Smūgis policijai: už garsaus nusikaltėlio parvežimą į Lietuvą – ypatinga sąskaita

 (58)
Nuo teismo pasislėpęs ir į Vietnamą pasprukęs aferų meistru tituluojamas skandalingasis verslininkas Sergejus Rachinšteinas neprivalo atlyginti su jo ekstradicija į Lietuvą susijusių išlaidų. Taip trečiadienį nusprendė teismas, atsisakęs patenkinti Policijos departamento prašymą priteisti patirtas tūkstantines ekstradicijos išlaidas.
Smūgis policijai: už garsaus nusikaltėlio parvežimą į Lietuvą – ypatinga sąskaita
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad išlaidos dėl nuteistojo S. Rachinšteino ekstradicijos atsirado jau po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus jo atžvilgiu priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui.

„Tai yra jau nuosprendžio vykdymo procese, todėl, teismo vertinimu, šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo S. Rachinšteino“, – pabrėžė teisėjas Arūnas Budrys.

Pasak jo, proceso išlaidos iš nuteistojo gali būti priteisiamos tik apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu – tik tada gali būti išdėstomi proceso išlaidų klausimo išsprendimo motyvai. Tačiau nagrinėjant S. Rachinšteino bylą tokios išlaidos nebuvo pareikštos, nes tuo metu verslininkas dar nebuvo surastas ir sulaikytas.

Nors teismas atsisakė iš S. Rachinšteino priteisto ekstradicijos išlaidas, Policijos departamentas dar galės teismo nutartį apskųsti apeliacine tvarka.

Policija iš S. Rachinšteino prašė priteisti 9 405 eurus – tiek sudarė ne tik nuteistojo, bet ir jį į Lietuvą iš Vietnamo pargabenusių pareigūnų skrydžių bilietai, taip pat policijos darbuotojams teko užsakyti vizas, mokėti dienpinigius bei padengti jų apgyvendinimo išlaidas už tris dienas.

Policijos departamentas teismui nurodė, kad šios išlaidos susidarė dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų – jis paspruko iš Lietuvos. „Jos buvo būtinos, kad būtų galima įvykdyti teismo nuosprendį, todėl pripažintinos baudžiamojo proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo“, – įsitikinę departamento atstovai.

Tačiau su tokia suma nesutiko S. Rachinšteinas ir jam atstovaujantis advokatas, kurie teismo prašė išlaidų išvis nepriteisti arba jas sumažinti bent iki 3 tūkst. Eur.

Pasak jų, S. Rachinšteinas iš Lietuvos išvyko dar iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio paskelbimo ir įsiteisėjimo bei gavęs Generalinės prokuratūros prokuroro Dainiaus Baraniūno leidimą išvykti iš šalies.

„Išvykdamas iš Lietuvos S. Rachinšteinas jokios jam skirtos kardomosios priemonės ar nuosprendžio nevykdymo pažeidimo nepadarė, nė vieno teismo posėdžio baudžiamojoje byloje nepraleido“, – nurodė verslininko advokatas.

Sergejus Rachinšteinas su advokatais
Sergejus Rachinšteinas su advokatais
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Jis taip pat pažymėjo, kad grįžti į Lietuvą S. Rachinšteinui sutrukdė liga ir jos gydymas, apie tai esą Lietuvos teisėsaugos institucijos buvo informuotos.

„Be to, S. Rachinšteinas vykdė Vietnamo teisėsaugos institucijų nurodymus niekur neišvykti – 2015 m. rugsėjo mėnesį iš jo buvo paimtas pasas, o 2016 m. sausio 21 d. jis buvo sulaikytas Vietnamo policijos pareigūnų“, – advokato teigimu, Lietuvos teisėsaugos institucijos dėl ekstradicijos kreipėsi tik beveik po penkių mėnesių – birželio 10 d.

Į Lietuvą S. Rachinšteinas buvo pargabentas rugpjūčio 18 d., o iš jos verslininkas, gavęs prokuroro sutikimą, išvyko 2014 m. gruodį prieš pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą – anksčiau išteisinto S. Rachinšteino bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas jam verdiktą paskelbė likus vienai dienai iki senaties termino pradžios.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo iš valstybės biudžeto nuteistam aferų meistrui buvo skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė.

Pasprukęs iš Lietuvos S. Rachinšteinas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname.

S. Rachinšteinas nuteistas dėl to, kad kitų asmenų vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį 2000-2004 metais galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su S. Rachinšteinu, kuris yra įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.

FNTT baigė tyrimą ir S. Rachinšteino motinos byloje – ji kaltinama neteisėtu praturtėjimu. Nustatyta, kad moteris dar 2003–2011 m. nusipirko septynis žemės sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, kurių vertė siekia daugiau nei 170 tūkst. Eur.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (18)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (237)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (8)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.