Šeimos ginčus galima išspręsti ir nesikišant teismui

 (4)
„Mediacija sudaro galimybę susiginčijusiems šeimos nariams vienas kitam išlieti savo nuoskaudas, problemas, jų matymą ir visa tai daryti nesikišant teismui. Juk susiginčijusieji, o ne teismas, priima sprendimą. Pačių šalių priimtas sprendimas neretai būna labiau gerbiamas, geriau vykdomas, nes abiems šalims priimtinas,“ – teigia teisėjas Vytautas Kursevičius.
Šeimos ginčus galima išspręsti ir nesikišant teismui
© TEISMAI.LT

Apie taikų šeimos ginčų sprendimo būdą kalbiname Šiaulių apygardos teismo pirmininką Vytautą Kursevičių.

– Kas yra mediacija? Kuo ji ypatinga sprendžiant šeimų, sutuoktinių problemas ir kylančius ginčus?

– Mediacija – tai taikus konflikto sprendimo procesas. Šio proceso metu neutrali trečioji šalis (mediatorius) skatina ir padeda konfliktuojantiems sutuoktiniams, šeimos nariams pasiekti juos, t. y. abi ginčo šalis, tenkinantį sprendimą.

– Taikaus ginčų sprendimo būdai yra numatyti ir civilinio proceso normose. Kuo pranašesnė teisminė mediacija už teisme vykstantį taikinamąjį procesą pagal civilinio proceso kodeksą?
Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismus visų pirma taikyti taikų ginčų sprendimo būdą ir nagrinėjant bylą įprasta tvarka. Kodekse nustatyta, kad teisėjas turi pasiūlyti šalims užbaigti bylą taikos sutartimi (tam numatyti ir parengiamieji posėdžiai). Vis dėlto tai teisminis ginčo sprendimo procesas, kurio metu neretai kyla konfliktų, viskas vyksta formaliai, ginčo šalys patiria stresą, jaučiasi nepatogiai. Mediacijos atveju nieko panašaus nebūna.

– Ar mediacija gali būti taikoma visose civilinių teisinių santykių srityse?

– Taip, visuose civiliniuose ginčuose, kuriuose galima taikos sutartis. Ten, kur taikos sutartis negali būti sudaryta, mediacija netaikoma. Keli teisės aktai reglamentuoja tokius atvejus, pvz., mediacija negalima sprendžiant vartotojų ginčus ne teisme pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ar darbo ginčus sprendžiant darbo ginčų komisijose.

– Kaip praktiškai vykdoma mediacija civilinėse bylose?

– Ginčo šalis turi kreiptis į teismą pareiškimu (ieškiniu). Teisėjui pasiūlius mediaciją ir šalims sutikus, byla sustabdoma. Tuomet iš Teismo mediatorių sąrašo pasirenkamas mediatorius. Medijuoti gali ir bylą nagrinėjantis teisėjas, jei su tuo sutinka abi šalys. Jei nesutinkama, paskiriamas kitas mediatorius.

Parinkus mediatorių paskiriami mediacijos posėdžiai. Šalims susitarus posėdžiai gali vykti teismo patalpose arba už teismo ribų. Posėdžiuose vyksta gražus pokalbis, kurio rezultatas – abiems šalims priimtinas sprendimas. Jei šalys susitaria, sutarimą patvirtina ir bylą baigia teismas.

– Ar ši paslauga mokama?

– Ne, tai nemokama, nes ją apmoka valstybė.

– Kas gali būti teismo mediatoriumi?

– Teismo mediatoriumi gali būti asmuo, atitinkantis reikalavimus: turi turėti aukštąjį išsilavinimą, baigti 36 valandų trukmės kursus. Tai gali būti ir teisininkas, ir ne teisininkas. Taip pat komisijos sprendimu jam turi būti suteiktas teismo mediatoriaus statusas.

– Kuo mediacija pranašesnė už įprastą teisminį civilinių šeimos teisių ginčų sprendimą?

– Mediacija – tinkamiausias būdas šeimos ginčus išspręsti taikiai. Taikiai, be streso išsprendus problemą ateityje šeimos nariams bus lengviau bendrauti, išliks galimybė pusėms palaikyti santykius. Tai ypač svarbu poroms, kurios turi vaikų. Jeigu tėvai sugeba nesusipykti procese, išvengiama streso ir žalos vaikams, tėvai ir vaikai net ir po skyrybų gerai sutaria.

Be to, konflikto sprendimo galimybė suteikiama pačioms šalims. Mediatorius tik padeda, moko konstruktyvių bendradarbiavimo principų, prie žmogaus priartina norminius aktus, o ginčą sprendžia patys žmonės.

Mediacija sudaro galimybę susiginčijusiems šeimos nariams vienas kitam išlieti savo nuoskaudas, problemas, jų matymą ir visa tai daryti nesikišant teismui. Juk susiginčijusieji, o ne teismas priima sprendimą. Pačių šalių priimtas sprendimas neretai būna labiau gerbiamas, geriau vykdomas, nes abiems priimtinas.

Kaip jau minėta, mediacija yra šalims nieko nekainuojantis ir greitas būdas spręsti ginčą. Nereikia papildomų procesų ar apeliacijų. Mediacijos būdu priimtas sprendimas gali būti labai lengvai keičiamas pasikeitus aplinkybėms. Šalys gali vėl susitikti, aptarti, kas netinkama, ir tai pakeisti. Pakeisti teismo sprendimą – kur kas sudėtingiau.

Šis taikus ginčų sprendimo būdas – labai pažangus: štai norvegai 70 procentų bylų užbaigia mediacija. Galite įsivaizduoti, kaip sumažėja krūvis teismuose, kaip lengvai ir greitai žmonės išsprendžia ginčus.

Ar žinote, kad...

* mediacijai perduodamų bylų daugėja: 2012 m. mediacijai buvo perduota 17, 2013 m. – 37, o 2014 m. 53 civilinės bylos.

* padaugėjo mediacijos būdu taikiai išspręstų ginčų: 2012 m. išspręsti 4, 2013 m. – 2, o 2014 m. 12 ginčų.

* 2014 m. pabaigoje Lietuvos teismo mediatorių sąraše buvo 109 mediatoriai.

* teisminė mediacija taikoma visuose Lietuvos teismuose.

Daugiau apie Lietuvos teismus skaitykite www.teismai.lt.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Padėjusioms gimdyti namuose vilnietėms artėja teismo diena (2)

Panevėžio apygardos prokuratūra į teismą perdavė bylą, kurioje dvi vilnietės kaltinamos neteisėtai besivertusios ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – įtariama, kad viena jų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas, nors nei viena tokia veikla legaliai verstis negalėjo, antradienį pranešė Prokuratūra.

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (19)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.