Nekilnojamojo turto sandoriuose pamirštama apie mokesčius valstybei

 (37)
Sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius šalys paprastai ilgai derasi dėl kainos, jos sumokėjimo tvarkos ir kitų svarbių sutarties sąlygų. Tačiau neretai tokioje situacijoje pamirštama pagalvoti apie dar vieną ne mažiau svarbią detalę – mokesčius valstybei.

Taip pat, net ir prisiminę šį klausimą, tik nedaugelis iš sudarančiųjų nekilnojamojo turto sandorius žino, kaip taikyti pagrindines naujas apmokestinimo taisykles gyventojams ir nemaišo jų su anksčiau galiojusia tvarka.

Svarbiausia – kada įsigytas parduodamas turtas

Gyventojai, parduodantys nekilnojamąjį turtą, turėtų žinoti, kad pagal 2003 m. sausio 1 d. naujai įsigaliojusią tvarką jie privalo mokėti mokestį už pajamas, gautas pardavus šį turtą. Tačiau mokestis valstybei turi būti mokamas tik tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip kito asmens nuosavybėn perleidžia turtą, kurį jis įsigijo mažiau nei prieš 3 metus. Anksčiau nei prieš trejus metus įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos.

Taigi, pavyzdžiui, jeigu pardavėjas norėtų 2003 m. gruodžio 15 d. parduoti savo butą, kurį jis įsigijo 2000 m. gruodžio 14 d., gyventojų pajamų mokestis nuo gautos sumos paprastai nebūtų mokamas. Šiuo atveju labai svarbu tiksliai išsiaiškinti buto įsigijimo momentą.

Mokestis mažesnis turintiems įsigijimo dokumentus

Net ir tuomet, kai norima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pardavėjui mažiau nei trejus metus, reikėtų žinoti, nuo kokios sumos bus skaičiuojamas mokestis. Kartais pardavėjui bijant didelių mokesčių nebūtina laukti, kol sueis trejų metų terminas, kadangi mokestis gali būti sąlyginai nedidelis.

Gyventojų pajamų mokestis tokiais atvejais paprastai sudarys 15 % nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą, komisinį atlyginimą bei kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Jeigu pardavėjas po įsigijimo nekilnojamąjį turtą rekonstravo, iš pardavimo pajamų taip pat galima atimti ir šias jo turėtas išlaidas. Tačiau pardavėjas turėtų atkreipti dėmesį, kad atimamos gali būti tik tos sumos, kurios pagrįstos teisės aktuose numatytus apskaitos rekvizitus turinčiais dokumentais.

Nebėra mokesčio nuo „antro parduoto turto“

Neretai pardavėjai ir pirkėjai klysta manydami, kad ir dabar galioja anksčiau egzistavusi nekilnojamojo turto pajamų apmokestinimo tvarka, pagal kurią per vienerius metus pardavus du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, pajamos, gautos už pirmąjį objektą, nebūdavo apmokestinamos, tačiau reikdavo mokėti mokesčius už antrąjį ir visus kitus tais metais parduotus objektus. Šiuo metu apmokestinant pajamas atsižvelgiama pirmiausia į nekilnojamojo turto įsigijimo momentą ir kitas aplinkybes, o ne į parduotų objektų skaičių.

Kas sumoka mokestį?

Parduodantys nekilnojamąjį turtą gyventojai turėtų žinoti, kad ne visada jie patys galės pervesti mokesčio sumą mokesčių inspekcijai. Pardavėjas privalės pats pervesti mokestį tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas parduodamas Lietuvos piliečiui, arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, neturinčiam Lietuvoje nuolatinės buveinės.

Tačiau tuomet, kai turtas parduodamas įmonei ar kitam juridiniam asmeniui (arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, įregistravusiems Lietuvoje nuolatinę buveinę) šį mokestį už pardavėją privalės pervesti pats pirkėjas. Pastaruoju atveju pardavėjas turėtų žinoti dar vieną svarbią taisyklę: už jį sumokamas mokestis bus lygus 15 % nuo visos turto pardavimo kainos, neišskaičius jo įsigijimo kainos ir kitų susijusių išlaidų. Vėliau, pardavėjas norėdamas dalį mokesčio permokos susigrąžinti privalo pats kreiptis į mokesčių inspekciją ir pateikti jai aukščiau minėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi neretai svarbu tokius veiksmus aptarti ir pačioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje.

Nekilnojamojo turto mokesčiai gyventojams Lietuvoje palyginti nedideli ir jų apskaičiavimo tvarka nėra tokia sudėtinga kaip kai kuriose kitose Europos valstybėse. Tačiau, be jokios abejonės, šiame straipsnyje aptarti ne visi su nekilnojamojo turto pardavimu susiję apmokestinimo variantai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina gerai įsigilinti į aplinkybes, kurios gali padidinti ar sumažinti mokesčių naštą. Todėl, siekiant išvengti klaidų ar papildomų išlaidų, prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorius verta pasitarti su šios srities specialistais.

"Opta Rem"
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

D. Žalimas: politikų iniciatyvos primena nostalgiją sovietų laikams (111)

Konstitucinio Teismo sprendimai neįtinka politikams. Kai valdžioje buvo konservatoriai, prieš ketverius metus Mantas Adomėnas Konstitucinį Teismą (KT) apkaltino nusikalstama veikla ir prilygino teisinei chuntai. Dabar, kai valdžioje kairieji, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Darbo partijos narys Petras Narkevičius įsitikinęs, kad KT sprendimai daro poveikį valstybės finansams ir netgi valstybės vystymuisi, o taip neturi būti.

Klausk teisininko: kaip atgauti merginai nupirktus daiktus? (100)

Draugaudamas su mergina jai išsimokėtinai nupirkau daiktų, po kiek laiko išsiskyrėme ir sutarėme, kad jie lieka pas ja, bet įmokas už juos mokės ji pati. Tačiau dabar yra sukauptas nemažas įsiskolinimas, o aš neturiu nei daiktų, nei jų dokumentų, viskas yra pas ją. O ji net nesileidžia į kalbas. Įsiskolinimą padengsiu pats, bet kaip atsiimti daiktus bei jų dokumentus (sutartis)?

Klausk teisininko: kaip susigrąžinti skolą? (2)

Kaip galima paduoti į teismą ir prisiteisti nesumokėtą pinigų sumą iš Lenkijos įmonės (šiuo atveju ligoninės)? Nuo ko pradėti?

Lietuvos atstovė EŽTT: šauti galima, kai tai yra neišvengiamai būtina (468)

Pareigūnų mirtiną grėsmę keliančios jėgos panaudojimas galimas tik tuo atveju, kai tai yra "neišvengiamai būtina", sako Lietuvos atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė, remdamasi šio teismo praktika.

E. Jarašiūnas: mūsų bylos – nepaprastai reikšmingos visoms ES valstybėms

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Jarašiūnas teigia, kad Lietuvos patirtis ES Teisingumo Teisme vertinama teigiamai.