Teisėjas – ne imperatorius, kuris nusprendžia, „kam lemta gyventi“

 (65)
„Teismas – ne karo zona, o teisėjas – ne imperatorius, kuris nusprendžia, „kam lemta gyventi“ – jis bylos šalis visų pirma privalo gerbti, vertinti, kaip asmenis, kurie yra jo pagalbininkai, bendradarbiai, siekiant nustatyti tiesą ir išsprendžiant bylą“, – sako Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus.
Teisėjas – ne imperatorius, kuris nusprendžia, „kam lemta gyventi“
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Apie tai, kuo dabar gyvena Lietuvos teismai, kokie piliečių ginčai yra populiariausi ir ar visada apsimoka konfliktus spręsti teismuose, kalbamės su teismo pirmininku, Teisėjų tarybos nariu R. Norkumi.

– Ką reiškia augantys bylų skaičiai teismuose? Ar žmonės pradeda labiau pasitikėti teismais ir juose ieško teisingumo?

– Iš tiesų, suskaičiavus 2014  metų teismų veiklos rezultatus, matyti viena pakankamai ryški tendencija – augantis bylų skaičius visuose segmentuose, visų rūšių bylose ir visų instancijų teismuose.  Iliustruodamas šią žinią, galiu  pateikti keletą skaičių: per praėjusius metus Lietuvos teismai išnagrinėjo daugiau nei 300 tūkstančių bylų.

Tai reiškia, kad per vieną dieną Lietuvos teismuose buvo išspręsta 1400 bylų.

Palyginti su 2013 metais, šis augantis skaičius matyti tiek civilinių bylų grupėje, tiek baudžiamosiose, tiek administracinių teisės pažeidimų bylose. Civilinėse – skaičius išaugo beveik 8 procentais, baudžiamosiose šiek tiek mažiau – apie 5 procentus. 

Ką šis augimas rodo? Viena vertus, džiugu, kad auga visuomenės teisinis išprusimas: žmonės siekia ginti savo teises, įgyvendina jas kreipdamiesi į teismus. Kita vertus, šie duomenys kelia nerimą.

Nors Lietuva pirmauja pagal bylų nagrinėjimo greitį Europoje, šiandien teismai gauna daugiau bylų, nei yra pajėgūs išnagrinėti. Vien dėl to, t. y. augant neišnagrinėtų bylų likučiui, kyla pavojus, kad nagrinėjimo trukmė gali pailgėti. Tai susiję ir su išsemtais žmogiškaisiais, ir materialiais teismų sistemos ištekliais. 

– Lietuvos teismai pirmauja pagal komercinių bylų nagrinėjimo trukmę Europoje, ar tai gera žinia verslui?

– Neabejotinai, nes bylų nagrinėjimo trukmė yra vienas iš tų indikatorių, į kuriuos pasirinkdami investavimo vietą žvelgia tiek užsienio,  tiek Lietuvos investuotojai. 

Sparti komercinių bylų nagrinėjimo trukmė reiškia, kad trumpesniam laikui yra įšaldomos verslo lėšos, greitesnė tampa civilinė apyvarta, greičiau iš gyvenimo yra pašalinamas konfliktas. Komercinės bylos, tokios, kaip,  pvz., viešųjų pirkimų, konkurencijos, yra nagrinėjamos tikrai pakankamai sparčiai: vidutiniškai apie 100 dienų pirmosios instancijos teisme (Europos Komisijos paskelbtoje Europos Sąjungos teisingumo rezultatų lyginamojoje suvestinėje nurodoma, kad civilines ginčo bylas Lietuvos teismai nagrinėjo itin sparčiai – vidutinė tokių bylų nagrinėjimo pirmos instancijos teismuose trukmė nesiekė 100 dienų).

Šiuos komercinius ginčus už Lietuvą greičiau nagrinėjo tik Liuksemburgo teismai.  Šiek  tiek ilgiau, t. y.  apie 2 metus, Lietuvoje yra nagrinėjamos bankroto bylos, pagal šį rodiklį esame kažkur viduryje tarp Europos Sąjungos valstybių.

– Ar teisingai lietuviai elgiasi dėl menkiausio nesutarimo kreipdamiesi į teismą? Juk tai kainuoja ir laiko, ir pinigų, ir nervų? Ką patartumėte susipykusiems kaimynams?

– Be jokios abejonės, kreipimasis į teismą turėtų būti kraštutinė ginčo sprendimo priemonė, pasitelkiama tuomet, kai kitais būdais nepavyko pašalinti konflikto. Teisminis procesas ne  tik atima laiko ir pinigų, bet dažnai sukelia ir stresą, įtampą, neigiamas emocijas.

