Už klausimus – į komisariatą

Klaipėdos miesto apylinkės teisme pirmadienį vyko šios bylos parengiamasis posėdis. Atsakovais yra įvardyti Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, referendumo Klaipėdos savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas Viktoras Greičius, šios komisijos nariai Stasė Sudintienė ir Remigijus Kupliauskas bei Vyriausiosios rinkimų komisijos stebėtojas Klaipėdoje Edvinas Kersnauskas.

Tokia civilinė byla, kurioje ieškovas A. Ignatjevas iš atsakovų siekia prisiteisti 20 tūkst eurų, gimė, nes 2014 metais birželį iš Klaipėdos savivaldybės pastato, kur vyko išankstinis balsavimas referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams, A. Ignatjevas buvo į vežtas į 1-ąjį Klaipėdos policijos komisariatą, o vėliau jam skirta 100 litų bauda už nedidelį chuliganizmą.

A. Ignatjevas rinkimų patalpoje esą elgėsi netinkamai, trikdė viešąją rimtį, trukdė komisijos nariams dirbti.

„Referendumas yra aukščiausia Lietuvos žmonių valios išreiškimo forma. Todėl jame reikia balsuoti labai atsakingai, jis turi vykti sklandžiai. Atėjęs balsuoti, rinkimų komisijos narių pradėjau klausinėti, kokioms partijoms jie priklauso, niekas nieko neatsakė. Klausiau, kodėl referendume yra trys klausimai, o atsakymą galima pasirinkti tik vieną, vėl jokio atsakymo. Tada buvau apkaltintas, kad trukdau dirbti, nors Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, tądien rinkėjų aktyvumas buvo toks, jog per valandą balsuoti atėjo du žmonės. Galiausiai V. Greičius inicijavo, kad būtų iškviesti patruliai ir buvau išvežtas į komisariatą“, – pasakojo A. Ignatjevas.

Pareigūnų sprendimą panaikino

Kai 1-ajame Klaipėdos policijos komisariate ištyrus administracinę bylą dėl nedidelio chuliganizmo, A. Ignatjevui buvo skirta 100 litų bauda, jis tokį sprendimą apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir laimėjo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai teismo sprendimą dar skundė aukštesnės instancijos teismui, tačiau šis pripažino, jog bauda A. Ignatjevui buvo skirta neteisėtai, esą nebuvo jokio chuliganizmo – nėra įvykio sudėties. Šis teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas.

„Ginu ir savo pilietinę teisę, ir noriu suformuoti teismų praktiką, jog negalima žmogaus bausti už tai, kad jis uždavinėja klausimus. Negalima leisti, kad balsuoti atėję žmonės būtų sutrypiami, žeminami, prieš jus kurpiamos bylos“, – kalbėjo klaipėdietis.

Išvadino demonu

Atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią A. Ignatjevas įvertino 20 tūkst. eurų, jis atsakovas išdalijo tokiomis proporcijomis: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas – 50 proc., S. Sudintienė – 30 proc., V. Greičius – 10 proc., R. Kupliauskas ir E. Kersnauskas – po 5 proc.

Didžioji dalis komisariatui nustatyta todėl, kad jo pareigūnai neteisėtai A. Ignatjevą nubaudė už nedidelį chuliganizmą, S. Sudintienė esą jį apšmeižė, nes viename interneto portale komentare po straipsniu jauną vyrą išvadino demonu ir psichikos ligoniu, V. Greičius pinigus esą turėtų sumokėti už tai, jog inicijavo, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai, o R. Kupliauskas ir E. Kersnauskas atsakovais tapo todėl, kad kai buvo tiriamas administracinis nusižengimas, esą jų parodymai sutapo, kartojasi net gramatinės klaidos, todėl A. Ignatjevas daro išvadą, kad jei liudijo galimai šališkai.

„Aš išvis nesuprantu, kaip čia atsidūriau, kodėl esu teisme, ką padariau ne taip. Pasakiau tik vieną sakinį, atsakiau į klausimą ir tam piliečiui pasiūliau paskambinti trumpuoju Vyriausiosios rinkimų komisijos numeriu, kad išgirstų teisininkų konsultaciją. Kažkoks absurdas, kad tai vyksta. Tai pirmas kartas, kai esu teisme, nors VRK stebėtoju dirbu jau aštuonerius metus“, – stebėjosi E. Kersnauskas.

S. Sudintienė ir V Greičius pirmadienį teisme nepasirodė, R. Kupliauskas taip pat tikino nesuprantantis, už ką turi atlyginti neturtinę žalą, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas tikino, kad jo atstovaujama įstaiga neturėtų būti tarp atsakovų, nes tokios bylos nagrinėjamos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme.

Teko uždaryti įmonę

Per parengiamąjį bylos posėdį buvo tik išsiaiškinta, kokių dar papildomų įrodymų reikia, kad byla būtų pradėta nagrinėti iš esmės, ir paskelbta pertrauka iki spalio pabaigos.

„Visa ši istorija, kad buvau nubaustas už chuliganizmą per išankstinį balsavimą, labai pakenkė mano reputacijai. Vadovavau viešajai įstaigai, turėjau projektų su savivaldybe, kitais partneriais, o dabar į mane imta žiūrėti kreivai, lyg į chuliganą. Be to, po šios istorijos nusisuko ir kai kurie verslo klientai, todėl teko uždaryti įmonę. Neturtinės žalos siekiu ir todėl, kad reikia pinigų pradėti gyvenimą iš naujo, ir todėl, kad suformuočiau teismų praktiką, jog taip, kaip buvo pasielgta su manimi, su piliečiais elgtis negalima. Patyriau pažeminimą, esu visiškai demotyvuotas eiti į rinkimus balsuoti“, – dėstė A. Ignatjevas.

Jis prisipažino, kad visa ši istorijai smarkiai pakenkė ir jo sveikatai. Kol vyko procesas, kai buvo sprendžiama, ar jį bausti už nedidelį chuliganizmą, o po to teismai, kad policijos pareigūnų sprendimas būtų panaikintas, A. Ignatjevas tikino išgyvenęs stresą, jį kankino nemiga.

„Man ir dabar reikia pasidaryti nemažai sveikatos tyrimų, kurie kainuoja. Kainuoja ir psichologo paslaugos, o jei dar reikės ir vaistų, jiems įsigyti taip pat būtini pinigai. Todėl prisiteisti neturtinę žalą man yra svarbu, bet taip pat labai noriu pasėti nors nedidelę gerą sėklą teismų praktikoje, kad piliečiai būtų gerbiami, kad jiems būtų leidžiama vykdyti Konstitucijos suteiktas pareigas, garantuotų jų teises“, – aiškino A. Ignatjevas.

Bylos teisėja Elena Pauliukienė šalims siūlė ir taikytis. „Lauksiu pasiūlymų iš atsakovų, bet kol kas jie reaguoja labai pasyviai“, – konstatavo A. Ignatjevas, tačiau neatmetė galimybės, jog byla gali baigtis taikos sutartimi.