Teisėjų tarybos vadovas – apie skandalus teismuose, kalinių paleidimus ir žadamas permainas

 (47)
„Didžiausios bėdos ir problemos dažniausiai prasideda nuo mažiausių apylinkių teismų“, - sako Teisėjų tarybos vairą iš Gintaro Kryževičiaus perėmęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Laužikas. Kokias pirmąsias užduotis išsikėlė naujasis teismų savivaldos vadovas, kam 2015 m. teiks prioritetus Teisėjų taryba? Apie tai – TEISMAI.LT pokalbis su Teisėjų tarybos pirmininku E. Laužiku.
Teisėjų tarybos vadovas – apie skandalus teismuose, kalinių paleidimus ir žadamas permainas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

– Kelerius metus iš eilės Teisėjų taryba savo prioritetais laikė teismų darbo krūvio suvienodinimą, bylų nagrinėjimo spartinimą ir teismų reformos įgyvendinimą. Kol kas ne visi jie pasiekti. Ar toliau eisite šia kryptimi? Ar teismų stambinimas išlieka Teisėjų tarybos siektinu tikslu?

– Taip, vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių – tęsti pradėtą teismų reformą, kuri padės sureguliuoti teisėjų darbo krūvį, teismų paslaugas priartins prie žmogaus ir, tikimasi, padės optimaliau panaudoti teismams skiriamas lėšas. Sumažinus administravimui skirtas išlaidas, atsiras galimybių teismams įsigyti trūkstamos kompiuterinės įrangos, taip pat skirti lėšų teismo patalpoms renovuoti, finansuoti papildomus teisėjų padėjėjų etatus. Estijos patirtis parodė, kad, sujungus teismus, apytikriai kiekvienas teismų junginys sutaupė po 20 proc. jiems skiriamų lėšų, kurios buvo panaudotos kitiems apylinkių teismų poreikiams.

Pirmasis Lietuvos teismų reformos etapas jau įvyko 2013 m., sujungus Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose veikiančius apylinkių teismus. Daug abejota, ar pavyks užtikrinti sklandų teismų administravimą dėl jų dydžio. Mano ir daugumos teisėjų manymu, šis žingsnis pasiteisino. Sujungtuose teismuose išsilygino teisėjų darbo krūvis. Kiek teko bendrauti, Vilniaus teisėjai, abejoję reformos nauda, teigia, kad jų nuomonė pasikeitė – atsirado daugiau galimybių specializuotis, nagrinėti tik tam tikros kategorijos bylas. Iki šiol buvusio nepasitenkinimo, kai skirtingų teismų teisėjams, dirbantiems tame pačiame mieste, tekdavo nagrinėti skirtingą kiekį bylų – vienur jų būdavo mažiau, o kitur susidarydavo „spūstys“, nebeliko. Tai, žinoma, turi tiesioginės įtakos ir bylų nagrinėjimo spartai bei kokybei.

– Trijuose miestuose reforma įvykdyta. Kas laukia kitų Lietuvos miestų ir miestelių? Kokioje stadijoje šiuo metu yra teismų reforma?

– Teismų reformos projekte numatoma stambinti visus apylinkių teismus: vietoj 49 apylinkių teismų liks 12 didesnių apylinkių teismų. Tai reiškia, kad liks tik 12 teismų pirmininkų. Teismai ir toliau veiks tose pačiose vietovėse ir patalpose, tačiau jų administravimas bus vykdomas iš pagrindinių centrų. Bylą inicijuojančius dokumentus gyventojai galės pateikti bet kuriame atitinkamo apylinkės teismo filiale – teismo rūmuose.

Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administracinius teismus numatoma sujungti į vieną – Regionų apygardos teismų administracinį teismą su keturiais regioniniais padaliniais.

Egidijus Laužikas
Egidijus Laužikas
© D. Stankaus nuotr.

Įgyvendinus reformą, teisėjai taps mobilesni – jei viename teisme susidarys didelis bylų kiekis, jam į pagalbą galės ateiti kitų teismo rūmų teisėjai. Noriu pabrėžti, kad sujungus teismus važiavimas nagrinėti bylos į kitą miestą bus išimtinis atvejis – dažniausiai pačios bylos bus perduodamos nagrinėti kitiems teismo rūmams. Teisėjų mobilumo poreikį atskleidžia vienas iš šiandieninių pavyzdžių – Elektrėnai. Trakų rajono apylinkės teisme šiuo metu iki 50 proc. nagrinėjamų bylų sudaro Elektrėnų gyventojų bylos, ir nuolat ieškoma būdų, kaip užtikrinti jų nagrinėjimą taip, kad būtų patogu gyventojams. Šiuo metu svarstomos galimybės dėl išvažiuojamųjų teismo posėdžių rengimo savivaldybės skirtose patalpose, tinkančiose byloms nagrinėti.

