Šeimos ginčus galima išspręsti ir nesikišant teismui

 (4)
„Mediacija sudaro galimybę susiginčijusiems šeimos nariams vienas kitam išlieti savo nuoskaudas, problemas, jų matymą ir visa tai daryti nesikišant teismui. Juk susiginčijusieji, o ne teismas, priima sprendimą. Pačių šalių priimtas sprendimas neretai būna labiau gerbiamas, geriau vykdomas, nes abiems šalims priimtinas,“ – teigia teisėjas Vytautas Kursevičius.
© TEISMAI.LT

Apie taikų šeimos ginčų sprendimo būdą kalbiname Šiaulių apygardos teismo pirmininką Vytautą Kursevičių.

– Kas yra mediacija? Kuo ji ypatinga sprendžiant šeimų, sutuoktinių problemas ir kylančius ginčus?

– Mediacija – tai taikus konflikto sprendimo procesas. Šio proceso metu neutrali trečioji šalis (mediatorius) skatina ir padeda konfliktuojantiems sutuoktiniams, šeimos nariams pasiekti juos, t. y. abi ginčo šalis, tenkinantį sprendimą.

– Taikaus ginčų sprendimo būdai yra numatyti ir civilinio proceso normose. Kuo pranašesnė teisminė mediacija už teisme vykstantį taikinamąjį procesą pagal civilinio proceso kodeksą?
Civilinio proceso kodeksas įpareigoja teismus visų pirma taikyti taikų ginčų sprendimo būdą ir nagrinėjant bylą įprasta tvarka. Kodekse nustatyta, kad teisėjas turi pasiūlyti šalims užbaigti bylą taikos sutartimi (tam numatyti ir parengiamieji posėdžiai). Vis dėlto tai teisminis ginčo sprendimo procesas, kurio metu neretai kyla konfliktų, viskas vyksta formaliai, ginčo šalys patiria stresą, jaučiasi nepatogiai. Mediacijos atveju nieko panašaus nebūna.

– Ar mediacija gali būti taikoma visose civilinių teisinių santykių srityse?

– Taip, visuose civiliniuose ginčuose, kuriuose galima taikos sutartis. Ten, kur taikos sutartis negali būti sudaryta, mediacija netaikoma. Keli teisės aktai reglamentuoja tokius atvejus, pvz., mediacija negalima sprendžiant vartotojų ginčus ne teisme pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą ar darbo ginčus sprendžiant darbo ginčų komisijose.

– Kaip praktiškai vykdoma mediacija civilinėse bylose?

– Ginčo šalis turi kreiptis į teismą pareiškimu (ieškiniu). Teisėjui pasiūlius mediaciją ir šalims sutikus, byla sustabdoma. Tuomet iš Teismo mediatorių sąrašo pasirenkamas mediatorius. Medijuoti gali ir bylą nagrinėjantis teisėjas, jei su tuo sutinka abi šalys. Jei nesutinkama, paskiriamas kitas mediatorius.

Parinkus mediatorių paskiriami mediacijos posėdžiai. Šalims susitarus posėdžiai gali vykti teismo patalpose arba už teismo ribų. Posėdžiuose vyksta gražus pokalbis, kurio rezultatas – abiems šalims priimtinas sprendimas. Jei šalys susitaria, sutarimą patvirtina ir bylą baigia teismas.

– Ar ši paslauga mokama?

– Ne, tai nemokama, nes ją apmoka valstybė.

– Kas gali būti teismo mediatoriumi?

– Teismo mediatoriumi gali būti asmuo, atitinkantis reikalavimus: turi turėti aukštąjį išsilavinimą, baigti 36 valandų trukmės kursus. Tai gali būti ir teisininkas, ir ne teisininkas. Taip pat komisijos sprendimu jam turi būti suteiktas teismo mediatoriaus statusas.

– Kuo mediacija pranašesnė už įprastą teisminį civilinių šeimos teisių ginčų sprendimą?

– Mediacija – tinkamiausias būdas šeimos ginčus išspręsti taikiai. Taikiai, be streso išsprendus problemą ateityje šeimos nariams bus lengviau bendrauti, išliks galimybė pusėms palaikyti santykius. Tai ypač svarbu poroms, kurios turi vaikų. Jeigu tėvai sugeba nesusipykti procese, išvengiama streso ir žalos vaikams, tėvai ir vaikai net ir po skyrybų gerai sutaria.

