„Pareiškiu, kad aš niekada nuo Lietuvos Respublikos įkūrimo 1991 m. nenorėjau ir nepageidavau būti bei tapti Lietuvos piliečiu, – nurodė jis. – Noriu pažymėti, kad šis nenoras niekaip nesusijęs su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų atliekamu tyrimu ir man reiškiamais įtarimais dėl įvykdytų nusikaltimų. Ne, dar kartą ne, tam yra kitos priežastys, kurių nėra tikslo rašyti.“
R. Zamolskio atstovai išplatino viešą jo pareiškimą Lietuvos valdžiai, šis pareiškimas pasiekė ir DELFI. Redakcijos žiniomis, R. Zamolskio pareiškimas išsiųstas Lietuvos ambasadai Rusijoje.
1970 m. gimęs vyras savo pareiškime nurodė, kad 1995 m. buvo nuteistas už dvigubą žmogžudystę, nors tuo metu jis buvo „žmogumi be pilietybės“ ir esą nenorėjo tapti Lietuvos piliečiu, tačiau esą prieš jo valią dar 1996 m. atliekant bausmę už įvykdytus nusikaltimus pilietybė buvo suteikta.
„Kaip matome, teisėsaugos organai ir Lietuvos valdžia mano atžvilgiu pažeidė šalies įstatymus ir mano teisę rinktis, tapti ar netapti Lietuvos Respublikos piliečiu“, – rašo R. Zamolskis.
Jis savo pareiškime taip pat pabrėžia, kad vargu, ar Lietuva turi teisę jį įtarinėti ar kaltinti nusikaltimais, kai pati valstybė esą pažeidinėja įstatymus.
„Prašau ištaisyti ir panaikinti padarytą pažeidimą suteikiant man Lietuvos pilietybę“, – nurodė R. Zamolskis.
Jeigu ši „klaida“ bus ištaisyta, R. Zamolskis žada bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos pareigūnais.
„Aš bendradarbiausiu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnais dėl mano Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų“, – tikina itin pavojingu nusikaltėliu laikomas vyras.
Jeigu Lietuvos pilietybė nebus panaikinta, R. Zamolskis tikina neturintis net tikslo iš viso bendrauti ir netgi komentuoti jam pateiktus įtarimus.
Laišką rusų kalba atsiuntę R. Zamolskio atstovai taip pat prašo, kad Lietuvos valdžia į jį reaguotų.
Apie šį pareiškimą, kuris išsiųstas Lietuvos valdžiai, ir jame nurodyti R. Zamolskio asmens duomenys, Migracijos departamento direktorius Vygantas Ivanauskas kol kas nebuvo girdėjęs. Jis neatmetė galimybės, kad šis pareiškimas galėjo būti perduotas į Lietuvos konsulines įstaigas.
Apie šį pareiškimą kol kas nieko nežinojo ir vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis.
Lietuvos prokurorai yra kreipęsi į Rusiją, prašydami R. Zamolskį perduoti baudžiamajam persekiojimui į jo tėvynę, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
R. Zamolskis yra ketvirtas labiausiai ieškomas policijos asmuo – iš karto po trijų Sausio 13-osios įtariamųjų.
44-erių R. Zamolskis sulaikytas Jekaterinburge praėjusių metų rugpjūtį. Tai padarė vietos pareigūnai. Sulaikymo operacija įvyko tiesiog gatvėje.
„Mes turėjome operatyvinės informacijos apie tai, kad nusikaltėlis pasirodys mūsų mieste ir mes iš esmės pasiruošėme jo sulaikymui“, - pasakojo šaltinis iš teisėsaugos.
Pareigūnai nustatė, kad R. Zamolskis į Jekaterinburgą atvyko vienai dienai ir mieste važinėjo niekuo neišsiskiriančiu automobiliu, kurį įsigijo vos tik atvykęs į miestą.
Išvažiuoti iš miesto jis jau planavo kitu automobiliu.
„Parodęs tokį atsargumą, jis jau ne kartą suklaidino tyrėjus“, - leidiniui „Kommersant“ teigė šaltinis.
Tačiau, kai ginkluoti pareigūnai užblokavo automobilį, šalia R. Zamolskio pasirodė esanti jo žmona su mažu vaiku. Tyrėjams pavyko kažkokiu pretekstu išvilioti įtariamąjį iš automobilio, tačiau šis beveik dviejų metrų vyras iškart puolė pareigūnus su peiliu.
Sulaikyti jį pavyko tik peršovus iš pistoleto. Vietos medikai jam suteikė medicininę pagalbą.
DELFI primena, kad iš Kauno r. (Ramučių k.) kilusio R. Zamolskio paieška buvo paskelbta dar 2001-siais metais. Kiek vėliau paskelbta ir tarptautinė paieška.
R.Zamolskį 1996 metais Kauno apygardos teismas pripažino kaltu dėl nužudymų, vagysčių, pasikėsinimo į policijos pareigūnų gyvybę. Kadangi vyras sirgo psichikos liga, teismas atleido jį nuo bausmės, pripažino nepakaltinamu ir paskyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje.
Tačiau po kelių metų, padedant bendrininkams, į ligoninę buvo atsiustas suklastotas fakso pranešimas apie sprendimą R. Zamolskį paleisti. Taip jis ištrūko į laisvę.
R. Zamolskis 2001 m. Vilniuje su Virginijum Savickiu prie parduotuvės „Maxima bazė“ užpuolė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius. Tuo metu, kai vienas jų nešė pinigus į šarvuotą mikroautobusą, o kitas sėdėjo mašinoje, banditai puolė: iš maždaug 70 metrų atstumo R. Zamolskis iš automato apšaudė mikroautobusą, o V. Savickis iš pistoleto šovė pinigus nešusiam inkasatoriui į galvą (medikams pavyko išgelbėti šį žmogų). Tąsyk jie pagrobė 70 tūkst. litų.
2001 metais R. Zamolskį Panevėžyje sužeidė policijos pareigūnai, tačiau jam pavyko išsigydyti sužalojimus. Tų metų spalio 8 dieną R. Zamolskis ir jo bendras 25 metų V. Savickis apšaudė juos persekiojusius policijos pareigūnus. Sužeistam R. Zamolskiui pavyko pasprukti nuo pareigūnų.
Tuo tarpu V. Savickis su dviem įkaitais - 14-mečiu Aleksandru Špilevojumi ir 60-mete Bronislava Varnyte - buvo užsibarikadavęs jos bute. Po 15 valandų trukusio įkalinimo įkaitus išvadavo „Aro“ pareigūnai. Operacijos metu V. Savickis buvo nukautas.
2001-ųjų birželio 5-sios vakarą R. Zamolskis ir V. Savickis Vilniaus centre šūviais iš pistoletų sužeidė policininkus. Pareigūnams tada pavyko sulaikyti tik pavojingų nusikaltėlių bendrą - 26 metų M.Čepulį.
Už neteisėtą ginklų laikymą Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas M. Čepulį nuteisė kalėti 3 metus.