Norėtųsi pažymėti, kad teismas – ne karo zona.  Teismas – vieta, kurioje nešališkas arbitras išklauso, pasveria ir nusprendžia.  Šiam tikslui pasiekti reikalingos visų dalyvaujančių asmenų bendros pastangos.

Rimvydas Norkus
Rimvydas Norkus
© D. Stankaus nuotr.

Teisėjas – ne imperatorius, kuris nusprendžia, „kam lemta gyventi“ – jis bylos šalis visų pirma privalo gerbti, vertinti, kaip asmenis, kurie yra jo pagalbininkai, bendradarbiai, siekiant  nustatyti tiesą ir išsprendžiant bylą. Lygiai taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys nei teisėjo, nei kitų dalyvaujančių byloje asmenų neturėtų traktuoti kaip priešų, o žvelgti į juos kaip į  asmenis, su kuriais kartu dalyvaujant procese, galima išspręsti kilusius nesutarimus, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes ir sužinoti, kokius padarinius sukelia padaryta neteisėta veika. 

Proceso sėkmė labai daug priklauso nuo šalių geranoriškumo, kooperavimosi nagrinėjant bylą svarbos suvokimo.

Taigi susipykusiems kaimynams pirmiausiai patarčiau susėsti drauge ir pabandyti geranoriškai paieškoti taikaus ginčo sprendimo būdo.  Gal taikiai tartis reikėtų bandyti net ne kartą. Tik tuo atveju, kai sutarimo rasti nepavyksta,  būtų protinga pasitarti su profesionaliu teisininku arba advokatu. Šis, įvertinęs visus pliusus ir minusus, t. y. teisines ginčo sprendimo perspektyvas, tarp jų – ir perspektyvą bylinėtis, galėtų pasiūlyti, kur kreiptis.

Be teisminio ginčo sprendimo būdo, egzistuoja alternatyvūs ginčo sprendimo mechanizmai, mediacija. Tam tikrų rūšių konfliktus dažnai sprendžia ikiteisminės ginčo sprendimo institucijos. Apie teisminį procesą reikėtų galvoti tik tuomet, kai visi kiti taikaus ginčo sprendimo būdai yra išsemti.

– Ar Lietuvoje populiaru ginčus užbaigti taikos sutartimi?

– Taikos sutartis gali būti pasirašoma tiek prieš pradedant ginčą nagrinėti teismuose, tiek bylos nagrinėjimo metu. Galima pasidžiaugti, kad iš 200 tūkstančių civilinių bylų, išnagrinėtų 2014 metais Lietuvos teismuose, 5 000 yra pasibaigusių būtent taikos sutartimi.  Teismai, be abejonės, sveikina žmonių pasirinkimą ir gebėjimą savo konfliktus spręsti taikiai, tačiau norisi, kad tokių atvejų būtų kur kas daugiau.

– Dėl ko dažniausiai bylinėjasi lietuviai?  Ar visas bylas gali peržiūrėti Aukščiausiasis Teismas?

– Ginčų pobūdis Lietuvoje nesikeičia metų metus. Dažniausiai civilinės bylos pradedamos dėl sutartinių teisinių santykių, nemažai jų iškyla ir dėl šeimos klausimų. Tai santuokos nutraukimo, išlaikymo priteisimo, vaiko globos, gyvenamosios vietos nustatymo bylos.

Kalbant apie baudžiamąsias bylas, dominuoja smurto artimoje aplinkoje bylos,  skausmo sukėlimas, nežymūs sveikatos sutrikdymai , kvalifikuotos vagystės. Tai yra pagrindinės Lietuvos teismuose nagrinėjamų ginčų rūšys.

Na, o kalbant apie Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad iš 300 tūkstančių bylų, vidutiniškai štai jau tam tikrą laikotarpį kiekvienais metais išnagrinėjamų pirmojoje instancijoje, potencialiai tik labai maža dalis gali pasiekti kasacinį teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, būdamas teismų sistemos viršūnėje, dėl kasacijos specifikos ir  turėdamas 35 teisėjus, gali išnagrinėti tik  labai nedidelį procentą visų teismuose išnagrinėjamų bylų. Šį teismą pasiekia tik pačios svarbiausios ir reikšmingiausios bylos.  Būtent šiose bylose  yra  brėžiamos gairės,  kaip ta pati teisės norma turi būti aiškinama ateityje.

– Teismai kartais kaltinami, kad paleidžia policijos ir prokuratūros sulaikytus asmenis. Ar tikrai teismai per švelniai taiko laisvės apribojimo ir atėmimo bausmes?

– Visos bausmės teismuose yra parenkamos neperžengiant sankcijos ribų, kurias nustato įstatymas, tai yra Baudžiamasis kodeksas. Statistika rodo, kad terminuotas laisvės atėmimas išlieka pagrindinė bausmės rūšis Lietuvoje.

