Skandalas Kaune tęsiasi: 4 teisėjai įkliuvo, kai STT pusmetį sekė jų kolegą

 (339)
Teisėjų skandalas Kauno teismuose tęsiasi – paaiškėjo, kad atsistatydinimo pareiškimus prezidentei Daliai Grybauskaitei parašę keturi teisėjai įkliuvo, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) slapta klausėsi Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko pokalbių. Nors A. Lisauskas neįteikė prašymo atleisti iš pareigų, šalies vadovė jau penktadienį kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl jo pašalinimo iš teisėjų korpuso.
Skandalas Kaune tęsiasi: 4 teisėjai įkliuvo, kai STT pusmetį sekė jų kolegą
STT, Specialiųjų tyrimų tarnyba
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Atleisti iš pareigų prezidentė nusprendė ir kitus keturis teisėjus, pakliuvusius į STT akiratį.

DELFI žiniomis, A. Lisausko telefoninių pokalbių STT Kauno skyriaus operatyviniai darbuotojai oficialiai klausėsi nuo praėjusių metų liepos. Be to, pareigūnai teisėjo kabinete buvo įmontavę vaizdo kamerą – šiems operatyviniams veiksmams leidimą buvo išdavęs vieno apygardos teismo pirmininkas.

Dėl galimai daromų nusikalstamų veikų A. Lisauską stebėję STT agentai užfiksavo ne vieną su teisėjo etika prasilenkiantį pokalbį bei susitikimą. Tiesa, jo veiksmuose nebuvo įžvelgta nusikalstamos veikos sudėties, todėl ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Stebint A. Lisauską į pareigūnų akiratį pakliuvo ir jau atsistatydinimo pareiškimus parašę tame pačiame teisme dirbantys jo kolegos – Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas.

Pareigūnams pavyko užfiksuoti A. Lisausko pokalbius ir su laikinai Kauno apygardos administraciniam teismui vadovaujančiu teisėju Kęstučiu Gudynu, kuris irgi nusprendė trauktis iš teisėjo pareigų.

Almantas Lisauskas
Almantas Lisauskas
© NTA

STT pokalbiuose užfiksuota ir daugiau teisėjų pavardžių – teisėjai ieškojo kontaktų su savo kolegomis Kauno apygardos teisme, nagrinėjusiais jų bičiulių ar pažįstamų bylas.

DELFI žiniomis, STT agentus domino A. Lisausko ryšiai su muitininkais. Būtent Kauno teritorinėje muitinėje prieš tapdamas teisėju jis dirbo juristu.

Įtariama, kad A. Lisauskas pagelbėdavo savo kolegoms „iš geros širdies“, kai šie prašydavo neskirti griežtų nuobaudų administracinėse bylose. Tiesa, pats teisėjas taip pat yra ėjęs pas savo kolegas ir prašęs tokios pačios paslaugos.

Be to, operatyvinėje STT pareigūnų medžiagoje yra užfiksuotas ne vienas pokalbis apie didelės vertės krovinių sulaikymą.

Klausydami A. Lisausko telefoninių pokalbių pareigūnai kreipėsi dėl sankcijų klausytis ir kitų asmenų pokalbių – vadinamųjų tarpininkų. Nors leidimai buvo gauti, tačiau jų metu nepavyko užfiksuoti galimų nusikalstamų veikų. Vienas asmenų, kuris taip pat buvo stebimas, yra anksčiau dirbęs teisėsaugos institucijose, todėl kai pokalbiai pakrypdavo apie reikalų tvarkymą su teisėju, jis paragindavo apie tai pasikalbėti akis į akį, o ne telefonu.

Nors nepavyko užfiksuoti, kad teisėjas už galimai palankių sprendimų priėmimą būtų gavęs kokį nors atlygį, tačiau pareigūnai yra užfiksavę vienos moters pokalbį su vadinamuoju tarpininku. Šiame įraše moteris piktinasi, kad reikiamo rezultato negavo, nors jau skyrė didelę sumą pinigų.

Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad A. Lisauskas ne visada buvo linkęs padėti savo kolegoms – kai kartą į jo kabinetą atėjo teisėja V. Račiūnienė ir paprašė griežtai nebausti jo pažįstamo, teisėjas pareiškė, jog ne viskas yra jo rankose ir jis turės dar pagalvoti, ar ką įmanoma padaryti. Tuomet V. Račiūnienė kolegai ėmė priekaištauti, kad šis elgiasi nekolegiškai – esą kiti teisėjai teisme yra pridarę ne tokių dalykų ir nieko jiems nenutiko.

Kai šią savaitę Kauno miesto apylinkės teisme lankėsi Teisėjų tarybos nariai, norėję pasikalbėti su į STT akiratį pakliuvusiais teisėjais, šie iš karto nusprendė įteikti atsistatydinimo pareiškimus. Tiesa, teismų savivaldos atstovai nesikalbėjo su A. Lisausku ir jo neinformavo, kad jį maždaug pusmetį sekė STT agentai.

Visi penki Kauno teisėjai iki šiol dirba teisme ir toliau nagrinėja bylas. Teisėjų taryba prezidentės dekretus dėl teisėjų atleidimo iš pareigų žada svarstyti vasario 3 d.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (17)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.