Apie darbo bylų nagrinėjimo tvarką ir darbdavių bei darbuotojų nesutarimų priežastis kalbamės su Kauno apylinkės teismo teisėja D. Labokaite.

– Nuo 2013 m. spalio 1 d. darbuotojai ir darbdaviai dėl kilusių nesutarimų turi kreiptis į darbo ginčų komisijas. Kaip vertinate šių komisijų veiklą? Kokiais atvejais kreipiamasi į komisiją, kokiais – į teismą?

– Taip, ginčams  tarp darbuotojų ir darbdavių spręsti  šiuo metu privaloma ikiteisminė tvarka – visi darbo ginčai pirmiausia turi būti nagrinėjami komisijose prie teritorinių darbo inspekcijų. Tokia tvarka neprivaloma tik atleidimo, nušalinimo nuo darbo ir ginčų tarp bendrovės ir bendrovės vadovo atvejais.

Kaip teisėja darbo ginčų komisijų veiklą vertinu teigiamai: komisijos  nagrinėja  pareiškimus greitai, efektyviai,  nesileidžia į smulkmenas.  Žinoma, komisijos sprendimu nepatenkinta šalis turi teisę kreiptis į teismą.

Reikia pastebėti, kad darbo ginčų teismuose mažėja. Tikiuosi, kad komisijų autoritetas tik augs ir nesudėtingi ginčai vis dažniau bus baigiami  be teismo.  

– Kaip teisme sprendžiamos darbo bylos? Kiek laiko teisme užtrunka darbo ginčo sprendimas?

– Teismuose darbo byloms nagrinėti nustatytos specialios procesą spartinančios ir lengvinančios taisyklės: ieškinį galima pateikti ne tik atsakovo buveinės teisme, bet ir ten, kur darbas buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.

Darbuotojams  nereikia mokėti žyminio mokesčio, bet turiu paminėti, kad pralaimėjęs darbuotojas turi apmokėti laimėjusios šalies išlaidas advokatui.

Darbo byla teisme visuomet nagrinėjama žodine tvarka, kviečiant šalis ir klausant jų paaiškinimų.  Teismas turi teisę pats savo iniciatyva rinkti įrodymus, t. y. reikalauti iš šalių reikalingų duomenų, prašyti patenkinti reikalavimus šiek tiek kitaip negu ieškovas prašė ar patenkinti tuos reikalavimus, dėl kurių ieškovas konkretaus prašymo neišdėstė, pvz., priteisti delspinigius, darbo užmokestį už uždelstą laiką ir pan.

Procesui teisme turėtų užtekti dviejų posėdžių ir byla turėtų būti baigta apytikriai per tris mėnesius. Deja, dažnai sudėtingesnių bylų nagrinėjimas užtrunka ilgiau.

– Kaip darbuotojui ir darbdaviui, tarp kurių kyla darbo ginčas, mažiausiais finansiniais ir moraliniais ištekliais išspręsti problemą? 

– Būtų gerai, jei ginčai apskritai nekiltų. Kuo aiškiau darbo sutartyje bus susitarta dėl sąlygų, darbo grafiko, apmokėjimo tvarkos ir jeigu tų susitarimų bus laikomasi, tuo mažiau kils darbo ginčų. Taip pat jų sumažės, jei kiekviena ginčo šalis laikysis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepiktnaudžiaus savo teisėmis.

Vis dėlto dažnai šalys nevienodai šiuos principus supranta ir nevienodai juos taiko, neaiškiai išdėsto partneriui savo ketinimus.

– Dėl ko kyla sudėtingiausi darbo ginčai? 

– Visuomet rizikuojama susiginčyti, kai tam tikros aplinkybės paliekamos šalių nuožiūrai.

Dabar madinga atleisti iš darbo už drausmės pažeidimus. Darbo kodeksas drausmės pažeidimą apibrėžia abstrakčiai: tai darbo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas. Toli gražu ne kiekvienas darbo drausmės pažeidimas yra pagrindas atleisti iš darbo. Atleidimas galimas, jeigu pažeidimas yra šiurkštus, pvz., neblaivumas darbe, turto pasisavinimas ar vagystė.

Darbdaviai neretai drausmės pažeidimus vertina nepagrįstai ar neteisingai. Pavyzdžiui, pardavimų vadybininkas atleidžiamas už pravaikštą. Atsižvelgus į įmonės vidaus tvarką paaiškėja, kad pardavimų vadybininkas turi lankyti klientus, važiuoti į prekybos vietas, o būdamas įmonės biure jis negali tinkamai organizuoti pardavimų. Tokį darbuotoją bausti už pravaikštą nėra teisinga.

Abi darbo sutarties šalys turi bendradarbiauti, o darbdaviai – neprarasti objektyvumo.

Ar žinote, kad...

* per penkerius metus pirmosios instancijos teismuose gaunamų ir išnagrinėjamų darbo ginčų bylų sumažėjo tris kartus.

* 2013 m. spalio 1 d. atsiradus galimybei darbuotojams ir darbdaviams kreiptis į darbo ginčų komisijas, teismuose sumažėjo darbo ginčų bylų, palyginus 2014 m. teismai gavo ir išnagrinėjo beveik perpus mažiau šių bylų negu 2012 m.

* apie 15 proc. darbo ginčų bylų nutraukiamos patvirtinant taikos sutartį.

* per metus išnagrinėjama 5–15 procentų daugiau bylų, negu jų tais metais gaunama.

Daugiau apie Lietuvos teismus skaitykite www.teismai.lt