Nekilnojamojo turto sandoriuose pamirštama apie mokesčius valstybei

 (37)

Sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius šalys paprastai ilgai derasi dėl kainos, jos sumokėjimo tvarkos ir kitų svarbių sutarties sąlygų. Tačiau neretai tokioje situacijoje pamirštama pagalvoti apie dar vieną ne mažiau svarbią detalę – mokesčius valstybei.

Taip pat, net ir prisiminę šį klausimą, tik nedaugelis iš sudarančiųjų nekilnojamojo turto sandorius žino, kaip taikyti pagrindines naujas apmokestinimo taisykles gyventojams ir nemaišo jų su anksčiau galiojusia tvarka.

Svarbiausia – kada įsigytas parduodamas turtas

Gyventojai, parduodantys nekilnojamąjį turtą, turėtų žinoti, kad pagal 2003 m. sausio 1 d. naujai įsigaliojusią tvarką jie privalo mokėti mokestį už pajamas, gautas pardavus šį turtą. Tačiau mokestis valstybei turi būti mokamas tik tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip kito asmens nuosavybėn perleidžia turtą, kurį jis įsigijo mažiau nei prieš 3 metus. Anksčiau nei prieš trejus metus įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos.

Taigi, pavyzdžiui, jeigu pardavėjas norėtų 2003 m. gruodžio 15 d. parduoti savo butą, kurį jis įsigijo 2000 m. gruodžio 14 d., gyventojų pajamų mokestis nuo gautos sumos paprastai nebūtų mokamas. Šiuo atveju labai svarbu tiksliai išsiaiškinti buto įsigijimo momentą.

Mokestis mažesnis turintiems įsigijimo dokumentus

Net ir tuomet, kai norima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pardavėjui mažiau nei trejus metus, reikėtų žinoti, nuo kokios sumos bus skaičiuojamas mokestis. Kartais pardavėjui bijant didelių mokesčių nebūtina laukti, kol sueis trejų metų terminas, kadangi mokestis gali būti sąlyginai nedidelis.

Gyventojų pajamų mokestis tokiais atvejais paprastai sudarys 15 % nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą, komisinį atlyginimą bei kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Jeigu pardavėjas po įsigijimo nekilnojamąjį turtą rekonstravo, iš pardavimo pajamų taip pat galima atimti ir šias jo turėtas išlaidas. Tačiau pardavėjas turėtų atkreipti dėmesį, kad atimamos gali būti tik tos sumos, kurios pagrįstos teisės aktuose numatytus apskaitos rekvizitus turinčiais dokumentais.

Nebėra mokesčio nuo „antro parduoto turto“

Neretai pardavėjai ir pirkėjai klysta manydami, kad ir dabar galioja anksčiau egzistavusi nekilnojamojo turto pajamų apmokestinimo tvarka, pagal kurią per vienerius metus pardavus du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, pajamos, gautos už pirmąjį objektą, nebūdavo apmokestinamos, tačiau reikdavo mokėti mokesčius už antrąjį ir visus kitus tais metais parduotus objektus. Šiuo metu apmokestinant pajamas atsižvelgiama pirmiausia į nekilnojamojo turto įsigijimo momentą ir kitas aplinkybes, o ne į parduotų objektų skaičių.

Kas sumoka mokestį?

Parduodantys nekilnojamąjį turtą gyventojai turėtų žinoti, kad ne visada jie patys galės pervesti mokesčio sumą mokesčių inspekcijai. Pardavėjas privalės pats pervesti mokestį tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas parduodamas Lietuvos piliečiui, arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, neturinčiam Lietuvoje nuolatinės buveinės.

Tačiau tuomet, kai turtas parduodamas įmonei ar kitam juridiniam asmeniui (arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, įregistravusiems Lietuvoje nuolatinę buveinę) šį mokestį už pardavėją privalės pervesti pats pirkėjas. Pastaruoju atveju pardavėjas turėtų žinoti dar vieną svarbią taisyklę: už jį sumokamas mokestis bus lygus 15 % nuo visos turto pardavimo kainos, neišskaičius jo įsigijimo kainos ir kitų susijusių išlaidų. Vėliau, pardavėjas norėdamas dalį mokesčio permokos susigrąžinti privalo pats kreiptis į mokesčių inspekciją ir pateikti jai aukščiau minėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi neretai svarbu tokius veiksmus aptarti ir pačioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje.

Nekilnojamojo turto mokesčiai gyventojams Lietuvoje palyginti nedideli ir jų apskaičiavimo tvarka nėra tokia sudėtinga kaip kai kuriose kitose Europos valstybėse. Tačiau, be jokios abejonės, šiame straipsnyje aptarti ne visi su nekilnojamojo turto pardavimu susiję apmokestinimo variantai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina gerai įsigilinti į aplinkybes, kurios gali padidinti ar sumažinti mokesčių naštą. Todėl, siekiant išvengti klaidų ar papildomų išlaidų, prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorius verta pasitarti su šios srities specialistais.

"Opta Rem"
 
37
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Teisė

Klausk teisininko: ar paveldėsiu vyro turtą po jo mirties? (42)

2014 rugsėjo mėn. 21 d. 19:00
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ar paveldėsiu vyro turtą po jo mirties?
K. Cemnolonskio nuotr.
Norėčiau sužinoti dėl turto paveldėjimo. Gyvenu antroje santuokoje nuo 2000 m., turiu du sūnus iš pirmos santuokos, vyras taip pat turi du sūnus, vaikai gyvena savarankiškai turi savo šeimas. Tuokiantis 2000 m. tik vienas mano sūnus buvo nepilnametis (16 m.).

Klausk teisininko: ką daryti, jei skolininkas neatiduoda skolos už įsigytą butą? (14)

2014 rugsėjo mėn. 20 d. 10:00
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ką daryti, jei skolininkas neatiduoda skolos už įsigytą butą?
A. Klimavičiūtės nuotr.
Pardaviau butą išsimokėtinai. Sudarėme sutartį pas notarą. Sutarėme, kad per tris metus išmokės sutartą sumą. Ką man reikės daryti, jei iki nurodytos datos nesumokės pinigų?

Vilniaus vicemero R. Adomavičiaus byloje paviešinti slapti STT įrašai (23)

2014 rugsėjo mėn. 18 d. 22:30
Pagrindinis liudytojas korupcija įtariamo Vilniaus vicemero Romo Adomavičiaus byloje Darius Norkus lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) ir jos pareigūnui skundėsi dėl savo nesėkmių civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Vizito metu liudytojas išreiškė nerimą dėl savo ateities bei negrąžinamos R.Adomavičiaus skolos jam, rodo ketvirtadienį teisme paviešinti įrašai.

Teisės profesorė: atsakymų reikia ieškoti Konstitucijoje (21)

2014 rugsėjo mėn. 18 d. 10:55
Konstitucija – nėra sausas ir tik valdžiai reikalingas teisės aktas, o dokumentas, kuriuo remiantis galima ginti savo teisėtus interesus ir pažeistas teises.

Konstitucijos egzamino laureatai: egzaminas skatina susimąstyti (4)

2014 rugsėjo mėn. 17 d. 15:07
Išmanyti valstybės, kurios pilietis esi, Konstituciją yra labai svarbus bendro išsilavinimo elementas, todėl jau 8 metus kasmet rengiamas Konstitucijos egzaminas yra labai reikalingas: jis prisideda prie žinių šioje srityje gilėjimo, sako praėjusių metų Konstitucijos egzamino laureatai.