Nusikaltimų aukos ir liudytojai teismuose jausis saugiau

 (11)
Nusikaltimus patyrę ar liudyti į teismą iškviesti asmenys išgyvena didžiulį stresą, prilygstantį tam, kurį patyrė nusikaltimo metu. Tam, kad padidintų psichologinį bei fizinį nusikaltimų aukų ir liudytojų saugumą, Nacionalinė teismų administracija (NTA) įgyvendina projektus pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“.
Nusikaltimų aukos ir liudytojai teismuose jausis saugiau
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

„Jeigu mums pavyktų teisminius procesus padaryti truputėlį draugiškesniais nukentėjusiesiems, paspartinti, kad tai nesitęstų metų metais... Įsivaizduokite, pavyzdžiui, šiandien, viename iš teismų nagrinėjama byla, kur nusikalstamos veikos buvo padarytos 2001 metais! Ir šiandieną – 2013 metais – teisme tebenagrinėjama ši prekybos žmonėmis byla. Galime kiekvienas save įsivaizduoti, kad būdami nukentėjusiais šitiek metų būtume priversti nuolat prisiminti, pasakoti, bandyti atkurti nusikaltimo detales”, – sako Lietuvos Caritas projekto „Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.

„Lietuvos Caritas” jau daugiau kaip dvylika metų teikia visokeriopą pagalbą nusikaltimų aukoms. Esant galimybėms, savanoriai-specialistai lydi nukentėjusiuosius teismo proceso metu, drauge dalyvauja posėdžiuose.

NTA Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Griškevič pastebėjimu, nusikaltimų aukų dalyvavimas teismo posėdžiuose – tai papildoma vadinamoji viktimizacija. Žmogus vėl priverstas viską prisiminti, jis vėl viską išgyvena ir patiria stresą.

„Stresą išgyvenančios nusikaltimų aukos ar liudytojai dažnai nesugeba susikaupti, suprasti ir atsakyti, į teisėjų klausimus. Taip prarandami vertingi parodymai. Kita vertus ir pats teisėjas, galbūt klausimą suformuluoja taip, kad asmuo jo nesupranta. Pasitaiko teismuose atvejų, kai apklausos metu liudytojas aptardamas didelį stresą apsiverkia ir atsisako iš viso kalbėti”, – perspėja L. Griškevič.

Didesnio psichologinio ir fizinio saugumo teismuose užtikrinimo priemonės diegiamos pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“, kurios tikslas – nešališkesnė ir efektyvesnė teismų sistema. Vienas iš trijų įgyvendinamų projektų sieks geresnės pagalbos liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą.

„Saugumo teismuose klausimas yra labai svarbus. Nuo to, kaip jaučiasi proceso dalyviai, nukentėjusieji, liudytojai, tiesiogiai priklauso pati teisingumo vykdymo kokybė – parodymų tikslingumas, proceso trukmė, netgi teismo sprendimas. Iki šiol nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi apie nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną ir jiems teiktiną pagalbą. Nebuvo nei tyrimų, nei metodinės medžiagos. Tuo tarpu užsienio šalyse veikia vadinamos nusikaltimų aukų pagalbos sistemos. Šiais projektais, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, panašią sistemą tikimės suskurti ir Lietuvoje“, – sako NTA vadovė Reda Molienė.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (17)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.