Ir šios pagalbos sulaukė – atsidaro daugybė jaunų motinų, atsiliepusių į šiuos prašymus. Tačiau šiandien jos gailisi, kad patikėjo moterimi, kuri tik naudojosi jų gerumu – įvairią paramą teikusios motinos pačios išsiaiškino, jog pakliuvo ant jaunosios sukčiuvienės kabliuko.

Kad naudojosi nepažįstamųjų patiklumu, baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo patraukta 26 metų Modesta D. net neslėpė, tačiau prisipažino, jog taip elgėsi ne iš gero gyvenimo – esą ji norėjo padėti ne tik savo skurdžiai gyvenančiai šeimai, bet ir kitiems vaikams, nežinantiems, kas yra laiminga vaikystė.

Maždaug per metus Modesta D. iš įvairių žmonių pasisavino turto už daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų. O visa tiesa paaiškėjo, kai sukčiuvienė prarado budrumą ir iš geradarių ėmė prašyti ne tik vertingų daiktų, bet ir pinigų – esą dar prieš nėštumą išsimokėtinai nusipirko brangų mobiliojo ryšio telefoną, tačiau negalėjo sumokėti įmokų ir antstoliui liko skolinga didžiulę sumą.

Svetimam skausmui neabejingos jaunos mamos surinko pinigus, juos norėjo persiųsti antstoliui, tačiau auka apsimetusi moteris kategoriškai reikalavo, kad parama jai būtų perduota grynaisiais.

Kai susivienijusios geradarės ėmė aiškintis aplinkybes, paaiškėjo pribloškiantys faktai – sukčiuvienė feisbuke apsimesdavo keliomis moterimis, kurios tikindavo, jog pažįsta ir remia vargstančią jauną motiną, tikindavo, jog ji labai nusivylusi gyvenimu, bijo žmonių ir pan. Visa ši parama vis tiek atitekdavo į tas pačias rankas.

Ne ką mažiau skandalingi faktai paaiškėjo ir teisme, kuris išnagrinėjo Modestos D. baudžiamąją bylą – dėl sukčiavimo nuteistai jaunai motinai teismas skyrė penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Jos metu nuteistoji įpareigota nuo 22 iki 6 val. būti namuose, taip pat įsidarbinti ar bent užsiregistruoti Darbo biržoje.

Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad Modesta D. nuo 2013 m. vasaros pabaigos iki 2014 m. pabaigos, turėdama tikslą apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, interneto socialiniuose tinklalapiuose sukūrė kelias grupes, nuslėpė tikrąją savo tapatybę, prisistatė kitų asmenų vardais ir apgaule užvaldė patiklių jaunų moterų turtą.

Modesta D. skelbė, kad organizuoja paramos rinkimą skurstančioms ir pagalbos prašančioms šeimoms, taip pat šią paramą rinko ir tariamai ją dalino. Aferistė taip pat skelbė, kad renka paramą savo vargingai gyvenančiai dvejų metukų dukrytei, tačiau tikrojo savo vardo ir pavardės niekada nenurodydavo.

Kaip veikė schema, kurią buvo sumąsčiusi Modesta D., geriausiai atskleidė nukentėjusiųjų pasakojimai.

Prašė stiklainio uogienės – norėjo dukrelei paruošti arbatos

Viena nukentėjusiųjų teisme pasakojo, kad socialiniame tinkle pamatė jautrų pasakojimą „Išliejau dūšią, ar kam taip buvo?“, kurioje mergina, prisistačiusi vardu „Esama“, pasakojo apie savo sunkią vaikystę.

„Ji rašė, kad turėjo mamą alkoholikę, mamos brolį narkomaną, kad liko viena kaip pirštas, ją vaikystėje skriaudė, norėjo išprievartauti, o dabar glaudžiasi bendrabutyje, – pasakojo nukentėjusioji. – Ji rašė, kad kompiuterį paskolina studentė kaimynė, vakarais nešioja skrajutes, rytais dirba turguje. Rašė, kad augina mažametę mergaitę, jos tėvas gyvena užsienyje, alimentų nemoka, o gimimo liudijime jis net neįrašytas, dėl to dukrelės negali vesti į darželį.“

Prie šio jaunos motinos pasakojimo netrukus atsirado daugybė ją palaikančių ir užjaučiančių komentarų. Viena moteris, pasivadinusi „Ode25“, klausė, kuo gali padėti ir kaip paremti, nes yra verslininkė, užjaučianti likimo nuskriaustus žmones.