Kalbant apie pačios reformos įgyvendinimo eigą, dera pasakyti, kad kaip ir daugelis stambių pokyčių, taip ir šio projekto kūrimo ir derinimo procesas užtruko. Projektą inicijavome dar 2013 m. ir bendromis pastangomis šiandien jau turime kompromisinį variantą, kurį tikimės suderinti su mokslininkais ir kitomis institucijomis. Vasario pabaigoje Teisėjų tarybos nariai ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis aptarė patobulintą teismų reformos projektą. Pavasarį projektą numatoma teikti Vyriausybei. Jeigu Vyriausybė pritars, projektą turėtų svarstyti Seimas.

– Be teismų reformos, kas dar numatyta Jūsų prioritetų sąraše, vadovaujant Teisėjų tarybai?

– Vienas iš svarbių Teisėjų tarybos darbų – siekti, kad teismuose būtų sudaryta kuo daugiau elektroninių galimybių. Taip teismai būtų arčiau žmonių. Ar pastebėjote, kad mažesniuose miestuose nebelieka bankų padalinių? Įvairios kasdienės paslaugos perkeliamos į elektroninę erdvę. Todėl 2015 m. sieksime tobulinti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų sistemą LITEKO, populiarinti Lietuvos teismų viešųjų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Galima pasidžiaugti, kad nuo portalo veiklos pradžios 2013 m. vasarą iki 2014 m. pabaigos buvo užregistruota beveik 18 tūkst. portalo vartotojų. Pernai Lietuvos teismai išnagrinėjo beveik 75 tūkst. vien elektronine forma tvarkomų bylų. Žmonės aktyviai domisi ir naudojasi viešosiomis elektroninėmis teismų paslaugomis.

Kita svarbi Teisėjų tarybos posėdžiuose dažnai keliama tema – teisėjų kvalifikacijos kėlimas. Teisėjai turi tobulinti savo kvalifikaciją, nuolat dalyvauti mokymuose – jie negali atsilikti nei nuo teisinių, nei nuo socialinių aktualijų. Pernai Teisėjų taryba patvirtino pakeistas Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, pagal kurias nuo 2015 m. mokymai apylinkių, apygardų teismų teisėjams paprastai organizuojami regioniniu principu – vienu metu Nacionalinės teismų administracijos Mokymo centre mokysis vieno regiono teisėjai. Šitaip siekiama mažinti kelionės išlaidas. Taip pat padaugėjo galimybių teisėjams kelti kvalifikaciją tarptautiniuose mokymuose.

Teisėjų tarybos posėdžiuose ir toliau daug dėmesio bus skiriama investiciniams teismų pastatų rekonstrukcijos projektams. Siekiame žmonėms sudaryti geresnes sąlygas dalyvauti teismo posėdžiuose. Teismuose turi būti atskirtos tarnybinės ir viešosios patalpos. Posėdžių salės turi būti pakankamai erdvios – kaltinamojo kvėpavimas aukai į nugarą ankštoje patalpoje turėtų būti atgyvena, tačiau kol kas taip nėra.

Džiugu, kad teismų administravimas pereina į naują etapą. Jau šiemet pirmą kartą teismų istorijoje kritiškos būklės Vilniaus rajono apylinkės teismui bus nuomojamos teismui dirbti pritaikytos patalpos. Taip pat baigiama Šiaulių apygardos teismo rekonstrukcija, planuojama pradėti nuo išsiliejusio gyvsidabrio nukentėjusio Ukmergės rajono apylinkės teismo statybos projekto įgyvendinimą. Teisėjų taryba turi aiškias perspektyvas, kuriuose teismuose artimoje ateityje reikia gerinti bylų nagrinėjimo ir teisėjų darbo sąlygas.

– Teismų sistemą sukrečia pavieniai skandalai, susiję su aplaidžiu teisėjų darbu. Ar planuojama imtis kokių nors papildomų priemonių, kad to būtų galima išvengti?

