Smurtas šeimoje: teisėjo tyrimas atskleidė šiurpą keliančią realybę

 (80)
Smurtas artimoje aplinkoje pastaraisiais metais Lietuvoje yra ypač aktuali problema. Jai spręsti buvo priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, keičiamas Baudžiamasis kodeksas.
Smurtas šeimoje: teisėjo tyrimas atskleidė šiurpą keliančią realybę
© Shutterstock nuotr.

Vienas iš aktyviai veikiančiųjų dalyvių šiame kontekste yra teismas, kuris smurtautojams taiko baudžiamąją atsakomybę.

TEISMAI.LT pakalbino Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoją Aleną Piesliaką, kuris, paskatintas visuomenės ir žiniasklaidos domėjimosi smurto artimoje aplinkoje problemomis, atliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. veiklos nagrinėjant su smurtu artimoje aplinkoje susijusias bylas tyrimą.

– Kokios priežastys paskatino atlikti šį tyrimą?

– Šį tyrimą atlikti paskatino vis dažniau pasigirstanti teismų kritika dėl bausmių skyrimo smurto artimoje aplinkoje bylose, esą teismai nepakankamai dažnai taiko laisvės atėmimo bausmę. Tačiau tyrimo metu gauti duomenys parodė, kad iš beveik 300 nuteistųjų daugiau kaip 50 asmenų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kita priežastis – šios problemos aktualumas ir naujumas, nes tik 2011 m. smurto artimoje aplinkoje klausimams spręsti buvo priimtas specialus įstatymas. Taigi siekiau identifikuoti esamas problemas, o ateityje reikės stebėti šių problemų sprendimo rezultatus ir statistinę dinamiką.

Tyrimo metu buvo analizuojami 2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimti sprendimai dėl smurto artimoje aplinkoje, nagrinėti įvykiai, kai kaltinamąjį ir nukentėjusįjį siejo santuokiniai ar partnerystės, svainystės ar kiti artimi ryšiai.

– Ar smurto artimoje aplinkoje sąvoka apima tik šeimos narių konfliktus?

– Vienareikšmiškai smurtui artimoje aplinkoje priskirtini tie atvejai, kai smurtaujama prieš sutuoktinį, esamą partnerį ar šeimos narį. Tačiau dažnai faktinė situacija yra įvairesnė ir sunku padaryti vienareikšmišką išvadą, ar smurtauta artimoje aplinkoje. Sunku įvertinti situaciją, kai viename paveldėtame name gyvena suaugę broliai ar seserys, tačiau nesutardami dėl paveldėto turto naudojimo konfliktuoja ir smurtauja vieni prieš kitus.

Arba štai kitas pavyzdys. Po skyrybų vienintelis šeimos butas buvo padalytas abiem buvusiems sutuoktiniams, kurie gyvendami kartu toliau konfliktuoja ir smurtauja. Ar fizinis smurtas prieš partnerio mamą ar kartu gyvenantį sesers vyrą yra smurtas artimoje aplinkoje? O kaip įvertinti atvejus, kai vaikas yra smurto artimoje aplinkoje liudytojas arba gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama?

Taigi probleminių klausimų kyla dėl pačių sąvokų apibrėžimų. Taip pat sunku nuspėti, ką įstatymo leidėjas turėjo omenyje, įvardydamas „asmenis, kartu gyvenančius ir tvarkančius bendrą ūkį“, nes ši sąvoka iš esmės atitinka neįregistruotą partnerystę. Tai galėtų būti bendrai viename bendrabučio kambaryje gyvenantys studentai, tačiau abejotina, ar smurtas tarp jų gali būti įvertintas kaip smurtas artimoje aplinkoje.

– Tyrėte vienerių metų laikotarpiu nagrinėtas bylas ir sprendimus. Ką rodo statistika? Kokie smurtavimo mastai Lietuvoje?

Alenas Piesliakas
Alenas Piesliakas
© NTA

– 2013 m. mūsų teisme nagrinėta beveik puspenkto tūkstančio baudžiamųjų bylų. Iš jų 284 bylos yra susijusios su smurtu artimoje aplinkoje. Tai sudaro apie 6 proc. baudžiamųjų bylų. Daugiausia bylų dėl smurto artimoje aplinkoje išnagrinėta baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka – 157 bylos, įprastinio proceso tvarka išnagrinėta 118 bylų, pagreitinto proceso tvarka – 7 bylos, privataus kaltinimo tvarka – 2 bylos.

