Šešiolikos teisėjų Plenarinė sesija pažymėjo, kad skyrybų atveju privalo būti padalintas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, teismas turi atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį bei kitas byloje svarbias aplinkybes, nepažeidžiant kreditorių teisių.
Pasak teismo, sutuoktinių turto registracija viešajame nekilnojamojo turto registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl turto balansą sudarantys teismai privalo vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą. Kitaip tariant, jeigu turtą oficialiai užregistravo tik vienas sutuoktinis, tai nereiškia, kad tik jis vienas yra jo savininkas.
LAT išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis yra nepreziumuojamas, todėl kai kreditorius pareiškia reikalavimą, teismas privalo identifikuoti, ar kreditoriaus ginčas yra su vienu ar su abiem sutuoktiniais. Jeigu reikalavimas pareikštas abiems sutuoktiniams, priimdamas sprendimą teismas privalo nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė.
Jeigu sandorį sudaro vienas sutuoktinių, skyrybų atveju jis privalo įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Pasak Plenarinės sesijos pranešėjo Egidijaus Baranausko, iki šiol su paskolos sudarymu nesusiję sutuoktiniai privalėdavo įrodyti, kad yra nesusiję su gauta paskola, tačiau LAT išaiškino, jog turi būti atvirkščiai – įrodyti, kad paskola buvo naudojama bendram šeimos ūkiui, privalo sutartį teismui teikiantis sutuoktinis.
Teismų praktiką formuojantis LAT taip pat išaiškino, kad skyrybų bylose svarstant turto padalijimo klausimą į procesą turi būti įtraukti ir kreditoriai, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas ir kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, jie gali būti įtraukti į bylą. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja jau įsiteisėjus sprendimui, kreditorius gali pareikšti prašymą atnaujinti procesą. Jeigu teismas tokią nutartį priimtų, nagrinėjant bylą būtų svarstomi tik su kreditoriaus reikalavimu susiję klausimai – kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti reikalai nebus svarstomi.
Pasak LAT, išieškant turtą iš sutuoktinių tik teismas gali nustatyti prievolės pobūdį, todėl jeigu teismas bus išdavęs vykdomąjį raštą dėl turto išieškojimo tik iš vieno sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto. Priešingai, anot teismo, tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą.
Teismas taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu vienas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę jam pareikšti savarankišką ieškinį.
Skyrybų bylose teismai privalo atsižvelgti ir į nepilnamečių vaikų teises bei interesus, todėl teisėjai privalo būti aktyvūs gindami jų interesus, nes jų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą.
Teismo teigimu, skyrybų atveju teismas sutuoktiniams gali nustatyti nelygias turto dalis, jeigu šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Tarkime, jeigu yra padalijamas keturių kambarių butas, o du vaikai yra skirtingų lyčių, teismas privalo atsižvelgti į jų interesus ir sudaryti galimybę kiekvienam jų turėti atskirą gyvenamąją erdvę – kambarį.
Pasak LAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus, per metus Lietuvos teismuose yra išnagrinėjama apie 2 tūkst. bylų, susijusių su santuokos nutraukimo padariniais.