Skandalas: detales apie moksleivės patirtą seksualinę prievartą nagrinėjo visa mokykla

 (178)
Kaip jaustis merginai, kai kompiuterį įsijungę bendraamžiai ir visi norintieji pasiskaito apie jos prieš kelerius metus patirtą seksualinę prievartą, ją apkalba, šaiposi?
© Vida Press

Būtent taip, manoma, dėl Panevėžio apygardos teismo darbuotojų kaltės atsitiko vieno rajono moksleivei.

Elektroninėje teismų sistemoje buvo paviešinti išžaginimo ir seksualinio prievartavimo byloje nukentėjusia pripažintos minėtos moksleivės, tuomet dar pradinukės, asmens duomenys, gyvenamoji vieta. Paviešintos buvo ir nusikaltime dalyvavusių nepilnamečių pavardės.

Smalsiems paaugliams užtekdavo įsivesti merginos vardą ir pavardę į „Google“ paieškos sistemą ir jie būdavo nukreipiami į elektroninę teismų sistemos svetainę. Joje – 2008 metais birželį Panevėžio apygardos teismo priimtas nuosprendis kaip ant delno: su nukentėjusiosios asmens duomenimis, kitomis detalėmis, kurios negalėjo būti viešos.

Užvakar apie incidentą sužinojęs Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Artūras Ridikas iš karto pradėjo tarnybinį patikrinimą.

Nacionalinė teismų administracija teigia, kad tai beprecedentis atvejis šalyje. Šios tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė-Babkin mano, kad jis bus svarstomas Teisėjų Taryboje.

Mokyklos, kurioje mokosi nukentėjusi mergina, pedagogai pasirūpino, kad ji gautų psichologo konsultacijas.

Aiškinasi, kas sukėlė duomenis

Panevėžio apygardos teismo pirmininkas A. Ridikas sako, kad nuasmenintus teismo sprendimus į elektroninę teismų sistemą paprastai deda teisėjų padėjėjai. Kadangi šiuo atveju nutartis buvo kelta prieš šešerius metus, sunku greitai atsekti, kas sukėlė duomenis jų nenuasmeninęs.

„Bandome atsekti pagal kompiuterius, darbo vietas. Tačiau tuomet buvo vasaraa, darbuotojai atostogavo, be to, buvo ir nemaža jų kaita. Todėl kol kas negalime identifikuoti konkretaus duomenis kėlusio asmens“, – „Sekundei“ teigė teismo pirmininkas.

A. Ridikas vakar negalėjo patvirtinti, kad vieša informacija apie nepilnametės patirtą seksualinę prievartą internete visiems prieinama buvo visus šešerius metus. Šios aplinkybės dar tiriamos.
Pasak teismo pirmininko, įvykis sukrėtė ir teismo darbuotojus. 

„Mes labai apgailestaujame dėl to ir atsiprašome merginos, jos artimųjų. Tai – veikiausiai žmogiška klaida. Galbūt dėl kokių nors priežasčių nepavyko nuasmeninti ar tiesiog darbuotojas per neapsižiūrėjimą į sistemą įkėlė nenuasmenintą informaciją. Nenorėčiau tikėti, kad asmens duomenys paviešinti tyčia“, – kalbėjo A.Ridikas

Sprendimai nuasmeninami pusiau automatiškai 

Nacionalinės teismų administracijos atstovė Ž. Navickaitė-Babkin taip pat mano, kad klaida įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus. Pasak jos, teismo sprendimų nuasmeninimas pusiau kompiuterizuotas.
Tai reiškia, kad sprendimą nuasmenina speciali kompiuterio programa, o darbuotojas turi patikrinti, ar iš tiesų internete skelbiamoje medžiagoje nėra likusios bylos dalyvių asmeninės informacijos: pavardžių, gyvenamosios vietos ir kt.

Pašnekovės teigimu, toks atvejis, kai paskelbta nenuasmeninta nutartis ir visa kita bylos medžiaga, yra beprecedentis.

„Tai – ženklas teismas, kad jie atidžiau tikrintų į elektroninę erdvę keliamą informaciją. Veikiausiai šį atvejį nagrinės ir Teisėjų Taryba, operatyviai reaguojanti į teismų sistemoje kilusias problemas“, – kalbėjo ji.

Ž. Navickaitės-Babkin teigimu, kaltą darbuotoją baus Panevėžio apygardos teismas, jeigu jis, žinoma, dar tebedirba teisme.

Kita vertus, per tarnybinį patikrinimą gali paaiškėti ir kitų aplinkybių. Kaip žinoma, proceso šalys taip pat turi dokumentus su vieša informacija apie bylą. Tačiau kad prie nukentėjusiosios asmens duomenų ir kitų bylos aplinkybių paviešinimo prisidėjo proceso dalyviai, mažai tikėtina.

Vaikai žinojo, mokykla – ne 

Mokyklos, kurioje mokosi nukentėjusioji, direktorė sakė žinojusi apie prieš šešerius metus moksleivės patirtą seksualinę prievartą, tačiau tai buvo laikoma paslaptyje. Direktorė net nenutuokė, kad mokiniai apie mergaitės patirtą skriaudą su visomis smulkmenomis skaitė internete iki tol, kol jos kabinete apsilankė žurnalistai ir apie tai pranešė.

„Mes negalime suprasti, kaip vaikai neprasitarė. Turime įsivedė tokią prevencinę sistemą, kai vaikai praneša apie vykstančius negatyvius dalykus. Jeigu tik būtume gavę signalą, iš karto būtume reagavę“ , – kalbėjo direktorė.

Mokyklos vadovės teigimu, nukentėjusios moksleivės auklėtoja ją palydėjo pas psichologą. Pasak pedagogės, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mergina tvardosi, tačiau nežinia, kaip ji jaučiasi iš tikro.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (57)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (472)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

Klausk teisininko: ar privaloma išeiti atostogauti nepertraukiamai? (7)

Ar darbuotojas privalo per metus išeiti atostogų 14 darbo dienų nepertraukiamai? Gal gali jis šias atostogų dienas išskaidyti darbdavio sutikimu? O jeigu privaloma, ar gali priversti darbuotoją išeiti atostogų, jeigu jis neina?