Į DELFI skaitytojo klausimą atsako Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorė Jurgita Steponavičiūtė-Otto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 38 straipsnis numato galimybę kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, jeigu yra nustatytos šios aplinkybės:

* jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo;

* susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Priklausomai nuo to, kokio pobūdžio ir sunkumo sužalojimas Jums buvo padarytas, ikiteisminio tyrimo metu Jūsų sutuoktiniui turėtų būti įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo pagal BK 140 str. 2 d. arba dėl nesunkaus Jūsų sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Nepriklausomai nuo to, pagal kurį iš paminėtų straipsnių būtų pareikštas įtarimas sutuoktiniui, yra galimybė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis minėtu BK 38 str., jei sutuoktinis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, atlygino padarytą žalą (jei ji buvo padaryta), Jūs susitaikėte ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvada apie tai, ar yra pagrindo manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, daroma atsižvelgiant į tai, ar asmuo anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, kaip charakterizuojamas, ar nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir kt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis be kitų numatytų teisių taip pat turi teisę teikti prašymus. Prašymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius galima pateikti prokurorui tiesiogiai ar per ikiteisminio tyrimo pareigūną.

Prašyme reikėtų nurodyti duomenis, patvirtinančius susitaikymą, žalos atlyginimą ir kitas BK 38 str. numatytas aplinkybes. Prokuroras priims sprendimą tenkinti tokį prašymą arba jį nutarimu atmesti. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 63 str. prokuroro nutarimas dėl prašymo atmetimo ikiteisminio tyrimo metu gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui.

Nusprendęs ikiteisminį tyrimą nutraukti, prokuroras priima nutarimą, kurį turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Analogišką prašymą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės galima pareikšti ir bylą nagrinėjant teisme.

Norite paklausti prokurorų? Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.