Išplėstinė septynių LAT teisėjų kolegija paskelbė, kad išaiškinimą, ar dėl neteisėto praturtėjimo galima teisti atgaline data, turės pateikti teismo Plenarinė sesija – visi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai. Jų teisme dirba 18.
Toks sprendimas priimtas dėl bylos sudėtingumo ir didelės bylos svarbos visuomenei.
Teismo posėdį teisėjai numatė tik kitų metų sausio mėnesį. Jo metu Plenarinė sesija aiškinsis, ar baudžiamąjį įstatymą dėl neteisėtai susikrautų turtų galima taikyti ir iki įstatymo įsigaliojimo – 2010-ųjų gruodžio 11 d. Nuo teismo verdikto taip pat priklausys, ar neteisėtai įgytam turtui taip pat gali būti taikomas konfiskavimas.
LAT išaiškinimas yra labai svarbus pareigūnams – jo laukia ne tik ikiteisminius tyrimus atliekantys tyrėjai bei juos kontroliuojantys prokurorai, bet ir teismai, nagrinėjantys tokio pobūdžio bylas.
LAT suformuota praktika turėtų remtis žemesnių instancijų teismai. Dabar gi kai kurie teisėjai yra nusprendę, kad baudžiamasis įstatymas negali galioti atgaline data, todėl kai kuriuos asmenis dėl neteisėto praturtėjimo yra išteisinęs.
Kad negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė įgijusiems didesnės nei 500 MGL vertės (65 tūkst. L) turtą iki nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 189 (1) straipsnio 1 dalyje, kriminalizavimo, buvo nusprendęs ir Kauno apylinkės bei apygardos teismai, nagrinėję sutuoktinių Stasės ir Vito Švedo baudžiamąją bylą – jie buvo išteisinti. Būtent jų bylą nagrinėja LAT.
Grąžinti bylą nagrinėti iš naujo prašė Kauno apygardos prokuratūra, jai LAT atstovavo Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.
Bylos duomenimis, Švedai buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. balandžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 796 tūkst. Lt vidutinės rinkos vertės turto: žemės sklypą ir jame esantį beveik 214 kv. m ploto gyvenamąjį namą Kaune, Erškėčių g.
Prokurorai įsitikinę, kad sutuoktiniai šio turto negalėjo įsigyti savo teisėtai pagrįstomis pajamomis.
Įtarimai dėl nepagrįsto praturtėjimo sutuoktiniams buvo pateikti 2012-ųjų vasario 14-ąją, praėjus daugiau kaip metams po baudžiamojo įstatymo įsigaliojimo.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukta vienoje bendrovėje plataus profilio darbininke dirbantis S. Švedienė pareigūnams nurodė, kad Kaune esantis namas ir sklypas jai priklauso tik oficialiai, nors tikroji turto valdytoja yra mokytoja dirbusi dukterėčia.
Išteisintoji aiškino, kad dukterėčia nesugyveno su vyru ir ketino išsiskirti, todėl paprašė namą perrašyti jos vardu, o kai suaugs vaikai, perrašyti jiems.
Tuo metu bedarbis jos sutuoktinis V. Švedas apie valdomą nekilnojamąjį turtą esą sužinojo išvis atsitiktinai, kai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atėjo laiškas su nurodymu susimokėti už žemę.
LAT verdikto laukia ir kontrabandos karaliumi tituluojamo Viliaus Karaliaus sūnui Edgarui Karaliui – apylinkės teismas yra nusprendęs, kad jis turi sumokėti 100 MGL (13 tūkst. Lt) baudą, iš jo taip pat buvo nuspręsta konfiskuoti turto už 1 mln. 675 tūkst. Lt.
E. Karaliaus byla iki šiol nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme. Čia dėl kontrabandos teisiamas ir jo tėvas.