Tačiau čia galime įžvelgti tam tikrų problemų. Be abejonės, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi būti teisingai nubaustas, tačiau ar visuomet laisvės atėmimas yra teisingiausia bausmė? 

Lietuva, turėdama nebūtinai aukščiausią nusikalstamumo lygį, lyginant su kitomis valstybėmis, šiandien aiškiai pirmauja pagal įkalintų asmenų skaičių Europoje. Taigi girdime labai prieštaringų, bent jau išties nevienareikšmiškų, vertinimų: vieniems baudžiamoji politika Lietuvoje per švelni, kitiems – per griežta, dar kiti pabrėžia, kad ji nesubalansuota, neefektyvi, iškreipta ar nepakankamai lanksčiai besikeičianti, atitinkanti europinius standartus ar jų neatitinkanti ir pan.

Ar šie vertinimai nėra paremti tik pavieniais pavyzdžiais, ar jie atspindi baudžiamosios politikos visumą? Siekiame kuo greičiau rasti atsakymą, kuo greičiau pradėti diskusiją apie baudžiamąją politiką Lietuvoje. Jau kitą mėnesį, gegužės 13 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas organizuoja konferenciją, kurioje bus siekiama įvertinti sankcijų griežtumą, bausmių politiką ir jos tendencijas Lietuvoje.

Teisėjas – ne imperatorius, kuris nusprendžia, „kam lemta gyventi“
© I. Kuzo nuotr.

Ar žinote, kad Lietuvoje...

• teismų istorija siekia karaliaus Mindaugo laikus – XIII a.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais moteris į teismus lydėdavo vyrai, nes jos neturėjo visų teisių.
• pirma moteris teisėja paskirta 1925 m.
• sovietmečiu teisėjas neprivalėjo turėti aukštojo išsilavinimo.
• dabar teismuose dirba 60 proc. moterų.
• teisėjų amžiaus vidurkis – 50 metų.
• yra alternatyvi taiki ginčų sprendimo technika – mediacija, kai į ginčą įsitraukusios šalys, aktyviai dalyvaudamos ir padedamos tarpininko (mediatoriaus), sutrumpina ginčo trukmę ir sukuria visiems priimtiną sprendimą, kurį įsipareigoja vykdyti.
• Nacionalinė teismų administracija aptarnauja 62 Lietuvos teismus ir 7 teismų savivaldos institucijas.
• Nacionalinės teismų administracijos patalpose yra Teismų muziejus.
• per metus teismai vidutiniškai išnagrinėja 300 000 bylų, per dieną – 1 400 bylų.
• 2014 metais daugiausiai bylinėtasi dėl prievolių, šeimos teisinių santykių  ir darbo santykių.
• praėjusiais metais daugiausiai skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmių, kiek mažiau – baudų.
• per metus apskundžiama tik 5–6 proc. bylų sprendimų.
• praėjusiais metais Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos veikloje dalyvavo 6 visuomenės atstovai.

Daugiau žinių apie Lietuvos teismus – www.teismai.lt

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Teisė

Teismas išnagrinėjo Kazachstano piliečio ekstradicijos bylą (16)

Lietuvos apeliacinis teismas trečiadienį uždarame posėdyje išnagrinėjo prokurorų skundą dėl sprendimo neišduoti Lietuvoje prieglobstį gavusio Kazachstano piliečio Syrymo Šalabajevo, kurį Kazachstanas ir Ukraina nori teisti dėl finansinių nusikaltimų.

Prieš teismą stos buvusi teismo finansininkė, iššvaisčiusi kone 200 tūkst. eurų (19)

Kauno apygardos teismas trečiadienį ketina pradėti nagrinėti buvusios Vilniaus apygardos teismo finansininkės Danguolės Zelicionok bylą, kurioje ji kaltinama iššvaisčiusi teismui priklausiusius beveik 194 tūkst. eurų.

A. Valantinas – apie klaidas, į laisvę paleidžiamus mafijos šulus ir teisėjų balius (286)

Lyg pro didinamąjį stiklą stebimi teisėjai patys yra kalti, jeigu nesugeba pasirinkti tinkamos vietos savo linksmybėms, tačiau nereiškia, kad jie negali kartu leisti laisvalaikio. Taip mano prieš tris mėnesius Lietuvos apeliaciniam teismui pradėjęs vadovauti teisėjas Algimantas Valantinas.

STT pričiupas teisėjas – kaltas, bet atleistas nuo bausmės (24)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) praneša, kad buvęs Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Butvilas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau bausmė jam nebus skirta.

Klausk teisininko: ar liudytojas gali būti patrauktas atsakomybėn? (7)

Ar gali būti atskleidžiami liudytojai esant administracinei bylai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, chuliganizmo, ir taip jiems keliama civilinė byla dėl neteisingų parodymų davimo?