Taip mano Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos (LRTA) įgaliotinių susirinkime šios visuomeninės organizacijos pirmininku išrinktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas (LVAT) Ramūnas Gadliauskas.
Kokius dvidešimtmečio jubiliejų minėjusios visuomeninės teisėjų organizacijos veiklos prioritetus mato jos naujasis pirmininkas?
Ko asociacija ketina imtis, kad apgintų teisėjų nepriklausomumo principą? Kaip sprendžiama netolygaus teisėjų darbo krūvio problema? Ar teisėjo profesija nepraranda savo prestižo?
– Kas šiandien labiausiai jaudina teisėjų bendruomenę?
– Aktualiausia problema išlieka teisėjų darbo krūvis ir jo netolygumas. Šią problemą bandyta spręsti įvairiais būdais, tarp jų ir numatoma teismų reforma. Tačiau tai kartu iškelia ir dar vieną problemą – teisėjų netikrumą dėl ateities, būsimų darbo sąlygų. Šiuo metu nerimą kelia ir nauji teisės aktų, reglamentuosiančių teisėjų pensijas, projektai. Taip pat teisėjų bendruomenei ar bent jau didžiajai daugumai sąžiningai pareigas atliekančių teisėjų skaudu dėl menko visuomenės pasitikėjimo teismais.
– Paskutiniųjų viešų apklausų, kuriose lyginamos visos valstybinės institucijos, duomenimis, visuomenės pasitikėjimas teismais pakilo 4,3 proc. ir siekia 21 proc., o Vidaus reikalų ministerijos atlikta apklausa apie teisėsaugos institucijų darbą rodo, kad šia institucija pasitiki pusė šalies gyventojų. Tačiau teismo, kaip institucijos, puolimas, kritika anaiptol nesumažėjo. Nesibodi ir politikai viešai reikšti nepasitikėjimo teismais, teisėjais. Ko ketinate imtis, kad apgintumėte teisėjų nepriklausomumo principą?
– Visuomenėje tapo madinga menkinti visas valdžios institucijas, todėl teismai nėra išimtis. Neturime teisės atimti kiekvieno piliečio galimybę išsakyti savo nuomonę apie teismus ar teisėjus, tačiau ta nuomonė turėtų būti pagrįsta tikrais faktais ir sava patirtimi, o ne tendencingai suformuota. Gaila, kad politikai kai kada pasinaudoja savo padėtimi ir populistiniais tikslais reiškia nepagrįstą kritiką teismams.
LRTA visada reagavo ir toliau reaguos tiek į politikų, tiek į kitų asmenų pasikėsinimus į teisėjų nepriklausomumą. Formaliosios teisėjų nepriklausomumo garantijos įtvirtintos teisės aktuose. Dauguma teisėjų bendruomenės narių ir stengiasi būti faktiškai nepriklausomi nuo išorės veiksnių – politinės ar ekonominės įtakos. Sunkiau nereaguoti į netinkamą proceso dalyvių elgesį, nepagrįstą kritiką žiniasklaidoje, tinkamai valdyti emocijas. Kartu kolegos privalo prisiminti, kad visada yra priklausomi nuo savo sąžinės, kad yra tos pačios visuomenės nariai, tik atliekantys jiems pavestą labai svarbią teisingumo vykdymo funkciją.
– Kokia teisėjų bendruomenės pozicija dėl numatomos teismų reformos ir konkrečių jos žingsnių? Koks Asociacijos vaidmuo šiame procese?
– LRTA mano, kad apgalvota teismų reforma būtų naudinga tiek visuomenei, tiek patiems teismams. Tačiau šiuo metu reformos iniciatyva nebuvo palaikyta vykdomosios valdžios koridoriuose ir kuriam laikui atidedama. Visą laiką raginame teisėjų bendruomenės narius atvirai išsakyti visus savo pasiūlymus ar nuogąstavimus teisėjų savivaldos organizacijoms, be kokios nors baimės reikšti savo nuomonę. Asociacija stengsis, kad teismų reformos metu, jei ji būtų pradėta, nebūtų bloginamos teisėjų darbo sąlygos, materialinis teismų aprūpinimas, kad teismas nebūtų sunkiau pasiekiamas bylos dalyviams.
– Viena mėgstamiausių žiniasklaidos temų – įvairūs teisėjų prasižengimai ir nuodėmės. Neretai – reiškiami nepatenkintų sprendimais piliečių, nenorinčių pripažinti savo kaltės, neatitinkantys tikrovės. Kaip asociacija padeda savo nariams apsiginti nuo nepagrįstų puldinėjimų, kaltinimų?
Jei Asociacijos narys pageidauja, LRTA visada skiria atstovą, kuris padeda teisėjui gintis tiek Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje (TEDK), tiek ir Teisėjų garbės teisme (TGT). Kiek man žinoma, teisėjų etikos pažeidimų skaičius nedidėja ir yra gana pastovus, o tam labai didelę reikšmę turi ir teisėjų susitikimai su TEDK ir TGT nariais, mokymai etikos klausimais, teikiamos konsultacijos. Be to, LRTA iniciatyva peržiūrimas teisėjų etikos kodeksas, atliekama jo lyginamoji analizė su panašiais užsienio šalių dokumentais. Manome, kad šis kodeksas neturėtų būti labai detalus ir smulkmeniškas.
Pagaliau sulaukėme ir Konstitucinio Teismo išaiškinimo, dėl kokių profesinių pažeidimų teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn. Konstitucinio Teismo šių metų kovo 10 d. sprendime pabrėžiama, kad teisėjui turėtų būti taikoma drausminė atsakomybė tais atvejais, kai teisėjui priimant sprendimus nuolat kartojasi šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ar taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai. Kartu pažymėta, jog vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.
– Teisėjų darbo krūvis yra labai didelis. Ar teisėjų asociacija ieško būdų, kaip spręsti šią problemą?
– 2013 m. LRTA užsakė išsamų darbo sąlygų ir darbo krūvio tyrimą dviejuose šalies teismuose. Gavę šio tyrimo rezultatus, galėsime pateikti specialistų nuomonę apie tai, kokiomis sąlygomis tenka dirbti teisėjams ir teismų darbuotojams. Tačiau sunkiai įsivaizduoju teisės aktą, kuris galėtų nustatyti, kiek ir kokių bylų gali išnagrinėti teisėjas per darbo dieną, mėnesį ar metus. Tai priklauso nuo daugelio tiek objektyvių, tiek subjektyvių veiksnių.
LRTA visada pasisakė prieš kai kurių procesinių terminų nustatymą, papildomų funkcijų teismams perdavimą ir pan. Pigus ir skubotas teisingumas vėliau labai brangiai kainuoja. Apgailestaujame, kad jau beveik 10 metų valstybė nesugebėjo įgyvendinti duoto pažado, jog kiekvienas teisėjas turės po padėjėją – šiuo metu 770 teisėjų padeda tik šiek tiek daugiau nei 500 padėjėjų. Ši problema itin aktuali apylinkių teismuose. Kai kur vienas padėjėjas padeda net trims teisėjams.
– Visame pasaulyje teisėjo profesija yra prestižinė ir teisėjais tampa tik patys gabiausi, nepriekaištingos reputacijos žmonės. O Lietuvoje?
– Kiekviena profesija turi savo teigiamų ir neigiamų pusių. Sąžiningai pareigas atliekantis žmogus visada jaus įtampą ir atsakomybę dėl priimamų sprendimų. Tai kaina, kurią mes mokame už teisėjo statusą ir didesnes socialines garantijas. Šiuo metu Lietuvoje teisėjo profesiją renkasi tikrai ne tie, kuriems rūpi tik prestižas ir materialinės gėrybės. Šių dalykų lengviau pasiekiama kitose teisinio išsilavinimo reikalaujančiose srityse. Aš pats profesijos nekeisčiau, nes būtent čia itin platus teisės normų taikymas siejasi su priimamų sprendimų nepriklausomumu.
Noriu palinkėti kolegoms teisėjams drąsos priimant sprendimus ir išsakant savo nuomonę. O po įtempto darbo visiems linkiu rasti laiko maloniems laisvalaikio užsiėmimams – sportui, menui, gamtai, kelionėms.