Prokuratūra mano, kad ši informacija patenka į kriminalinės žvalgybos sferą ir jos neprivalu tikslinti Baudžiamojo proceso kodekso tvarka.
Sprendimus netirti informacijos buvo priėmusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei prokuroras. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad Seimo nario Povilo Urbšio prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą atmetę pareigūnai tai padarė skubotai, nepatikrinę visų reikšmingų aplinkybių bei faktinių duomenų.
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Stankevičius prašo Vilniaus apygardos teismo apylinkės teisėjo nutartį pradėti tyrimą panaikinti kaip nepagrįstą.
Prokuroras sako, kad šiuo atveju vienintelis galimas kyšininkavimo aplinkybių nustatymo šaltinis yra teisėja E.Dambrauskienė, tačiau tikslinimo metu ji atsisakė duoti parodymus. Prokuroras pabrėžia, kad „operatyvinės“ informacijos panaudojimas, kai nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kriminalinės žvalgybos koordinavimas ir kontrolė patenka į Kriminalinės žvalgybos reglamentavimo įstatymo reglamentavimo sritį, tai nėra Baudžiamojo proceso kodekso reguliavimo dalykas.
„Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso uždaviniai ir nuostatos nenumato galimybės STT ar prokurorui pagal asmens pareiškimą rinkti ar tikslinti informaciją apie galimą kriminalinės žvalgybos informacijos egzistavimo/neegzistavimo faktą ir siekiant įvertinti galimą jos turinį BPK nustatyta tvarka“, - rašoma prokuroro skunde.
Jis daro išvadą, kad apylinkės teismo motyvai dėl slaptos pažymos su operatyvine informacija galimo egzistavimo fakto ir turinio tikrinimo būdu Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka yra teisiškai nepagrįsti, nes remiasi neteisingu teisės aktų interpretavimu.
„Pareiškėjo subjektyvus priimtų procesinių sprendimų vertinimas šiuo atveju neleidžia tvirtinti, kad pareiškime nurodytos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos dar plačiau ir išsamiau ar papildomai tiriamos apklausiant asmenis, kurių sąsajos su aptariamos informacijos žinojimu yra abejotinos, ypač kai pats pareiškėjas nenurodė jokių aiškesnių duomenų, kurie leistų manyti, kad vis dėl to kažkokia nusikalstama veika buvo padaryta ar buvo kėsintasi ją padaryti“, - teigia prokuroras A.Stankevičius.
Seimo narys P.Urbšys į teisėsaugą kreipėsi žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Seimo valdybos susitikimą. Žiniasklaidoje skelbta, kad susitikime lapkričio pradžioje prezidentė valdybos nariams pranešė turinti informacijos, kad kandidatei į generalines prokurores E.Dambrauskienei esą siūlyta postą „išsipirkti“. Tačiau kas tokį pasiūlymą pateikė, valstybės vadovė valdybos nariams nenurodė.
Apylinkės teismo nutartyje pažymima, kad tyrimo metu buvo apklaustas P.Urbšys ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkė E. Dambrauskienė, kuri, beje, „atsisakė duoti parodymus, kurie galimai reikštų parodymus prieš save“, taip pat gauta informacija apie publikacijos autorių.
Pasak nutarties, teisėsaugos pareigūnai neišnaudojo visų įstatyme numatytų galimybių, kad įsitikintų, ar P.Urbšio nurodyti duomenys atitinka tikrovę - nebuvo apklausti kiti susitikime su prezidente dalyvavę asmenys, nebuvo įsitikinta, ar realiai egzistuoja susitikime minėta pažyma.
Dėl P.Urbšio skundo prokuratūra, kuri vėliau perdavė šį skundą tikslinti STT, pati buvo pradėjusi preliminarų tyrimą. Seimo valdybos nariai, tarp jų ir Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, buvo sulaukę skambučio iš Generalinės prokuratūros su prašymu atvykti pas prokurorą Gintarą Jasaitį. Apklausos buvo numatytos, tačiau atšauktos.
Generaliniu prokuroru gruodžio pabaigoje buvo paskirtas trečiasis prezidentės pasiūlytas teisėjas Evaldas Pašilis.