Teisingumo ministerija, rengusi šių įstatymų pataisas, iš esmės pakeitė asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutus. Šiuo metu ribotai veiksniais, apribojant galimybę disponuoti turtu, gali būti pripažįstami tik asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.
Priimtose pataisose įtvirtina, kad veiksnumas galėtų būti ribojamas bet kokį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, tačiau tik tose srityse, kuriose teismas, remdamasis sveikatos priežiūros įstaigų bei socialinių darbuotojų išvadomis, pripažintų tokį ribojimą šiam asmeniui būtinu. Tai leis užtikrinti, kad asmuo reikalingus sprendimus tose teismo nustatytose srityse priims su rūpintojo sutikimu, o kitose srityse galės veikti savarankiškai. Toks reguliavimas asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, atžvilgiu neskatins pasirinkti didesnės asmens veiksnumo ribojimo priemonės – asmens pripažinimo neveiksniu.
Šiandien priimtomis pataisomis taip pat keičiamos asmens neveiksnumo instituto nuostatos, kuriose numatoma, kad asmuo būtų pripažįstamas neveiksniu tik tose srityse, kur jis negali veikti savarankiškai ar su rūpintojo sutikimu, tose srityse jo vardu veiks globėjas. Neveiksniu pripažintam asmeniui ne dažniau kaip vieną kartą per metus numatyta galimybė pačiam kreiptis į teismą dėl pripažinimo veiksniu, tai sudarys galimybę išvengti globėjų piktnaudžiavimų, kai ženkliai pagerėjus neveiksnaus asmens būklei globėjai tam tikrais atvejais nesikreipia į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Jei jis pats ar kiti įstatyme numatyti asmenys per vienerius metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu priėmimo dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą nesikreips, pareigą peržiūrėti neveiksnaus asmens būklę turės naujai numatoma sudaryti Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, kuri būtų sudaryta iš nepriklausomų specialistų ir veiktų kiekvienos savivaldybės teritorijoje. Komisijai nusprendus, kad asmens būklė pasikeitė, ji turės kreiptis į teismą, o teismas turės pareigą peržiūrėti anksčiau priimtą savo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
Žmogui, kuriam dėl psichikos sutrikimų ar kitų priežasčių sudėtinga priimti geriausiai jo interesus atitinkančius sprendimus, bus numatyta galimybė sudaryti pagalbos priimant sprendimus sutartį. Tuomet jam veikiant savarankiškai kartu su juo privalėtų dalyvauti jam pagalbą teikiantis asmuo. Tokios sutartys bus registruojamos Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Tokios sutarties, kurią tvirtintų notaras, pagrindu teikiama pagalba galėtų apimti, pavyzdžiui, sprendimo priėmimui reikalingos informacijos rinkimą, informacijos pateikimą asmeniui, galimų sprendimų alternatyvų nurodymą ir jų rezultatų aptarimą.
Taip pat numatyta ir nauja veiksnumo realizavimo priemonė – išankstinis nurodymas. Toks nurodymas būtų naudingas, pavyzdžiui, tada, kai asmeniui, kuris išankstinio nurodymo pateikimo metu yra veiksnus, dėl progresuojančios ligos ar kitų aplinkybių ateityje veiksnumas gali būti apribotas. Išankstiniame nurodyme žmogus galėtų nurodyti: asmenis, kuriuos pageidautų, kad teismas skirtų ar neskirtų globėjais (rūpintojais); išreikšti nuomonę dėl apgyvendinimo globos institucijoje; pateikti nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi su jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimu susiję klausimai. Išankstinį nurodymą asmuo galės bet kuriuo metu pakeisti, papildyti ar panaikinti. Tokie nurodymai bus registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Taip pat numatyta, kad asmeniui nemokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama ne tik sprendžiant jo pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje klausimą, bet ir peržiūrint tokį teismo sprendimą. Be to, aiškiai įtvirtinta, kad nemokama antrinė teisinė pagalba būtų teikiama ir sprendžiant visus asmenų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiandien Seime priimti pakeitimai įsigalios 2016 m. sausio 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turės būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2018 m. sausio 1 d.
Šias nuostatas įtvirtinantys Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pakeitimų projektai buvo rengti derinant juos su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis.