms netaikomas. Ar Lietuva taps pirmoji, kuriai bus pritaikytas šis įstatymas?

Verslo grąža matuojama ne vien uždirbtais pinigais, bet ir nauda visuomenei (12)

Ar verslo funkcijos baigiasi klientų aptarnavimu ir pajamų didinimu? Ne, jeigu verslo vertybių sąraše esama pilietiškumo sąvokos. Verslas yra lygiai toks pats valstybinės bendruomenės narys, turintis savas teises ir pareigas. Tai dar svarbiau valstybės valdomoms įmonėms, kurios prisideda prie darnaus valstybės vystymosi.

Konstitucijos egzamine šiemet dalyvaus ir neregiai (7)

Šiemet vyksiančiame 10-ame Konstitucijos egzamine pirmą kartą dalyvaus ir neregiai.

E. Pašilis sutinka, kad G. Danėliaus kandidatūrą į pavaduotojus derėjo vertinti atsargiau (13)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sutinka, kad šalies vadovės Dalios Grybauskaitės patarėją Daivą Ulbinaitę teisme gynusio advokato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą į pavaduotojus derėjo įvertinti dėmesingiau.

Buvusio garsaus bankininko krachas: aiškėja, kur dingo R. Seibučio pinigai (46)

Dėstė universitete, vėliau dirbo Finansų ministerijoje, buvo Lietuvos žemės ūkio banko (dabar DnB bankas) valdybos nariu, bendrovės „DnB Nord Lizingas“ direktoriumi, o galop užėmė aukštas pareigas dabar jau žlugusiame Vladimirui Romanovui priklausančiame Ūkio banke – vadovavo net banko filialui Edinburge (Škotija).