„Manau, kad visuomenė turi žinoti, kaip pareigūnas yra persekiojamas dėl jo vykdytos veiklos, dėl pareigų vykdymo, – antradienį pareiškė 36 metų L. Andriuškevičienė. – Aš vykdžiau ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje buvo tiriamas sunkus nusikaltimas. Dabar mano atlikti teisėti veiksmai yra pavadinti neteisėtais, kai tuo tarpu tyrimas, kurį aš atlikau, tęsiamas toliau, įtarimai nepanaikinti. Tai yra neįmanoma – aš nuteisiama dėl to, kad tyriau sunkų nusikaltimą, o asmenys, kurių atžvilgiu tyriau nusikaltimą, nuteisiami dėl to, ką aš ištyriau. Tai yra įmanoma?“.
L. Andriuškevičienė ir kartu su ja baudžiamojon atsakomybėn patrauktas bendrovėje „Baltijos turto holdingas“ vadybininku dirbantis 45 metų Arūnas Antanaitis bei 36 metų advokatas Petras Butkevičius antradienį stojo prieš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.
Jau į antrąjį posėdį susirinkus proceso dalyviams teismas net nepradėjo klausytis prokuroro surašyto kaltinamojo akto – P. Butkevičius panoro, kad baudžiamoji byla būtų nagrinėjama neviešai. Advokato praktika užsiimantis teisininkas tikino, kad yra persekiojamas dėl savo tiesioginio darbo, o jam iškeltoje byloje yra daug duomenų, susijusių su jo klientais. Šie duomenys, pasak kaltinamojo, yra nevieši ir saugomi įstatymo.
Su P. Butkevičiaus pozicija nesutiko nuo pareigų nušalinta L. Andriuškevičienė. FNTT tyrėja įsitikinusi, kad žurnalistams turi būti sudaryta galimybė stebėti procesą,
„Apie atliktą tyrimą yra pateikta šališka ir neteisinga informacija, manau, valstybė turi žinoti, kokią naudą jai padariau ir taip paskatinti kitus pareigūnus netylėti“, – teigė ji.
L. Andriuškevičienė pažymėjo, kad nerinko jokių duomenų apie privatų gyvenimą bei jų neperdavė. „Manau, visuomenė turi teisę stebėti šią dramą“, – sakė FNTT tyrėja.
Viešo proceso pageidavo ir valstybinį kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Mindaugas Bliuvas, pažymėjęs, kad byloje nėra jokių valstybės ar tarnybos paslapčių.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė nusprendė, kad bylos posėdžiai nebus uždari, tiesa, jeigu kam nors iš proceso dalyvių atrodys, kad bus skelbiama nevieša informacija, bus galima papildomai teismo paprašyti rengti uždarą proceso dalį.
Vienoje byloje – įtariamieji, kitoje – nukentėjusieji?
Dar daugiau aistrų teisme sukėlė šioje byloje liudytojais apklaustų bendrovės „Vilniaus sadutė“ direktorės Linos Mananikovos ir įvairiuose šou verslo vakarėliuose dalyvauti mėgstančio prieštaringai vertinamo verslininko Remigijaus Andriūno prašymai juos pripažinti nukentėjusiaisiais. Jie nurodė, kad dėl kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų galimai patyrė neturtinę žalą.
Prokuroras mano, kad liudytojų prašymas yra pagrįstas, tuo tarpu L. Andriuškevičienė įsitikinusi, jog liudytojai siekia susipažinti su visa jų atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri yra prijungta prie šios bylos.
„Jeigu jie bus pripažinti nukentėjusiaisiais, jie galės susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga“, – FNTT tyrėja pažymėjo, kad tyrimas dar nebaigtas ir jo metu įtariamiesiems toks leidimas nebuvo duotas.
„Nejau čia ir yra pagrindinis tikslas – sugriauti iki šiol FNTT atliekamą tyrimą?“ – išgirdęs liudytojų prašymą stebėjosi ir L. Andriuškevičienę ginantis advokatas Remigijus Merkevičius, pažymėjęs, kad tyrėja rinko duomenis ne apie privatų gyvenimą, o apie galimai padarytas nusikalstamas veikas.
Kaltinamųjų argumentai neįtikino teismo - teisėja nusprendė, kad L. Mananikova ir R. Andriūnas byloje turės nukentėjusiųjų statusą. Beje, jie jau spėjo pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo - iš kaltinamųjų prašo priteisti po 150 tūkst. Lt.
Kol teismas bylos neišnagrinėjo, nukentėjusieji prašo areštuoti kaltinamųjų turtą.
Ieškojo būdų, kaip „paspausti“ buvusius verslo partnerius
FNTT tyrėja buvo sulaikyta praėjusių metų rugsėjo 21-ąją, tačiau kitą dieną jau buvo paleista į laisvę.
Pareigūnei pareikšti kaltinimai susiję su jos atliktu ikiteisminiu tyrimu dėl sukčiavimo – esą ji neteisėtai teikė informaciją apie atliekamus procesinius veiksmus ir privačius asmenis.
Ikiteisminiam tyrimui, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
DELFI yra skelbęs, kad STT pareigūnai įtarė, jog atsakomybėn patraukti įtariamieji vykdė Izraelio piliečio (jam išimties tvarka suteikta ir Lietuvos pilietybė) Meiro Klabino užsakymą kenkti jo buvusiems verslo partneriams.
Kaune gimęs M. Klabinas Lietuvoje išgarsėjo praėjusiame dešimtmetyje. Spaudoje jo pavardė mirgėjo kilus skandalui dėl 1999-iais už vieną litą privatizuoto „Lietuvos kuro“.
To meto žiniasklaidoje buvo teigiama, kad Kaune už grupinį nepilnametės išžaginimą teistam M. Klabinui prezidentas Algirdas Brazauskas įtartinomis aplinkybėmis 1996 metais išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę. „Lietuvos kuro“ turtas po privatizacijos buvo mikliai išparduotas už didžiulius pinigus. Liko tik keliasdešimt milijonų litų šios įmonės skolų, kurias turėjo padengti valstybė.
Viena iš bendrovių, kurios bendrasavininkis – M. Klabinas, – „Vilniaus sadutė“. Kilus nesantaikai tarp jo ir kitų akcininkų prasidėjo kova ir bylinėjimasis dėl turto. Įtariama, kad M. Klabino iniciatyva kitos jo įmonės „Baltijos turto holdingas“ (įsikūrusios tame pačiame J. Basanavičiaus gatvės name kaip ir „Vilniaus sadutė“) darbuotojas A. Antanaitis ėmė ieškoti būdų „prispausti“ buvusius darbdavio verslo partnerius.
Buvo įtariama, kad tam A.Antanaitis į pagalbą pasitelkė buvusį FNTT pareigūną, o dabar – advokatą P. Butkevičių. Pastarasis galimai kreipėsi į buvusią kolegę L. Andriuškevičienę. Šių metų pradžioje FNTT buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingos apskaitos „Vilniaus sadutėje“. M. Klabinas šioje byloje liudytojas.
STT duomenimis, advokatas su tyrėja dažnai susitikinėdavo: P. Butkevičius esą nurodinėdavo, ką reikia padaryti byloje, o L. Andriuškevičienė detaliai pasakodavo apie tyrimą, t.y. atskleisdavo ikiteisminio tyrimo duomenis. Ši byla artėjo prie pabaigos, ji jau greitai turėjo keliauti į teismą, bet įsikišo STT.