Teisėjo patarimas vairuotojams: meluoti teisme neapsimoka

 (28)
„Statistika rodo, kad meluojantys gauna griežtesnes bausmes ir netenka įvairių privilegijų. Teisėjai melą iškart atpažįsta, tad tikėkite tuo, ar ne, bet nuo bet kurios melo vietos teisėjas gali pratęsti melagingą pasakojimą ir jį už jus pabaigti“, – teigia Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas.
Teisėjo patarimas vairuotojams: meluoti teisme neapsimoka
© Shutterstock nuotr.

Apie Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo bylas, skirtingus teismų sprendimus ir nesibaigiančią kovą su neblaiviais vairuotojais kalbamės su teisėju A. Cininu.

– Ar neblaivus automobilį vairuojantis asmuo šiandien vis dar dažnas reiškinys keliuose?

– Atsakydamas į šį klausimą, galiu remtis turima Vilniaus miesto apylinkės teismo statistika – šis teismas praėjusiais metais išnagrinėjo apie 1 000 neblaivių vairuotojų bylų. Galima sakyti, kad kiekvienam tūkstančiui Vilniaus miesto gyventojui tenka po du neblaivius vairuotojus per metus.

– Kaip įkliuvęs neblaivus prie vairo vairuotojas savo elgesį vertina vėliau – teismuose nagrinėjant administracinę bylą?

– Pagal tai, kiek Vilniaus apygardos teismui buvo apskųsta sprendimų, galima daryti išvadą, kad kategoriškai savo kaltę neigia ir išnaudoja visas procesines priemones išvengti atsakomybės apie 10 proc. vairuotojų, kurie yra sulaikomi neblaivūs.

– Kaip vairuotojų bandymus išsisukti vertina teisėjai?

– Be abejo, kiekvienas žmogus turi teisę gintis taip, kaip jis mano esant reikalinga. Kitas dalykas – tokių nesąžiningų gynybos priemonių naudojimas retai pasiteisina ir būna pažeidėjui nenaudingas tiek finansine, tie procesine prasme.

Daugelį pasakojimų teisėjai žino mintinai ir galėtų juos pratęsti bei pabaigti nuo bet kurios vietos. Tokiais pasakojimais teisėjai nepatiki ir juos atmeta. Teisėjų bendruomenė įprastai išskiria penkias tokių vairuotojų pasakojimo rūšis.

Populiariausia versija – ne aš vairavau, ne aš sėdėjau prie automobilio vairo, bet tai pasakodami vairuotojai turėtų žinoti, kad jie susidurs su įvairiomis procesinėmis kliūtimis įrodinėdami.

Pirmiausia jie turės sukurti kažkokią sąmokslo teoriją, jog įtikintų teismą, kodėl jis neturi tikėti kelių policijos arba liudytojų parodymais. Kaip rodo statistika, bandymai kurti tokias sąmokslo teorijas ir įtikinti teismą labai retai pasiteisina.

Audrius Cininas
Audrius Cininas
© DELFI (K. Čachovskio nuotr.)

Kitas pakankamai populiarus gynybos mechanizmas ir būtent labai paplitęs tarp bohemos žmonių – gudobelių ekstrakto vartojimas. Įstatymų prasme visiškai nesvarbu, nuo ko atsirado promilės – nuo gudobelių, degtinės ar alaus. Promilės yra promilės, apsvaigimas yra apsvaigimas.

Vairuotojai, kurdami tokią gynybos versiją, turi žinoti, kad tai neatleis jų nuo atsakomybės. Dažnai pasitaikanti versija – force majeure (įvykis, nepaprastos aplinkybės, kurių negalima nei numatyti arba išvengti). Dažnai vairuotojai įtikinėja teismą, kad susidarė kažkokios neišvengiamos aplinkybės, dėl kurių jie buvo priversti vairuoti, jog išvengtų tariamo didelio pavojaus. Reikia žinoti, kad pagal suformuotą praktiką teismas neišvengiamą būtinumą konstatuoja nustatęs penkias aplinkybes. Viena iš jų – pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

Turint omeny, kad Vilniaus infrastuktūra yra pakankamai gerai išvystyta, sunku patikėti, kad gali susiklostyti tokios aplinkybės, jog neblaiviam vairuotojui būtų vienintelė išeitis sėstis prie vairo.

Dar vienas svarbus dalykas – vairuotojas turėtų iš anksto perspėti policijos pareigūnus, kada ir kur jis vartojo alkoholį, taip išvengs galimų nesusipratimų teisme.

– Teisme teisę gintis turi kiekvienas, net ir tas, kuris bando apsiginti, pasiaiškinti, kodėl prie vairo sėdo neblaivus. Kokie gynybos metodai yra patys efektyviausi?

– Geriausias gynybos metodas, kaip rodo statistika, yra teisybės sakymas. Tie, kurie kritiškai vertina savo elgesį ir duoda atvirus parodymus, dažniausiai susilaukia švelnesnių nuobaudų, nes teismas atsižvelgia į lengvinančias aplinkybes. Dažnai tokiems vairuotojams, jei jų finansinė padėtis sunki, teismas sudaro galimybę išsimokėti dalimis.

Tie vairuotojai, kurie užsispyrę sako netiesą, bylinėjasi per visas instancijas, negauna tokių privilegijų. Įstatymas numato, kad teismas turi teisę grąžinti asmeniui vairuotojo pažymėjimą praėjus pusei bausmės laiko. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas anksčiau laiko grąžinti vairuotojui pažymėjimą, atsižvelgia į visą elgesį ir į tai, ar jis kritiškai vertino savo poelgį.

Daugiau informacijos apie Lietuvos teismus – www.teismai.lt

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (17)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.