Teisėjų taryba beveik vienbalsiai pritarė 41 metų R. Piličiausko paskyrimui į LVAT pirmininko pareigas. Už jo paskyrimą balsavo 17 teisėjų, 1 – susilaikė, o 1 teisėjas, kurio byla dėl sumažinto atlyginimo buvo nagrinėjama LVAT, nusišalino nuo klausimo svarstymo.
Visuomenininkai piktinosi nepalankiu sprendimu
R. Piličiausko skyrimui į LVAT pirmininko neužkirto visuomenininkų laiškas, kuriame buvo siūloma jo neskirti šio teismo vadovu. Darius Kuolys, Andrius Navickas, Romas Sakadolskis bei Europos Parlamento narys Leonidas Donskis nurodė, kad teisėjas prieš penkerius metus esą priėmė „nepagrįstą sprendimą byloje dėl galimo rasinės nesantaikos kurstymo“.
Visuomenininkams užkliuvo teismo procesas dėl publikacijų ir karikatūrų dienraščiuose „Respublika“ bei „Vakaro žinios“, kurias kritikai įvertino kaip nukreiptas prieš žydus ir homoseksualus.
Dėl leidėjo Vito Tomkaus publikacijų prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tačiau vėliau jį nutraukė, konstatuodama, kad nėra gauta duomenų, jog V. Tomkus sąmoningai siekė tyčiotis iš žydų tautinės bei netradicinės seksualinės orientacijos žmonių grupės.
Vėliau apylinkės teismas V. Tomkui dėl nacionalinės ir religinės nesantaikos propagavimo nubaudė 3 000 Lt bauda, bet jis nutarimą apskundė LVAT. Šio teismo teisėjų kolegija, kurioje buvo ir R. Piličiauskas, nutarimą panaikino remdamasi Strasbūro teismo praktika.
Paaiškėjo, kad administracinėje byloje sprendimą trukdė priimti baudžiamoje byloje nepanaikintas prokuroro nutarimas, kuriame iš esmės pasakyta, kad V. Tomkus tokio pažeidimo nepadarė, neįrodyta jo kaltė ir pan.
Vėliau buvo byla atnaujinta, bet kita teisėjų kolegija konstatavo, kad apylinkės teismas buvo neteisus, o LVAT sprendimas yra teisingas.
Teisėjų taryboje R. Piličiauskas nenorėjo komentuoti visuomenininkų skundo. „Nesiruošiu vertinti, palieku Teisėjų tarybos sąžinei ir protui“, - sakė teisėjas.
Teigia, kad užkirto kelią spaudimui
Tuo pačiu jis sakė, kad prieš pusantrų metų laikinai pradėjęs vadovauti LVAT jis susidūrė su politikų ir verslininkų grupuotėmis.
„Politikų kontaktai buvo subtilūs ir neaiškūs, o verslo grupuotės elgėsi gana agresyviai“, - sakė R. Piličiauskas.
Jis pabrėžė, kad visus su juo kontaktavusius asmenis iš karto įspėjęs, kad teismo pirmininkas „niekam nedaro ir nedarys spaudimo jokiais atvejais“, be to, ir paties pirmininko negalima įtakoti jokiais atvejais.
„Manau, man realiai pavyko užtikrinti administracijos nepriklausomybę nuo verslo ir politikos grupuočių ir tai vertinu kaip laimėjimą“, - sakė R. Piličiauskas.
Jis pažymėjo, kad į teismą kreipęsi politikai ir verslininkai nesuspėjo padaryti neteisėtų veiksmų.
„Sugebėdavau jiems užkirsti kelią“, - sakė LVAT laikinasis vadovas.
DELFI primena, kad vadovauti LVAT siekė keturi šiame teisme dirbantys teisėjai. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija geriausiai buvo įvertinusi R. Piličiauską, antras liko Arūnas Sutkevičius, trečias – Dainius Raižys, ketvirtas – Artūras Drigotas.
LVAT vadovo neturi nuo užpraėjusių metų lapkričio vidurio, kai baigėsi tuomečio pirmininko Virginijaus Valančiaus kadencija.
Alytuje gimęs R. Piličiauskas yra baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Jis yra dirbęs Seime, Valstybės ir teisės komitete padėjėjas, o nuo 1995-ųjų pradėjo teisėjo karjerą. LVAT jis dirba nuo teismo įkūrimo.