„Iš pradžių ji nieko neprašinėjo, bet kitos moterys pradėjo siūlyti batukus, drabužius, tada motina prisipažino, kad reikia visko – drabužių, maisto, tepaliukų, o jos didžiausia svajonė – bulvių tarkavimo mašina“, – sakė nukentėjusioji.

Ji taip pat nutarė padėti jaunai motinai – parduotuvėje nupirko maisto produktų, higenos priemonių.

Tuo metu kita nukentėjusioji prisiminė, kad ją labai sugraudino motinos prašymas vaikeliui padovanoti kombinezoną ir stiklainį uogienės – nori savo savo mergaitei paruošti arbatos.

Mergaitė atidavė mylimiausią savo žaislą

O dar trečią moterį sujaudino moters pasakojimas apie sunkias gyvenimo sąlygas – ji rašė, kad su dukrele gyvena vagonėlyje.

Istorijos buvo taip graudžiai parašytos, kad pagalbos rankos negalėdavo ištiesti tik ledinę širdį turintis žmogus. Viena motina prisipažino, kad apie jauną mamą ir jos mažą mergaitę pasakojo savo šeimos nariams – susigraudinusi mažametė dukra nutarė atiduoti savo mylimiausią žaislą…

Pagalbos prašymų internete buvo tiek daug, kad, kaip dabar paaiškėjo, Modesta D. net neturėjo laiko priiminėti labdaros siuntinius – padėti norinčioms geradarėms net tekdavo derintis prie moters, kad ši galėtų paimti siuntinius su drabužiais, avalyne, maisto produktais, sauskelnėmis ar vitaminais.

Parama buvo siunčiama iš įvairių Lietuvos miestų. O kai artėjo Kalėdų metas, Modesta D. paskelbė naują projektą „Kalėdų stebuklas“ – rašė, kad sunkiai besiverčiančioms šeimoms ir jų vaikams renka kalėdines dovanėles. Ir net nurodė, ko vaikai norėtų. Dovanų sąrašas buvo įvairus – nuo žaislų iki dviračio ar kompiuterio.

Į labdaros akciją įtraukė ir universiteto dėstytojus

Viena nukentėjusiųjų policijai pasakojo, kad atsiliepusi į kalėdinę gerumo akciją nutarė vienai mergaitei nupirkti lėlę Barbę, o kad dovanėlių gautų kuo daugiau vargstančių vaikų, universitete, kuriame studijavo, į labdaros akciją įtraukė ne tik kitus studentus, bet ir dėstytojus.

„Mano draugė nuvežė dviratį, kuris, kaip paaiškėjo, atiteko paramą rinkusios merginos broliui, – sakė ji. – O vėliau vis aiškėdavo nauji dalykai – ką skirdavome labdarai, viskas atitekdavo tai pačiai „savanorei“ arba jos tėvams.“

Nukentėjusioji sakė, kad buvo atidavusi savo nenešiojamus vardinius drabužius, o „savanorė“ po kiek laiko paskambinusi klausė, ar niekas negali paaukoti dažų, kilimų, tapetų. „Viena mano klientė nutarė padovanoti baldus, bet jų niekas taip ir nepaėmė – tik išsiklausinėjo, kokie yra baldai“, – prisiminė ji.

Kai ši nukentėjusioji sužinojo, kad labdarą skurdžiai renkanti jauna moteris tėra tik aferistė, prisipažino, jog jos nebūtų rėmusi: „Nebūčiau atidavusi visų drabužių ir daiktų jaunai mamai, kuri gali dirbti. Ji visus apgavo, kai sukūrė istoriją, kad žmonės iš skurdo miega vos ant laikraščių.“

Moteris prisipažino, kad ją, kaip ir kitas nukentėjusiąsias šokiravo žinia, kad kai kuriuos drabužius ir avalynę, kuriuos paaukodavo žmonės, Modesta D. parduodavo.

Prašė ir pinigų, bet norėjo gauti tik grynaisiais

Paramą teikusios jaunos moterys ne iš karto suprato, kad pakliuvo ant sukčiuvienės kabliuko – kai internete atsirasdavo pagalbos prašymai, įvairūs žmonės rašydavo, jog labai svarbu padėti šiai šeimai, esą ją pažįsta, vaikai tikrai skurdžiai gyvena.

O kai kas nors iš lankytojų sukeldavo abejones dėl paramos reikalingumo ar prašančio asmens patikimumo, išgalvotais vardais pasirašančios „užtarėjos“ pateikdavo įvairiausių argumentų, kad abejojančios paramos teikimu greitai pakeisdavo savo nuomonę.

Vėliau paaiškėjo, kad iš tikrųjų nebuvo jokių „užtarėjų“ – Modesta D. buvo susikūrusi kelias paskyras socialiniuose tinkluose ir pati rašydavo atsiliepimus. Apie save.

