Tai ikiteisminio tyrimo metu prisipažino vandens parke valymo priežiūras paslaugas teikusios bendrovės „Švaros biuras“ dabar jau buvusi darbuotoja Svetlana Ruseckienė, nepatikrinusi, ar viename populiariausių atrakcionų yra uždėtos apsauginės grotelės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį atvertė baudžiamąją bylą, kurioje 52 metų S. Ruseckienei pateikti kaltinimai dėl sunkaus mažametės sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo bei tarnybos pareigų neatlikimu.

Tačiau kaltinamųjų suole gali atsidurti ir daugiau asmenų – nukentėjusios mergaitės šeima siekia, kad baudžiamojon atsakomybėn prokuratūra patrauktų ir vandens parką valdančią bendrovę „Vandens parkas“, jos ūkį prižiūrėjusią bendrovę „Mano būstas LT“ bei valymo paslaugas teikusią bendrovę „Švaros biuras“.

Tuo metu kaltinamoji ir jai atstovaujantis advokatas mano, kad teisti reikėtų ir „Vandens parko“ savininkus.

Aiškinasi, ar parko teikiamos paslaugos yra saugios

Baudžiamąją bylą atvertęs teisėjas Marijus Kursevičius net negalėjo jos nagrinėti, nes sulaukė daugybės prašymų – per nelaimę nukentėjusios mergaitės tėvas prašė jį taip pat pripažinti nukentėjusiuoju, nes tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryta. Teismas šį prašymą patenkino, todėl nukentėjusiaisiais pripažinta ne tik mergaitė, jos tėvai, bet ir močiutė, su mažamete nelaimės dieną pramogavusi vandens parke.

Nukentėjusieji byloje pareiškė civilinius ieškinius – prašo civiliniais atsakovais pripažinti „Vandens parką“, „Švaros biurą“ ir „Mano būstas LT“. Mergaitė ir jos močiutė patirtą neturtinę žalą įvertino po 150, o tėvai – po 50 tūkst. Lt.

Kol teismas dar neišsprendė ieškinių priėmimo klausimo, nukentėjusiųjų atstovai prašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tai jie siekia ne tik dėl to, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų kuo daugiau patraukta kaltinamųjų, bet ir dėl to, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tyrimą atnaujimo tyrimą dėl galimų saugos pažeidimų vandens parke.

Advokatas Kristupas Ašmys sako, kad tarnyba aiškinasi, ar parke teikiamos paslaugos yra saugios – kol vyko ikiteisminis tyrimas, VVTAT savo tyrimą buvo sustabdžiusi.

„Mes manome, kad vandens parko vadovybė turi atsakyti už saugaus elgesio taisyklių pažeidimą – po šios nelaimės parko vadovybė pasirašė įsakymus, jog kiekvieną rytą prieš pradedant darbą būtų įrenginiai patikrinami, o iki nelaimės to nebuvo“, – sakė K. Ašmys.

Tuo metu baudžiamojoje byloje valstybinį kaltinimą palaikanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Larisa Fedotova įsitikinusi, kad nukentėjusieji nepagrįstai siekia baudžiamojon atsakomybėn patraukti juridinius asmenis.

„Jeigu išnagrinėjus bylą būtų nustatyta, kad be S. Ruseckienės gali būti kalti ir kiti asmenys, teismas galėtų priimti nutartį dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, todėl dabar nėra pagrindo bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti“, – teisme sakė prokurorė.

Jos teigimu, nėra pagrindo pildyti tyrimą dėl VVTAT atnaujinto tyrimo – jeigu bus nustatyti pažeidimai, atsakingi asmenys bus patraukti administracinėn atsakomybėn.

Baudžiamosios bylos lemtis turėtų paaiškėti spalio pradžioje – teisėjas Marijus Kursevičius turėtų paskelbti, ar prokuratūrai teks papildomai atlikti tyrimą, ar teismas aiškinsis aplinkybes pagal pateiktus kaltinimus.

