Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje

 (21)
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Todėl Konstituciją išmanyti naudinga kiekvienam Lietuvos piliečiui, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja prof. dr. Milda Vainiutė, rugsėjo 30 d. rengiamo Konstitucijos egzamino komisijos narė.

„Žmonės Konstituciją turėtų traktuoti ne kaip negyvą, sausą, tik valdžiai reikalingą teisės aktą, o kaip teisinį, politinį bei ideologinį dokumentą, kuriuo remiantis, be kita ko, galima tiesiogiai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Suvokiant Konstituciją, atsakymų į daugelį iškylančių klausimų apie teisę ir visuomenę galima ieškoti būtent joje, gilinantis į įtvirtintų normų ir principų turinį bei jų prasmę“, – sako M. Vainiutė.

MRU profesorės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti, ar Lietuvos piliečiams pakanka Konstitucijos žinių, sudėtinga. Ji pabrėžia, kad Konstitucija – ne tik formalus teisės aktas, bet ir realiai valstybėje susiklostę visuomeniniai santykiai, todėl Konstitucijos žinios priklauso ne tik nuo domėjimosi Konstitucija, Konstitucinio Teismo veikla, bet ir nuo domėjimosi Lietuvoje vykstančiais politiniais, ekonominiais ar kitokiais įvykiais. Tai savo ruožtu lemia, kad asmenų žinių lygis apie Konstituciją yra labai skirtingas.

Norintiems geriau išmanyti Konstituciją profesorė pataria ne tik skaityti Konstituciją, bet ir domėtis šalyje ir pasaulyje vykstančiais procesais ir įvykiais, apmąstyti juos konstitucinio reguliavimo šviesoje. Pasak M. Vainiutės, netrukus toks asmuo įvairius visuomenės procesus ims suvokti geriau, visapusiškiau.

„Žinios apie Konstituciją gali keisti mūsų gyvenimą. Jos padeda siekti visuomenės gerovės, gerbti, ginti ir saugoti demokratinės valstybės vertybes. Būtina suvokti, kad Konstitucija yra sutartis, priimta visos Tautos balsavimu – referendumu, kad ji yra valstybės bendruomenės gyvenimo norminis pagrindas. Svarbu ir tai, kad Konstitucija laiduoja valdžios legitimumą, jos sprendimų teisėtumą, žmogaus teises ir laisves, santarvę visuomenėje. Dėl visų šių priežasčių kiekvienas pilietis turėtų būti susipažinęs su Konstitucijos nuostatomis“, – pabrėžia M. Vainiutė.

MRU profesorė sako, kad nėra keleto svarbiausių Konstitucijos skyrių, kuriuos išmanyti turi visi – Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir šis vientisumas reiškia konstitucinio reguliavimo ryšį ir darną.

„Konstitucijos normos ir principai sudaro vieningą, susijusią sistemą. Tai reiškia, kad norint suprasti konkrečią teisinę taisyklę, ją reikia traktuoti ne kaip atskirą nuostatą, o kaip vientisos sistemos elementą. Todėl negalima teigti, kad vienas ar kitas Konstitucijos skirsnis yra svarbesnis už kitą“, – sako M. Vainiutė.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

„Darbiečio“ viltys į I. Kačinskaitę-Urbonienę nuėjo perniek – dar pateko ir į didelę bėdą (63)

Per praėjusius Seimo rinkimus triuškinantį pralaimėjimą patyrusios Darbo partijos (DP) į sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardos S. Konarskio apylinkę deleguotas ir pirmininku paskirtas Algirdas Klimavičius vykdė neteisėtą rinkiminę agitaciją.

Aferos, kurios buvusiam STT pareigūnui sugriovė karjerą: įkalino 6 metams (31)

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dirbęs, bet iš tarnybos pasitraukęs ir verslauti pradėjęs 41 metų Tomas Pažusys patyrė didžiulę nesėkmę – apgaulės būdu svetimą turtą užvaldęs vyras siunčiamas į įkalinimo įstaigą.

Vilniuje viešintis ES Teisingumo Teismo vadovas: puoselėti teisinę valstybę tampa vis sudėtingiau (20)

Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas akcentuoja tarpusavio pasitikėjimo tarp Europos ir nacionalinių teismų svarbą.

Klausk teisininko: ar privalau Lietuvoje deklaruoti pajamas, jeigu čia nuolatos negyvenu? (61)

Prieš 8 metus išvykau iš Lietuvos ir deklaravau savo išvykimą. Esu Lietuvos pilietė, mokesčius moku Prancūzijoje. Ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis esu „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“? Jei taip, ar reiškia, kad kai kurias pajamas turiu vistiek deklaruoti Lietuvoje?

Korupciniai nusikaltimai – valstybės skaudulys ir iššūkis teisėsaugai? (47)

Visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje korupcijos reiškinys yra vienas sudėtingiausių iššūkių ir bene pagrindinė visuomenės nusivylimo priežastis. Kodėl korupciniai skandalai vis dar drebina mūsų valstybės pamatus? Kokios priežastys lemia korupcinių tyrimų ir bylų baigtį? Kodėl visuomenė nėra patenkinta bausmėmis ir ne visada palankiai vertina teisėsaugos darbą?