Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje

 (21)
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.
Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Todėl Konstituciją išmanyti naudinga kiekvienam Lietuvos piliečiui, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja prof. dr. Milda Vainiutė, rugsėjo 30 d. rengiamo Konstitucijos egzamino komisijos narė.

„Žmonės Konstituciją turėtų traktuoti ne kaip negyvą, sausą, tik valdžiai reikalingą teisės aktą, o kaip teisinį, politinį bei ideologinį dokumentą, kuriuo remiantis, be kita ko, galima tiesiogiai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Suvokiant Konstituciją, atsakymų į daugelį iškylančių klausimų apie teisę ir visuomenę galima ieškoti būtent joje, gilinantis į įtvirtintų normų ir principų turinį bei jų prasmę“, – sako M. Vainiutė.

MRU profesorės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti, ar Lietuvos piliečiams pakanka Konstitucijos žinių, sudėtinga. Ji pabrėžia, kad Konstitucija – ne tik formalus teisės aktas, bet ir realiai valstybėje susiklostę visuomeniniai santykiai, todėl Konstitucijos žinios priklauso ne tik nuo domėjimosi Konstitucija, Konstitucinio Teismo veikla, bet ir nuo domėjimosi Lietuvoje vykstančiais politiniais, ekonominiais ar kitokiais įvykiais. Tai savo ruožtu lemia, kad asmenų žinių lygis apie Konstituciją yra labai skirtingas.

Norintiems geriau išmanyti Konstituciją profesorė pataria ne tik skaityti Konstituciją, bet ir domėtis šalyje ir pasaulyje vykstančiais procesais ir įvykiais, apmąstyti juos konstitucinio reguliavimo šviesoje. Pasak M. Vainiutės, netrukus toks asmuo įvairius visuomenės procesus ims suvokti geriau, visapusiškiau.

„Žinios apie Konstituciją gali keisti mūsų gyvenimą. Jos padeda siekti visuomenės gerovės, gerbti, ginti ir saugoti demokratinės valstybės vertybes. Būtina suvokti, kad Konstitucija yra sutartis, priimta visos Tautos balsavimu – referendumu, kad ji yra valstybės bendruomenės gyvenimo norminis pagrindas. Svarbu ir tai, kad Konstitucija laiduoja valdžios legitimumą, jos sprendimų teisėtumą, žmogaus teises ir laisves, santarvę visuomenėje. Dėl visų šių priežasčių kiekvienas pilietis turėtų būti susipažinęs su Konstitucijos nuostatomis“, – pabrėžia M. Vainiutė.

MRU profesorė sako, kad nėra keleto svarbiausių Konstitucijos skyrių, kuriuos išmanyti turi visi – Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir šis vientisumas reiškia konstitucinio reguliavimo ryšį ir darną.

„Konstitucijos normos ir principai sudaro vieningą, susijusią sistemą. Tai reiškia, kad norint suprasti konkrečią teisinę taisyklę, ją reikia traktuoti ne kaip atskirą nuostatą, o kaip vientisos sistemos elementą. Todėl negalima teigti, kad vienas ar kitas Konstitucijos skirsnis yra svarbesnis už kitą“, – sako M. Vainiutė.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (13)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pinigai mokytojų algoms – mokyklos buhalterės sąskaitose: pasisavino kelis milijonus (186)

Švietimo sistemoje pinigų yra tiek daug, kad jų galima nepastebimai pasisavinti. Ir ne kelis tūkstančius, o daugiau nei 2 mln. litų arba per 583 tūkst. eurų. Tokią sumą iš mokyklos sąskaitos per į savo asmenines sąskaitas persivedė ugdymo įstaigos vyriausioji finansininkė.