– Skandalai rodo, kad yra tam tikrų trūkumų teismų administravimo veikloje. Prisimenant įvykius Pasvalio rajono apylinkės teisme, reikia pasakyti, kad Panevėžio apygardos teismo pirmininkas ne kartą buvo atkreipęs dėmesį į ten dirbusių teisėjų veiklą. Bet į jo pastabas nebuvo kreipiamas dėmesys, teisėjai mėnesių mėnesiais vilkino bylas. Man neįsivaizduojami tokie dalykai, kai bylos po 2–3 metus nenagrinėjamos, o LITEKO sistemoje pažymimos kaip išnagrinėtos. Tokio aplaidumo pateisinimų negalima rasti. Suprantu, teisėja sirgo. Bet tokiu atveju yra ir kita procedūra – stabdomos bylos ir perduodamos nagrinėti kitiems teisėjams. Akivaizdu, kad šiame teisme buvo įsisenėjusios problemos.

Teisėjų taryboje iškėlėme klausimą apie apygardų teismų vadovų atsakomybę dėl apylinkių teismų teisėjų darbo. Reikia pripažinti, kad iki šiol Teisėjų taryba skyrė per mažai dėmesio mažiems teismams, labiau nutolusiems nuo Vilniaus. Juk panaši skandalinga situacija pastaraisiais metais buvo susiklosčiusi ne tik Pasvalyje, bet ir dėl vieno Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjo aplaidaus pareigų atlikimo. Ieškome būdų, kaip kuo efektyviau tobulinti teismų veiklos administravimą ir sumažinti teismų darbo trūkumus.

– Kaip ir visose sistemose, pasigirsta nuomonių, kad Teisėjų tarybos nepasiekia žinia apie problemas, kurios realiai egzistuoja šalies teismuose. Ar imsitės priemonių, siekdami didinti komunikaciją su teisėjais Lietuvos pakraščiuose?  

– Kaip jau minėjau, pripažįstu, kad Teisėjų tarybai reikėtų dažniau susitikti su teismais, taip pat vis dar trūksta komunikacijos tarp pačių teismų. Teisėjų taryboje yra ir Teisėjų asociacijos, ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narių, kurie, tikiuosi, padės stiprinti ir užtikrinti tinkamą teismų komunikaciją.

Aš pats, kaip Teisėjų tarybos vadovas, pasistengsiu aplankyti kuo daugiau apylinkių teismų, pakalbėti su teisėjais, sužinoti, kaip jie gyvena. Didžiausios bėdos ir problemos dažniausiai prasideda nuo mažiausių apylinkių teismų, todėl mes tikrai turėtume daugiau bendrauti.

Noriu priminti, kad interneto svetainėje www.teismai.lt prieš kiekvieną Teisėjų tarybos posėdį yra viešai paskelbta darbotvarkėje numatytų klausimų medžiaga, o posėdžiui įvykus – jo protokolas. Teisėjų taryba siekia, kad suinteresuoti asmenys: tiek visi Lietuvos teisėjai, tiek piliečiai, besikreipiantys į teismus, turėtų galimybę išsamiai susipažinti su Teisėjų tarybos veikla, svarstomais klausimais, pateikti siūlymų, įsijungti į diskusijas ir išsakyti savo nuomonę.

– Visuomenėje nerimsta diskusijos apie lygtinį paleidimą, kaip alternatyvą laisvės atėmimui. Kokia Jūsų nuomonė, ar efektyvus šiandien lygtinio paleidimo mechanizmas?  

– Visame pasaulyje veikia įprasta praktika – nuteistieji, sulaukę tam tikro bausmės vykdymo laiko, turi teisę prašytis į laisvę. Dėl lygtinio paleidimo sprendžia specialiai tam sudarytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Ažiotažas kyla dėl to, kad teisėjas galbūt per mažai kišasi į šių komisijų darbą. Teisėjas tik vykdo įstatymą, taiko normą, tačiau nevertina kalinio asmenybės, ar jis pasitaisė. Teismas vertina nuteistojo elgesio visumą, t. y. tiek iki patekimo į laisvės atėmimo vietą, tiek esant joje. Taigi svarbiausia ta grandis, kuri nuo teismų nelabai priklauso. Visuomenei šioje vietoje labai trūksta paprasto paaiškinimo apie institucijų vaidmenį.