Ir jos „apetitas“ kaskart vis augdavo – geradarėms moteris sukėlė įtarimų, kai paprašė paaukoti pinigų. Jauna moteris papasakojo istoriją, kad buvo įsigijusi mobiliojo ryšio telefoną, tačiau negalėjo laiku už jį sumokėti įmokų, todėl susidarė maždaug 700 eur skola. Ir ją dabar bando išieškoti antstolis.

„Man užkliuvo tai, kad kai buvo renkama parama, moterys pradėjo abejoti, ar tai tikra istorija, tai „Ode25“ pasivadinusi mergina parašė, kad ne ji viena bendrauja su vargše moterimi, tikino, jog jai tikrai reikia padėti, istorija ayra tikra, – sakė viena nukentėjusiųjų. – Kai perskaičiau šią istoriją, labai susigraudinau ir pervedžiau 30 Eur. Paskui pradėjo aiškėti, kad pinigus, kuriuos moterys surinko, „Ode25“ nori paimti grynais ir nunešti antstoliui. Bet viena moterų parašė, kad galima pinigus pervesti tiesiai į antstolio sąskaitą. „Ode25“ paprieštaravo tam ir ėmė spausti žinutėmis, kad pinigus surinkusi moteris atiduotų, bet negavo – įtarusios apgaulę mes kreipėmės į policiją.“

Kreiptis į teisėsaugą moterys nutarė tik tada, kai išsiaiškino, jog paramos prašiusi moteris ir kitos jos „užtarėjos“ naudojasi tuo pačiu mobiliojo ryšio telefono numeriu ir yra vienas ir tas pats žmogus.

Paramos turėjo užtekti keliems metams į priekį

„Mane toks elgesys labai pribloškė – niekada neaukojau ir neaukosiu žmonėms, kurie gyvena iš pašalpų“, – sakė nukentėjusioji, pažymėjusi, jog sukčiuviene patikėjo tik dėl to, kad ši istorija internete buvo atsiradusi ne prieš vieną ar kelias dienas, o jau seniai, todėl manė, jog jau gerokai anksčiau būtų paaiškėję, jeigu tai aferistų darbas.

Tiesa, ji neslėpė, kad kai kurios draugės bandė ją perkalbėti ir siūlė neaukoti, nes esą taip yra sukčiaujama.

„Iš tikrųjų, vėliau atsirado daugiau žmonių, kurie buvo labai daug tai motinai paaukoję – tiek daug, kad būtų užtekę net keliems metams į priekį“, – sakė ji.

O dar viena moteris, gyvenanti Vilniuje, policijai nurodė, kad jai taip pagailo jaunos motinos, jog ji sutiko sostinėje rinkti jai paramą.

„Surinkau net trylika dėžių, atsirado daug žmonių, norinčių padėti, nes situacija iš tikrųjų atrodė tokia bloga, kad net buvo kalbama apie savižudybę“, – sakė ji.

Kai moteris su savo sutuoktiniu nuvežė labdaros siuntą į Kauną, vargše prisistačiusi moteris atvyko jos pasiimti su automobiliu.

„Supratome, kad tai apgavystė, ši moteris pelnėsi iš kitų žmonių geros širdies, – sakė ji. – O juk buvo sukurpta baisi istorija, kad esą vaikas yra nevalgęs, bet ji, motina, dirba, stengiasi. Nemanau, kad jai iš tikrųjų reikėjo pagalbos.“

Paramą rinko net Anglijos bažnyčioje

Dar kitos moterys, suabejojusios graudžia istorija, buvo nuvažiavusios į butą, kuriame gyveno labdaros prašiusi jauna motina. Tada paaiškėjo neįtikėtini dalykai – paramos buvo prašoma vienos moters, kuriai jau 40 metų ir ji yra alkoholikė, vardu.

Ši vėliau pareigūnams prisipažino, kad savo vardu buvo gavusi daugiau kaip 20 siuntinių, iki šiol namuose mėtosi daugybė svetimų daiktų. „Už tai jokio atlygio negavau“, – teigė moteris, kurios vardu naudojosi Modesta D..

Dalį drabužių ir avalynės, kuri buvo paaukota, moteris iš tikrųjų atiduodavo dienos centrams. Ir net internete viešindavo įvairias nuotraukas, kaip vaikai gauna paramą – taip ji sudarydavo įspūdį, jog tikrai labdara pakliūna į reikalingas rankas.

O kai kuriems nukentėjusiesiems ji prisistatydavo dienos centro darbuotoja, renkančia paramą ir net nurodė, jog jos vyras dirba policijoje.