Be to, konflikto sprendimo galimybė suteikiama pačioms šalims. Mediatorius tik padeda, moko konstruktyvių bendradarbiavimo principų, prie žmogaus priartina norminius aktus, o ginčą sprendžia patys žmonės.

Mediacija sudaro galimybę susiginčijusiems šeimos nariams vienas kitam išlieti savo nuoskaudas, problemas, jų matymą ir visa tai daryti nesikišant teismui. Juk susiginčijusieji, o ne teismas priima sprendimą. Pačių šalių priimtas sprendimas neretai būna labiau gerbiamas, geriau vykdomas, nes abiems priimtinas.

Kaip jau minėta, mediacija yra šalims nieko nekainuojantis ir greitas būdas spręsti ginčą. Nereikia papildomų procesų ar apeliacijų. Mediacijos būdu priimtas sprendimas gali būti labai lengvai keičiamas pasikeitus aplinkybėms. Šalys gali vėl susitikti, aptarti, kas netinkama, ir tai pakeisti. Pakeisti teismo sprendimą – kur kas sudėtingiau.

Šis taikus ginčų sprendimo būdas – labai pažangus: štai norvegai 70 procentų bylų užbaigia mediacija. Galite įsivaizduoti, kaip sumažėja krūvis teismuose, kaip lengvai ir greitai žmonės išsprendžia ginčus.

Ar žinote, kad...

* mediacijai perduodamų bylų daugėja: 2012 m. mediacijai buvo perduota 17, 2013 m. – 37, o 2014 m. 53 civilinės bylos.

* padaugėjo mediacijos būdu taikiai išspręstų ginčų: 2012 m. išspręsti 4, 2013 m. – 2, o 2014 m. 12 ginčų.

* 2014 m. pabaigoje Lietuvos teismo mediatorių sąraše buvo 109 mediatoriai.

* teisminė mediacija taikoma visuose Lietuvos teismuose.

Daugiau apie Lietuvos teismus skaitykite www.teismai.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Teisėjai atsikirto STT (28)

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nutarė nenagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skundo dėl galimo Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės šališkumo.

Apie pedofiliją bažnyčioje prabilęs vyras kreipėsi į prezidentę (273)

Apie kunigo esą net beveik prieš 25 metus panaudotą seksualinę prievartą prabilęs, bet Bažnyčioje savo tiesos taip ir neįrodęs panevėžietis Dainius Černas nelaimėjo bylos ir prieš Lietuvos valstybę.

Klausk teisininko: ar kolegija pagrįstai reikalauja sumokėti už nutrauktas studijas pritaikytą nuolaidą? (3)

Pasirašiau sutartį su kolegija dėl studijų nuotoliniu būdu, bet joms dar nepasibaigus nutariau mokslą nutraukti. Tačiau kolegija iš manęs reikalauja susimokėti 450 eurų nuolaidą, kuri man buvo suteikta pirmaisiais studijų metais. Tai yra nurodyta sutartyje, kurią buvau pasirašęs su mokslo įstaiga.

Lietuvos regionų bylos: tarp atgarsių ir faktų

Įvairūs Lietuvos miestai neretai apibūdinami vaizdingais epitetais, o viešumoje vis dar gajūs mitai apie juos. Štai Palanga dažnai vadinama ne tik vasaros sostine, bet ir didžiausiu nusikaltimų centru šiltuoju metų laiku. Šiauliams ne vienus metus klijuota banditų miesto etiketė, Aukštaitijos sostine laikomas Panevėžys dėl nusikaltimų gausos buvo pramintas Lietuvos Čikaga.

Klausk teisininko: kaip apsisaugoti nuo brolio? (7)

Su broliu sutarėme, kad jis rūpinsis mano namo statyba, o aš jam geranoriškai broliškai mokėsiu atlygį. Bet brolis ėmė prašyti visai ne broliško atlygio. Tada paprašiau pasirašyti, jog esu jam perdavęs savo santaupas, bet jis atsisakė. Esu parašiusi įgaliojimą, kad jis gali rūpintis ne tik namo statybomis, bet ir jį parduoti.