Nusikaltimų aukos ir liudytojai teismuose jausis saugiau

 (11)
Nusikaltimus patyrę ar liudyti į teismą iškviesti asmenys išgyvena didžiulį stresą, prilygstantį tam, kurį patyrė nusikaltimo metu. Tam, kad padidintų psichologinį bei fizinį nusikaltimų aukų ir liudytojų saugumą, Nacionalinė teismų administracija (NTA) įgyvendina projektus pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“.
Nusikaltimų aukos ir liudytojai teismuose jausis saugiau
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

„Jeigu mums pavyktų teisminius procesus padaryti truputėlį draugiškesniais nukentėjusiesiems, paspartinti, kad tai nesitęstų metų metais... Įsivaizduokite, pavyzdžiui, šiandien, viename iš teismų nagrinėjama byla, kur nusikalstamos veikos buvo padarytos 2001 metais! Ir šiandieną – 2013 metais – teisme tebenagrinėjama ši prekybos žmonėmis byla. Galime kiekvienas save įsivaizduoti, kad būdami nukentėjusiais šitiek metų būtume priversti nuolat prisiminti, pasakoti, bandyti atkurti nusikaltimo detales”, – sako Lietuvos Caritas projekto „Pagalbos prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė Kristina Mišinienė.

„Lietuvos Caritas” jau daugiau kaip dvylika metų teikia visokeriopą pagalbą nusikaltimų aukoms. Esant galimybėms, savanoriai-specialistai lydi nukentėjusiuosius teismo proceso metu, drauge dalyvauja posėdžiuose.

NTA Teismų veiklos analizės skyriaus vedėjo pavaduotojos Linos Griškevič pastebėjimu, nusikaltimų aukų dalyvavimas teismo posėdžiuose – tai papildoma vadinamoji viktimizacija. Žmogus vėl priverstas viską prisiminti, jis vėl viską išgyvena ir patiria stresą.

„Stresą išgyvenančios nusikaltimų aukos ar liudytojai dažnai nesugeba susikaupti, suprasti ir atsakyti, į teisėjų klausimus. Taip prarandami vertingi parodymai. Kita vertus ir pats teisėjas, galbūt klausimą suformuluoja taip, kad asmuo jo nesupranta. Pasitaiko teismuose atvejų, kai apklausos metu liudytojas aptardamas didelį stresą apsiverkia ir atsisako iš viso kalbėti”, – perspėja L. Griškevič.

Didesnio psichologinio ir fizinio saugumo teismuose užtikrinimo priemonės diegiamos pagal Norvegijos finansinio mechanizmo programą „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“, kurios tikslas – nešališkesnė ir efektyvesnė teismų sistema. Vienas iš trijų įgyvendinamų projektų sieks geresnės pagalbos liudytojams ir nusikaltimų aukoms teismo procese, įskaitant saugumo teismų pastatuose sustiprinimą.

„Saugumo teismuose klausimas yra labai svarbus. Nuo to, kaip jaučiasi proceso dalyviai, nukentėjusieji, liudytojai, tiesiogiai priklauso pati teisingumo vykdymo kokybė – parodymų tikslingumas, proceso trukmė, netgi teismo sprendimas. Iki šiol nei teismų darbuotojai, nei teisėjai nebuvo specialiai mokomi apie nusikaltimų aukų ir liudytojų būseną ir jiems teiktiną pagalbą. Nebuvo nei tyrimų, nei metodinės medžiagos. Tuo tarpu užsienio šalyse veikia vadinamos nusikaltimų aukų pagalbos sistemos. Šiais projektais, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, panašią sistemą tikimės suskurti ir Lietuvoje“, – sako NTA vadovė Reda Molienė.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Klausk teisininko: kas keičiasi, kai įrodymus užfiksuoja antstolis? (9)

Jei reikėtų išvardinti antstolių dar nefiksuotas faktines aplinkybes, galėtume paminėti nebent Kalėdų senelio kelionę dangumi skriejančiais žirgais. Visa kita, arba beveik visa kita, antstoliai jau filmavo, fotografavo, aprašinėjo.

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (24)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (249)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.