Tėvas mano, kad atsakyti turi vandens parkas

Nukentėjusiosios mažametės tėvas Viktoras Tarasevičius sako, kad vietoj to, kad skirtų dėmesį savo dukrai, yra priverstas gilintis į baudžiamosios bylos duomenis.

„Niekas neabejoja, kad yra kaltinamosios kaltės, bet yra ir kita pusė – dukra su močiute atėjo į vandens parką ir gavo nekokybišką paslaugą, už tai automatiškai atsako įmonė, kuri tą paslaugą teikia, todėl manau, kad „Vichy“ parkas turėjo prisiimti atsakomybę, sakyti, mes kalti, padarysime viską, kad atlygintume žalą ir daugiau tai nepasikartotų, – sakė mergaitės tėvas. – Juk paprastam žmogui nėra svarbu, kas ten už kažką atsako. Gyvenime susiduriame su žmogišku faktoriumi, bet juk yra ir saugikliai, kuriuos kažkas juk turi kontroliuioti, tikrinti. Dabar valytoja ten nebedirba, bet kas gali garantuoti, kad tos grotelės ten yra, kas patikrins?“.

Pasak jo, dėl tragedijos nukentėjo visa šeima, o juk nelaimė galėjo nutikti bet kuriam parko lankytojui – valytoja ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad apsauginės grotelės, dengiančios dvi vandens įtraukimo cirkuliacines angas, nebuvo uždengtos net apie dvi savaites.

„Maniau, kad upės atrakcionas, kurioje nutiko nelaimė, yra pati saugiausia vieta, bet paaiškėjo, jog – pavojingiausia, – iki šiol tragediją išgyvena mergaitės močiutė Janina Muliarova. – Mergaitė yra labai tvarkinga, ji visada mane prižiūrėdavo vandens parke, o tada, kaip iki šiol pamenu, panėrė prie manęs ir nėra mergaitės... Jeigu neuždarėte grotų, tai darykite kažką, juk tokius pinigus mokame, o nėra jokio saugumo. Patikėkite, dabar į tą pusę net negalime žiūrėti, nors jau daugiau kaip metai prabėgo, iki šiol košmarus sapnuoju“.

Įtraukta į angą mergaitė negalėjo iš jos ištrūkti

DELFI primena, kad nelaimė „Vichy“ vandens parke nutiko 2013-ųjų rugpjūtį.

Mažametė mergaitė skendo viename iš atrakcionų, nes buvo įtraukta į vandens nutekėjimo sistemos angą ir negalėjo savarankiškai iš jos ištrūkti.

Tyrimo metu nustatyta, kad valymo darbams atlikti moteris kitiems dviem asmenims nurodė nuimti apsaugines groteles, dengiančias dvi vandens įtraukimo cirkuliacines angas. Tačiau būdama atsakinga už užduočių įvykdymą ir atliekamų darbų kokybę, jų nekoordinavo, o žinodama apie tai, kad vandens cirkuliacinės angos yra neuždengtos ne mažiau kaip penkias paras, nenumatė, kad tai gali sukelti pavojų vandens parko lankytojams, nors turėjo tai numatyti. Būtent dėl tokio neatsargumo ir įvyko skaudi nelaimė gausiai vaikų bei suaugusiųjų lankomame objekte.

Po nelaimės mergaitė ir jos močiutė ilgą laiką buvo gydomos ligoninėje.

Vandens parko vadovybė anksčiau savo pranešime spaudai yra nurodžiusi, kad atsakomybę dėl nelaimės turėtų prisiimti baseinus prižiūrinti įmonė, kurios darbuotojai „nepasirūpino apsaugos priemonėmis, kurios paprastai yra naudojamos vandens parko atrakcione“.

Baudžiamasis kodeksas už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles, numato laisvės atėmimo bausmę iki septynerių metų, už tarnybos pareigų neatlikimą – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.