Nekilnojamojo turto sandoriuose pamirštama apie mokesčius valstybei

 (37)
Sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius šalys paprastai ilgai derasi dėl kainos, jos sumokėjimo tvarkos ir kitų svarbių sutarties sąlygų. Tačiau neretai tokioje situacijoje pamirštama pagalvoti apie dar vieną ne mažiau svarbią detalę – mokesčius valstybei.
Taip pat, net ir prisiminę šį klausimą, tik nedaugelis iš sudarančiųjų nekilnojamojo turto sandorius žino, kaip taikyti pagrindines naujas apmokestinimo taisykles gyventojams ir nemaišo jų su anksčiau galiojusia tvarka.

Svarbiausia – kada įsigytas parduodamas turtas

Gyventojai, parduodantys nekilnojamąjį turtą, turėtų žinoti, kad pagal 2003 m. sausio 1 d. naujai įsigaliojusią tvarką jie privalo mokėti mokestį už pajamas, gautas pardavus šį turtą. Tačiau mokestis valstybei turi būti mokamas tik tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip kito asmens nuosavybėn perleidžia turtą, kurį jis įsigijo mažiau nei prieš 3 metus. Anksčiau nei prieš trejus metus įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos.

Taigi, pavyzdžiui, jeigu pardavėjas norėtų 2003 m. gruodžio 15 d. parduoti savo butą, kurį jis įsigijo 2000 m. gruodžio 14 d., gyventojų pajamų mokestis nuo gautos sumos paprastai nebūtų mokamas. Šiuo atveju labai svarbu tiksliai išsiaiškinti buto įsigijimo momentą.

Mokestis mažesnis turintiems įsigijimo dokumentus

Net ir tuomet, kai norima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pardavėjui mažiau nei trejus metus, reikėtų žinoti, nuo kokios sumos bus skaičiuojamas mokestis. Kartais pardavėjui bijant didelių mokesčių nebūtina laukti, kol sueis trejų metų terminas, kadangi mokestis gali būti sąlyginai nedidelis.

Gyventojų pajamų mokestis tokiais atvejais paprastai sudarys 15 % nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą, komisinį atlyginimą bei kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Jeigu pardavėjas po įsigijimo nekilnojamąjį turtą rekonstravo, iš pardavimo pajamų taip pat galima atimti ir šias jo turėtas išlaidas. Tačiau pardavėjas turėtų atkreipti dėmesį, kad atimamos gali būti tik tos sumos, kurios pagrįstos teisės aktuose numatytus apskaitos rekvizitus turinčiais dokumentais.

Nebėra mokesčio nuo „antro parduoto turto“

Neretai pardavėjai ir pirkėjai klysta manydami, kad ir dabar galioja anksčiau egzistavusi nekilnojamojo turto pajamų apmokestinimo tvarka, pagal kurią per vienerius metus pardavus du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, pajamos, gautos už pirmąjį objektą, nebūdavo apmokestinamos, tačiau reikdavo mokėti mokesčius už antrąjį ir visus kitus tais metais parduotus objektus. Šiuo metu apmokestinant pajamas atsižvelgiama pirmiausia į nekilnojamojo turto įsigijimo momentą ir kitas aplinkybes, o ne į parduotų objektų skaičių.

Kas sumoka mokestį?

Parduodantys nekilnojamąjį turtą gyventojai turėtų žinoti, kad ne visada jie patys galės pervesti mokesčio sumą mokesčių inspekcijai. Pardavėjas privalės pats pervesti mokestį tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas parduodamas Lietuvos piliečiui, arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, neturinčiam Lietuvoje nuolatinės buveinės.

Tačiau tuomet, kai turtas parduodamas įmonei ar kitam juridiniam asmeniui (arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, įregistravusiems Lietuvoje nuolatinę buveinę) šį mokestį už pardavėją privalės pervesti pats pirkėjas. Pastaruoju atveju pardavėjas turėtų žinoti dar vieną svarbią taisyklę: už jį sumokamas mokestis bus lygus 15 % nuo visos turto pardavimo kainos, neišskaičius jo įsigijimo kainos ir kitų susijusių išlaidų. Vėliau, pardavėjas norėdamas dalį mokesčio permokos susigrąžinti privalo pats kreiptis į mokesčių inspekciją ir pateikti jai aukščiau minėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi neretai svarbu tokius veiksmus aptarti ir pačioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje.

Nekilnojamojo turto mokesčiai gyventojams Lietuvoje palyginti nedideli ir jų apskaičiavimo tvarka nėra tokia sudėtinga kaip kai kuriose kitose Europos valstybėse. Tačiau, be jokios abejonės, šiame straipsnyje aptarti ne visi su nekilnojamojo turto pardavimu susiję apmokestinimo variantai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina gerai įsigilinti į aplinkybes, kurios gali padidinti ar sumažinti mokesčių naštą. Todėl, siekiant išvengti klaidų ar papildomų išlaidų, prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorius verta pasitarti su šios srities specialistais.

"Opta Rem"
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (352)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (43)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (236)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (7)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.

Neįtikėtina: Vilniuje Rusijos prašymu suimtas buvęs aukštas Gruzijos pareigūnas vyko į policijos šventę (542)

Praėjusį savaitgalį į Vilnių atvykęs, bet oro uosto pasienio poste sulaikytas, o po to teismo sprendimu suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinio centro vadovas Zurabas Maisuradzė į Lietuvą vyko Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriaus kvietimu ir turėjo susitikti su Policijos departamento vadovybe.