Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas: kandidatai į teisėjus pristatomi „copy-paste“ principu

Prezidentė Dalia Grybauskaitė naikina privilegijas teisėjų padėjėjams, advokatams ir prokurorams, pretenduojantiems tapti teisėjais. Tuo tarpu Teisėjų atrankos komisija teigia susidurianti su įvairiais kandidatais ir apgailestauja, kad pretendentai dažnai pernelyg atsainiai žiūri į atrankos procesą.

Pagal lig šiol galiojusią tvarką, papildomi balai automatiškai skiriami pretendentams į teisėjus, kurie užima teisėjo padėjėjo, prokuroro ar advokato pareigas. Prezidentė nutarė šią nuostatą naikinti ir taip suvienodinti sąlygas visiems pretendentams.

Prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė po šalies vadovės susitikimo su Teisėjų atrankos komisija teigė, jog šią privilegiją naikinantis dekretas jau pasirašytas. Taigi nuo šiol komisija pati spręs, ar teisėjų padėjėjai, advokatai ir prokurorai verti papildomų balų.

„Šiam dekretui įsigaliojus, papildomi balai atrankos metu nebus taikomi teisėjų padėjėjams, advokatams ar prokurorams“, - žurnalistams sakė D. Ulbinaitė.

Teisėjų atrankos komisijos pirmininkas Eugenijus Laurinaitis žurnalistams teigė, jog šis prezidentės sprendimas nereiškia, jog teisėjų padėjėjai, advokatai ir prokurorai papildomų balų negaus. Esą permainos reiškia, jog komisija galės objektyviau vertinti kandidatus ir realų jų įdirbį.

E. Laurinaičio teigimu, kartais pretendentai pristatomi šabloninėmis rekomendacijomis, nedaug tepasakančiomis apie pačių kandidatų asmenybę ar kompetenciją.

„Joks kandidatas nepriimamas be savo tiesioginio dalyvavimo. Jeigu žmogus nedalyvauja, mes apie jį sprendimo nedarome. Anksčiau būdavo kitaip – žmogus galėdavo atsiųsti dokumentus, komisija paskaitydavo popierius ir priimdavo sprendimą. Mes taip nebedarome. (...) Kol kas mes, gaudami charakteristikas kandidatų, labai dažnai matome, kad jos padarytos „copy-paste“ būdu. Kad iš tikrųjų individualumo tose charakteristikose yra mažai“, - sakė komisijos vadovas.

Sykiu jis pažymėjo, kad apie teisėjų skyrimo procedūrą sklando aibė mitų, kuriuos norėtųsi kartą ir visiems laikams paneigti.

„Legendų, vaikščiojančių ir žiniasklaidoje, apie tai, kad teisėjus skiria nežinia kas, kad tai klano savireprodukcijos procesai ir t.t., pilna. Ypač dabar, prasidėjus rinkiminei kampanijai. Noriu jums pasakyti, kad nepriklausai jokiam teisėjų klanui, su teismais neturėjai jokių reikalų. Todėl galvoju, kad tikrai jokio „klano“ interesų nei aš, nei mūsų komisijos nariai neatstovaujame“, - sakė E. Laurinaitis.

Jam pritarė komisijos narys, žurnalistas Aurimas Perednis. Anot jo, pokalbiai su kandidatais rodo, kad yra susiformavusi gana uždara sistema, o į komisijos klausimus pretendentai dažnai žiūri labai įtariai.

„Sistema per daug gynybiška ir uždara. Net neutralų klausimą jie priima labai gynybiškai“, - konstatavo A. Perednis.

Apie milijonierius teismuose: reikia tikrinti jų turto kilmę

Komisijos vadovas E. Laurinaitis taip pat pakomentavo faktą, jog teisėjų luome yra beveik pusšimtis milijonierių. Anot jo, turtas savaime dar nėra dėmė ant teisėjo mantijos, o kiekvieno teismo milijonieriaus turtą reikia vertinti atskirai.

„Norėčiau pasižiūrėti, kur, kada ir kaip jų milijonai buvo sukaupti. Jei, pavyzdžiui, tai sutuoktinio firmos pinigai, o priklauso visai šeimai, tai aš nematau jokios problemos. Tačiau jeigu sukaupia tai pats žmogus, gaudamas tiktai atlyginimą teismo tarnautojo vietoje, tada man klausimų, be abejo, kiltų“, - aiškino E. Laurinaitis.

Komisijos pirmininkas pažymėjo, kad prieš priimant sprendimą rekomenduoti prezidentei skirti konkretų kandidatą į teisėjus, jis patikrinamas visokeriopai – įskaitant ir turto deklaracijas.