Už trijų merginų nužudymą griežčiausia bausme nuteistas buvęs Grigiškių gyventojas savo gyvenimą Lukiškių kalėjime vienutėje nusprendė praturtinti skundų teismams rašinėjimu. Neseniai prižiūrėtojui akį
bandęs ir po incidento iš Lietuvos valstybės 30 tūkst. litų kompensacijos
K. Jonaitis vėl užėmė kaltintojo poziciją.

K. Jonaitis aiškina, kad tėra baigęs 4 klases, jam reikalinga teisinė pagalba, kurios esą niekas neskuba suteikti.

„Jo skundai surašyti labai neaiškiai, todėl kol kas mes net negalime pasakyti, kuo nusikalto kalėjimo administracija, - DELFI sakė Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė. – Tačiau į pareiškėjo skundus negalime nereaguoti – jis naudojasi įstatymuose numatyta teise“.

Pasak teismo atstovės, tik tada, kai teisėjai susipažins su K. Jonaičio penkių skundų argumentais, bus nuspręsta, ar juos priimti nagrinėti.

Jeigu nuteistojo iki gyvos galvos skundai atsidurs ant teisėjų stalo, „pakelių maniakas“ turės progą bent trumpam ištrūkti iš Lukiškių kalėjimo – įkalinimo įstaigos administracija bus priversta įpareigoti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus kalinį pristatyti į teismo posėdžius.

Skundus rašo be perstojo

K. Jonaitis – ne vienintelis kalinys, rašantis skundus teismams dėl įkalinimo įstaigose dirbančių pareigūnų darbo. Administracinių teismų teisėjai per savaitę mažiausiai nagrinėja po kelis nuteistųjų skundus dėl kalinimo sąlygų, prižiūrėtojų elgesio ar net dėl to, kad negali skambinti į mobiliojo ryšio tinklus. Vienas nuteistasis skundėsi, kad įkalinimo įstaigoje negali laikyti Biblijos ir maldaknygės.

Kadangi nuteistiesiems dažniausiai nepavyksta įrodyti, kad buvo pažeistos jų teisės, jie toliau ima rašyti įvairius skundus, kuriuos teismai yra priversti dar kartą nagrinėti. Dėl nuteistųjų pristatymo į teismą valstybė patiria tūkstantinius nuostolius.

Kalėjimų departamento atstovės Vilmos Budėnienės teigimu, departamento teisininkai per mėnesį rašo nuo 20 iki 40 atsiliepimų į pareiškėjų skundus.

Dėl nepagrįstų skundų – ieškiniai kaliniams

„Teisę paduoti skundą į teismą turi kiekvienas pilietis, todėl šio proceso Kalėjimų departamentas įtakoti negali, - sakė V. Budėnienė. - Nuteistiesiems šią teisę numato ir Bausmių vykdymo kodeksas“.

Kaip pastebėjo departamento atstovė, kadangi skundus teismams rašantieji asmenys nurodo, jog neturi lėšų, dažniausiai jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio.

„Kalėjimų departamentas kelis kartus jau buvo prisiteisęs bylinėjimosi ir kelionių išlaidas, kai skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti, - sakė V. Budėnienė. – Tačiau priteistas sumas, kad ir nedideles, išsiieškoti yra sudėtinga, nes nuteistieji dažniausiai neturi lėšų, pajamų, santaupų“.

Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovė S. Jacinevičienė-Baltaduonė prisipažino, kad nepalankius sprendimus išgirdę skundų autoriai net išdrįsta teisėjams grasinti – kartą vienas kalinys pareiškė, kad išėjęs į laisvę surengs Linčo teismą.