Toks Teisėjų tarybos sprendimas priimtas penktadienį atsižvelgus į prezidentės dekretą, ikiteisminio tyrimo duomenis ir paties teisėjo posėdyje pateiktus paaiškinimus. Teisėjas, kuriam po incidento buvo nustatytas 2,68 prom. girtumas, iš pareigų atleistas iš karto po Teisėjų tarybos posėdžio, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą.

Anksčiau Teisėjų taryba šio klausimo svarstyti negalėjo, nes iš Prokuratūros nebuvo gavusi reikiamos medžiagos. Be to, nedarbingumo pažymėjimą pateikęs P. Kontrimas (jo teisėjo įgaliojimai sustabdyti nuo 2016 m. lapkričio 29 d.) gruodžio 9 d. Teisėjų tarybos posėdyje nepasirodė, o jam nesant klausimas taip pat negalėjo būti sprendžiamas.

„Spręsdami dėl teisėjo drausminės atsakomybės vertinome, ar teisėjas pažeidė etiką, – teigė Teisėjų tarybos narys Algis Norkūnas. – Teisėjo etika reikalauja laikytis įstatymų, būti padoria ir pavyzdinga asmenybe. Nustatėme, kad teisėjas sunkiai apgirtęs inicijavo konfliktą.Nustatyta, kad teisėjas konflikto nesprendė taikiomis priemonėmis, jo nevaldė. Priešingai – jis eskalavo šį konfliktą, pats rašė pareiškimą, kitą asmenį melagingai kaltindamas smurtu. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad savo veiksmais dėl konflikto atsiradimo ir jam vykstant P. Kontrimas pažemino teisėjo vardą.“

A. Norkūnas pažymi, kad P. Kontrimas savo elgesiu pažeidė teisėjų etikos padorumo ir pavyzdingumo principų reikalavimus: toks elgesys kenkia teismų autoritetui, yra nesuderinamas su teisėjo etikai keliamais reikalavimais ir tinkamu teisėjo elgesiu.

Iki gruodžio 9 d. posėdžio iš prokuratūros šio klausimo svarstymui reikalingos medžiagos negavusi Teisėjų taryba buvo priversta P. Kontrimo atleidimo iš pareigų klausimą atidėti iki sausio 6 d. Gavusi reikiamą medžiagą, Teisėjų taryba nedelsdama P. Kontrimo atleidimo klausimą įtraukė į savo posėdžio darbotvarkę ir priėmė vieningą sprendimą.

Teisėjų tarybos narys pažymi, kad šis atvejis atkreipė teismų pirmininkų dėmesį į teisėjų elgesį, privertė susimąstyti apie teisingumo rūmuose vyraujančią psichologinę atmosferą ir atidžiau sekti situaciją savo teismuose.

„Tikimės, kad ši skaudi ir nemaloni istorija dar kartą primins visai visuomenei greta mūsų vešinčias smurto apraiškas ir padrąsins apie jas prabilti ar esant galimybei užkirsti joms kelią“, – teigia A. Norkūnas.

„Su smurtu artimoje aplinkoje teismuose susiduriame kiekvieną dieną – per metus Lietuvos teisėjai išnagrinėja apie 2,5 tūkst. bylų dėl smurto artimoje aplinkoje, – pažymi Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus. Turime sau pripažinti, kad mūsų šalies teisėjai yra mūsų visuomenės dalis, todėl šis įvykis labai rimtas signalas ne tik mūsų sistemai, bet ir visai visuomenei. Akivaizdu, kad smurto apraiškos nepriklauso nei nuo socialinės padėties, nei nuo statuso, nei nuo užimamų pareigų.“

Pasak jo, šis atvejis pareikalaus ypatingo teismų bendruomenės dėmesio, peržiūrint galiojančias teisėjų atrankos bei vertinimo procedūras, dar kartą atkreipiant dėmesį į teismų pirmininkų pareigą stebėti teisėjų elgesį, vyraujančią psichologinę atmosferą ir žinoti situaciją savo teismuose.

„Lietuvoje galiojantys įstatymai lygūs visiems žmonėms, todėl teisėjas kaip ir kiekvienas smurtautojas už savo poelgį turės atsakyti įstatymo numatyta tvarka“, – sakė R. Norkus.