Lietuvoje kali daugiau nei 9 000 nuteistųjų, per metus lygtinis paleidimas ir 2013 m., ir 2014 m. buvo taikytas tik maždaug apie 100 asmenų, nors galimybę prašytis į laisvę dėl teigiamos charakteristikos turi didelė dalis kalinių. Šie skaičiai rodo, kad lygtinis paleidimas nėra labai plačiai taikomas. Dažnai išėję į laisvę žmonės neturi, kur gyventi, ir vėl pakliūna atgal į kalėjimą. Mano asmenine nuomone, lygtinis paleidimas labiau tampa socialine problema, o ne teisine.

– Stebint pastarųjų metų tendencijas džiugu, kad vis daugiau teisėjų viešai komentuoja savo priimtus sprendimus. Ar teisėjai pakankamai atviri visuomenei?

– Manau, kad teisėjas, priėmęs sprendimą, galėtų žurnalistams paaiškinti sprendimo motyvus. Teisėjas neturi bijoti dėl savo sprendimo. Visuomenė nori žinoti teismo argumentus paprasta kalba, vengiant teisinių terminų. Pastebiu ir džiaugiuosi, kad sprendimai tampa aiškesni, argumentuoti ir geriau suprantami visuomenei.

Vienu metu teisėjai buvo kategoriški, manė, kad jiems nereikia eiti į viešumą ir komentuoti savo priimtų sprendimų. Šiandien situacija keičiasi. Teisėjai mokosi kalbėti prieš kameras, paprastai paaiškinti savo sprendimus. Stengiamės būti kuo atviresni visuomenei.

BIOGRAFIJA

Egidijus Laužikas
Egidijus Laužikas
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

E. Laužikas gimė 1959 m. Anykščių rajone.

1982 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1982–1984 m. dirbo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros asistentu.

1984–1988 m. dirbo konsultantu Teisingumo ministerijoje, 1988–1995 m. – Vilniaus miesto rajono teismo teisėju ir pirmininko pavaduotoju, 1995–1997 m. – Vilniaus apygardos teismo teisėju, 1997–1999 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.

Nuo 1999 m. iki šiol dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju.
1982–1984 m. ir nuo 1993 m. iki šiol dirba Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektoriumi.

Teisėjas E. Laužikas buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius.

Nuo 2008 m. – Teisėjų tarybos narys, nuo 2010 m. lapkričio iki 2014 m. gruodžio buvo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju.

2014 m. gruodžio 5 d. E. Laužikas paskirtas Teisėjų tarybos pirmininku.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Teisė

Prezidentė paskyrė Kauno apygardos teismo pirmininką N. Meilutį antrai kadencijai (4)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį antrai kadencijai.

Klausk teisininko: ar už mano jaunystės klaidas gali tekti atsakyti mano būsimai žmonai? (21)

Su drauge planuojame vestuves, bet mane neramina vienas klausimas. Jaunystė – kvailystė, kaip sakoma, turiu šiek tiek skolų, jos nėra didelės, kai kurias jų išieško antstoliai ir skolų išieškojimo bendrovės. Mano būsima žmona su seserimi turi butą, o aš – skolas. Ar po vestuvių antstolis negalės areštuoti sutuoktinės turto?

Teisininko komentaras. Krata be kratomojo: kur teisėtumo ribos? (30)

Dar visai neseniai viešojoje erdvėje virė karštos diskusijos dėl specialiųjų tarnybų atliekamų kratų, nedalyvaujant tam asmeniui, pas kurį daroma krata. Viešojoje erdvėje pasigirdo komentarų, kad net tarybiniais metais teisėsaugos organai taip nesielgė ir visada pranešdavo bei užtikrindavo kratomo asmens dalyvavimą kratoje.

Klausk teisininko: ar antstoliui reikia mokėti už darbą, jeigu varžytinės nesėkmingos? (15)

Jeigu antstolis neparduoda turto per antrąsias varžytines, ar jam reikia mokėti už darbą?

G. Danėlius persigalvojo: generalinio prokuroro pavaduotoju būti nebenori (30)

Advokatas Giedrius Danėlius, gynęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovę spaudai byloje dėl valstybės paslapties atskleidimo, penktadienį pranešė nebekandidatuosiantis į generalinio prokuroro pavaduotojo pareigas.