Tyrimas parodė, kad smurto artimoje aplinkoje bylose teisme baudžiamieji įsakymai buvo priimami vidutiniškai per 4,4 dienos, o įprastinio proceso tvarka bylos išnagrinėtos vidutiniškai per 96 dienas. Iš esmės tokį ilgą bendrą bylų nagrinėjimo laiką lėmė kelios ilgai nagrinėtos bylos.

– Kokio amžiaus ir socialinės padėties žmonės dažniausiai smurtauja?

– 2013 m. buvo nuteisti 287 asmenys, iš jų 272 vyrai ir 15 moterų. Įdomu tai, kad iš visų nuteistųjų net 241 nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dažniausiai smurtaujama prieš žmonas arba sugyventines (partneres), mažiau atvejų, kai nukenčia vaikai arba tėvai. Yra atvejų, kai nukentėjo giminės, mama, sesuo ar brolis. Nuteistų artimoje aplinkoje smurtavusių asmenų amžiaus vidurkis – 42 metai, jauniausiųjų amžius tesiekia vos 17 metų, o vyriausias buvo 78 metų.

Teismai visų pirma svarsto galimybes paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau kartais nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
A. Piesliakas

Tyrimo metu nustatyta, kad teismo nuosprendžiuose smurto artimoje aplinkoje atvejai dažniausiai pasireiškė fiziniu arba psichiniu poveikiu. Nenustatyta nė vieno atvejo, kai smurtas artimoje aplinkoje pasireiškė seksualiniu poveikiu.

– Kokios bausmės gresia asmenims, smurtavusiems artimoje aplinkoje?

– Smurtautojams gali būti skirti viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Teismo skiriama bausmė priklauso nuo įvykdyto nusikaltimo pobūdžio sunkumo. 2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai dažniausiai skyrė laisvės apribojimo bausmes. Tokia bausmė skirta 130 bylų. Laisvės atėmimas buvo paskirtas 55 bylose, viešieji darbai – 48 bylose, areštas – 20 bylų, bauda – 5 bylose. Iš 55 nuosprendžių, kuriais buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, 39 atvejais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Iš 284 išnagrinėtų bylų 280 buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir tik 2 bylose kaltinamieji buvo išteisinti, 1 atveju byla buvo nutraukta kaltinamajam mirus, 1 atveju byla nutraukta dėl mažareikšmiškumo. Apeliaciniai skundai paduoti dėl 17 nuosprendžių.

– Net 55 bylose paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Ar tokiais atvejais nebuvo galima pasirinkti kitos priemonės?

– Tai daugiausia atvejai, kai asmuo nusikalsta pakartotinai. Teismai visų pirma svarsto galimybes paskirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau kartais nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pasitaiko atvejų, kai nagrinėjama viena byla, tačiau iš jos aišku, kad smurtas buvo nuolatinis, trunka ilgą laiką ir laisvės atėmimo bausmė yra kaip paskata nukentėjusiajam nutraukti ryšius su kaltinamuoju.

– Ko tikitės iš šio tyrimo rezultatų? Ar jie bus teikiami įstatymų leidėjui, siekiant tobulinti teisinę bazę?

– Šie duomenys išties būtų naudingi įstatymų leidėjui, nors jie atspindi tik vieno miesto, kad ir didžiausio, tendencijas. Tačiau greičiausiai situacija yra panaši visoje Lietuvoje. Manau, ši medžiaga bus naudinga teisėjams pergalvojant skiriamas bausmes, ypač laisvės apribojimo bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones.

Tikiuosi, bus ieškoma daugiau galimybių apsaugoti nukentėjusiuosius, nes dažnoje byloje matyti, kad ir nuteisus smurtas tęsiasi. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę smurtautojas grįžta gyventi pas nukentėjusįjį ir toliau smurtauja. Kartais matyti, kad nukentėjusysis yra tiek priklausomas (dažniausiai psichologiškai) nuo smurtautojo, jog nesiryžta nutraukti santykių ir kenčia tol, kol smurtas pradeda grėsti jo gyvybei.

Daugiau informacijos apie 2013 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje tyrimą galite rasti Vilniaus miesto apylinkės teismo interneto svetainėje – spauskite čia.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (15)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (237)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (8)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.