Moterimi buvo patikėję net emigrantai – jie paramą siuntė iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos. Labdaros siuntos buvo atsiųstos net iš vienos D. Britanijos bažnyčios.

Prisipažino, bet tik dėl to, kad nori ramiai gyventi

Apgaulės schemą sukūrusi Modesta D. policijoje ir teisme visai kitaip kalbėjo apie gautas labdaros siuntas ir net pareiškė, kad ją rėmusios moterys esą meluoja. Ji jautėsi kalta tik dėl to, kad rinkdama paramą prisistatė ne savo vardu.

„Kai pastojau, buvau vieniša mama, pajamų neturėjau, todėl prašiau sau paramos, – sakė jauna moteris. – Man buvo gėda prašyti savo vardu, todėl prašiau apsimesdama kitais asmenimis. Tuo metu pastojo ir mano mama, todėl prašiau paramos ir jos vardu.“

Jauna moteris sakė, kad dalį gautos paramos pasilikdavo sau, bet labai daug drabužių, avalynės ir kitų daiktų išdalino varganai gyvenančioms šeimoms.

„Nei vieno žmogaus neapgavau, bet savo kaltę turiu pripažinti, kad ramiai gyvenčiau“, – teisme pareiškė Modesta D. Ir čia pat pridūrė: „Naudojausi žmonėmis, nes norėjau padėti sau ir savo šeimai“.

Ji neneigė, kad internete taip pat pardavinėjo įvairius daiktus, tačiau tikino, jog jie buvo gauti ne iš labdaros siuntų – esą tai buvo jos dukros ir draugių daiktai.

„Taip pat parduodavau sau nereikalingus daiktus, be to, pirkdavau įvairius drabužius savo dukrai, vėliau, kai jie buvo per maži, juos parduodavau“, – gautus pinigus moteris teigė išsiuntusi savo motinos sugyventiniui, kuris už įvykdytus nusikaltimus atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Modesta D. prisipažino, kad yra kilusi iš daugiavaikės šeimos, jos motina – narkomanė, o broliai ir seserys yra nuo skirtingų tėvų, puikiai supranta varganai gyvenančias šeimas, todėl esą norėjo joms pagelbėti.

„Pirmos šeimos, kurioms reikalinga parama, atsirado per bažnyčią“, – sakė ji ir pridūrė, kad dažnai lankydavosi dienos centruose, kur ateidavo vaikai iš vargingų šeimų, todėl rinkdama paramą taip pat norėjo jiems padėti.

Moteris patikino, kad nė vienas žmogus nebuvo verčiamas skirti labdarą – tai visi darė savo noru.

„Nemanau, kad žmonės buvo apgauti“, – teisme sakė ji, dar kartą pažymėjusi, jog jaučiasi kalta tik dėl to, jog niekada internete neprisistatydavo savo tikruoju vardu.

Teisėjas: apgavikė buvo ir vargšė moteris, ir savanorė

Tačiau tokie kaltinamosios argumentai nė kiek neįtikino ne tik nukentėjusiųjų, kurios buvo įskaudintos dėl ciniškos apgaulės, bet ir baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Arūnas Purvainis pažymėjo, kad Modesta D. interneto portaluose prisistatinėjo kitų asmenų vardais, naudojo skirtingus slaptažodžius, kad suklaidintų nukentėjusiąsias, ir naudodama apgaulę prašė paramos pinigais ir daiktais, vienu atveju prisistatydama kaip vargstanti vieniša mama, kitu atveju, kaip savanorė, kuri padeda skurstančioms šeimoms.

„Kaltinamoji dar iki to momento, kai nukentėjusiosios apsisprendė perduoti jai savo asmeninį bei iš kitų asmenų surinktą (paaukotą) turtą, tai yra įvairius daiktus bei pinigus, rašydama interneto portaluose įvairias graudžias istorijas apie paramos poreikį, apie tai diskutuodama su jomis, kad padidinti įtaigą, šiose diskusijose veikdama per kelias paskyras ir taip save pateikdama kaip kelis skirtingus asmenis, įgijo visų šių asmenų pasitikėjimą, – pažymėjo teismas. – Tik tuomet kai nukentėjusiosios ėmė pasitikėti kaltinamąja, jos patikėjo jos prašymais, kurie buvo lydimi išgalvotomis istorijomis. Visa tai iš esmės ir nulėmė jų visų apsisprendimą perduoti įvairius daiktus bei pinigus.“

Pasak teisėjo, Modesta D. iš anksto buvo suplanavusi apgaule užvaldyti svetimą turtą ir šį savo sumanymą įgyvendino, pasinaudodama žmonių patiklumu.