Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje

 (21)
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Todėl Konstituciją išmanyti naudinga kiekvienam Lietuvos piliečiui, sako Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja prof. dr. Milda Vainiutė, rugsėjo 30 d. rengiamo Konstitucijos egzamino komisijos narė.

„Žmonės Konstituciją turėtų traktuoti ne kaip negyvą, sausą, tik valdžiai reikalingą teisės aktą, o kaip teisinį, politinį bei ideologinį dokumentą, kuriuo remiantis, be kita ko, galima tiesiogiai ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Suvokiant Konstituciją, atsakymų į daugelį iškylančių klausimų apie teisę ir visuomenę galima ieškoti būtent joje, gilinantis į įtvirtintų normų ir principų turinį bei jų prasmę“, – sako M. Vainiutė.

MRU profesorės teigimu, vienareikšmiškai atsakyti, ar Lietuvos piliečiams pakanka Konstitucijos žinių, sudėtinga. Ji pabrėžia, kad Konstitucija – ne tik formalus teisės aktas, bet ir realiai valstybėje susiklostę visuomeniniai santykiai, todėl Konstitucijos žinios priklauso ne tik nuo domėjimosi Konstitucija, Konstitucinio Teismo veikla, bet ir nuo domėjimosi Lietuvoje vykstančiais politiniais, ekonominiais ar kitokiais įvykiais. Tai savo ruožtu lemia, kad asmenų žinių lygis apie Konstituciją yra labai skirtingas.

Norintiems geriau išmanyti Konstituciją profesorė pataria ne tik skaityti Konstituciją, bet ir domėtis šalyje ir pasaulyje vykstančiais procesais ir įvykiais, apmąstyti juos konstitucinio reguliavimo šviesoje. Pasak M. Vainiutės, netrukus toks asmuo įvairius visuomenės procesus ims suvokti geriau, visapusiškiau.

„Žinios apie Konstituciją gali keisti mūsų gyvenimą. Jos padeda siekti visuomenės gerovės, gerbti, ginti ir saugoti demokratinės valstybės vertybes. Būtina suvokti, kad Konstitucija yra sutartis, priimta visos Tautos balsavimu – referendumu, kad ji yra valstybės bendruomenės gyvenimo norminis pagrindas. Svarbu ir tai, kad Konstitucija laiduoja valdžios legitimumą, jos sprendimų teisėtumą, žmogaus teises ir laisves, santarvę visuomenėje. Dėl visų šių priežasčių kiekvienas pilietis turėtų būti susipažinęs su Konstitucijos nuostatomis“, – pabrėžia M. Vainiutė.

MRU profesorė sako, kad nėra keleto svarbiausių Konstitucijos skyrių, kuriuos išmanyti turi visi – Konstitucija yra vientisas teisės aktas, ir šis vientisumas reiškia konstitucinio reguliavimo ryšį ir darną.

„Konstitucijos normos ir principai sudaro vieningą, susijusią sistemą. Tai reiškia, kad norint suprasti konkrečią teisinę taisyklę, ją reikia traktuoti ne kaip atskirą nuostatą, o kaip vientisos sistemos elementą. Todėl negalima teigti, kad vienas ar kitas Konstitucijos skirsnis yra svarbesnis už kitą“, – sako M. Vainiutė.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Baudžiamojo kodekso bendroji dalis pribrendo esminei reformai (16)

Vilniaus universiteto Teisės fakultete vykusioje tarptautinėje konferencijoje pristatyti, Lietuvos mokslo tarybos finansuoto, mokslinio projekto „Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai“ rezultatai.

Garsaus Vilniaus gydytojo namuose policija atliko kratą: radiniai, švelniai tariant, šokiravo (335)

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojo mokslinis tyrimas, esą galėjęs sukelti tikrą perversmą medicinos srityje, žinomam traumatologui ortopedui nuėjo perniek – Lietuvos policija, gavusi JAV Dingusių ir išnaudojamų vaikų centro pranešimą, mediko namuose atliko kratą. Tai, ką jie aptiko, švelniai tariant, šokiravo.

Girtas darbo vietoje užkluptas komisijos pirmininkas siekia nuteisti jo nuotykius paviešinusią žurnalistę (93)

Gegužės 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme surengtas taikinamasis posėdis baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Lazdijų-Druskininkų apygardos rinkimų komisijos pirmininkas Vidmantas Pilvinis, šiuo metu dirbantis Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėju, kaltina žurnalistę Vilmą Danauskienę šmeižtu. Pati kaltinamoji tai vertina kaip kerštą už jos profesinę veiklą.

Teismas nutraukė dar dvi neteisėto praturtėjimo bylas (62)

Vilniaus apygardos ir Aukščiausiasis teismai nutraukė dar dvi bylas dėl neteisėto praturtėjimo. Abiejose šiose bylose buvo įtariama, kad turtas įsigytas naudojant iš prekybos narkotikais gautas lėšas.

Klaidos kaina: kalinė Panevėžyje beveik 4 mėn. buvo laikoma neteisėtai (29)

Dėl įvairių smulkių nusikaltimų nuteista ir Panevėžio pataisos namuose įkalinta 54 metų moteris beveik keturis mėnesius praleido be jokio pagrindo. Jeigu ne moters liga, greičiausiai ji už grotų būtų praleidusi dar ilgesnį laiką.