Nekilnojamojo turto sandoriuose pamirštama apie mokesčius valstybei

 (37)
Sudarydamos nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius šalys paprastai ilgai derasi dėl kainos, jos sumokėjimo tvarkos ir kitų svarbių sutarties sąlygų. Tačiau neretai tokioje situacijoje pamirštama pagalvoti apie dar vieną ne mažiau svarbią detalę – mokesčius valstybei.

Taip pat, net ir prisiminę šį klausimą, tik nedaugelis iš sudarančiųjų nekilnojamojo turto sandorius žino, kaip taikyti pagrindines naujas apmokestinimo taisykles gyventojams ir nemaišo jų su anksčiau galiojusia tvarka.

Svarbiausia – kada įsigytas parduodamas turtas

Gyventojai, parduodantys nekilnojamąjį turtą, turėtų žinoti, kad pagal 2003 m. sausio 1 d. naujai įsigaliojusią tvarką jie privalo mokėti mokestį už pajamas, gautas pardavus šį turtą. Tačiau mokestis valstybei turi būti mokamas tik tuo atveju, kai gyventojas parduoda ar kitaip kito asmens nuosavybėn perleidžia turtą, kurį jis įsigijo mažiau nei prieš 3 metus. Anksčiau nei prieš trejus metus įsigyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos.

Taigi, pavyzdžiui, jeigu pardavėjas norėtų 2003 m. gruodžio 15 d. parduoti savo butą, kurį jis įsigijo 2000 m. gruodžio 14 d., gyventojų pajamų mokestis nuo gautos sumos paprastai nebūtų mokamas. Šiuo atveju labai svarbu tiksliai išsiaiškinti buto įsigijimo momentą.

Mokestis mažesnis turintiems įsigijimo dokumentus

Net ir tuomet, kai norima parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris priklauso pardavėjui mažiau nei trejus metus, reikėtų žinoti, nuo kokios sumos bus skaičiuojamas mokestis. Kartais pardavėjui bijant didelių mokesčių nebūtina laukti, kol sueis trejų metų terminas, kadangi mokestis gali būti sąlyginai nedidelis.

Gyventojų pajamų mokestis tokiais atvejais paprastai sudarys 15 % nuo skirtumo, gauto iš pardavimo pajamų atėmus to turto įsigijimo kainą, komisinį atlyginimą bei kitus mokesčius ir rinkliavas, susijusias su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn. Jeigu pardavėjas po įsigijimo nekilnojamąjį turtą rekonstravo, iš pardavimo pajamų taip pat galima atimti ir šias jo turėtas išlaidas. Tačiau pardavėjas turėtų atkreipti dėmesį, kad atimamos gali būti tik tos sumos, kurios pagrįstos teisės aktuose numatytus apskaitos rekvizitus turinčiais dokumentais.

Nebėra mokesčio nuo „antro parduoto turto“

Neretai pardavėjai ir pirkėjai klysta manydami, kad ir dabar galioja anksčiau egzistavusi nekilnojamojo turto pajamų apmokestinimo tvarka, pagal kurią per vienerius metus pardavus du ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, pajamos, gautos už pirmąjį objektą, nebūdavo apmokestinamos, tačiau reikdavo mokėti mokesčius už antrąjį ir visus kitus tais metais parduotus objektus. Šiuo metu apmokestinant pajamas atsižvelgiama pirmiausia į nekilnojamojo turto įsigijimo momentą ir kitas aplinkybes, o ne į parduotų objektų skaičių.

Kas sumoka mokestį?

Parduodantys nekilnojamąjį turtą gyventojai turėtų žinoti, kad ne visada jie patys galės pervesti mokesčio sumą mokesčių inspekcijai. Pardavėjas privalės pats pervesti mokestį tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas parduodamas Lietuvos piliečiui, arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, neturinčiam Lietuvoje nuolatinės buveinės.

Tačiau tuomet, kai turtas parduodamas įmonei ar kitam juridiniam asmeniui (arba užsienio juridiniam ar fiziniam asmeniui, įregistravusiems Lietuvoje nuolatinę buveinę) šį mokestį už pardavėją privalės pervesti pats pirkėjas. Pastaruoju atveju pardavėjas turėtų žinoti dar vieną svarbią taisyklę: už jį sumokamas mokestis bus lygus 15 % nuo visos turto pardavimo kainos, neišskaičius jo įsigijimo kainos ir kitų susijusių išlaidų. Vėliau, pardavėjas norėdamas dalį mokesčio permokos susigrąžinti privalo pats kreiptis į mokesčių inspekciją ir pateikti jai aukščiau minėtus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Taigi neretai svarbu tokius veiksmus aptarti ir pačioje nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartyje.

Nekilnojamojo turto mokesčiai gyventojams Lietuvoje palyginti nedideli ir jų apskaičiavimo tvarka nėra tokia sudėtinga kaip kai kuriose kitose Europos valstybėse. Tačiau, be jokios abejonės, šiame straipsnyje aptarti ne visi su nekilnojamojo turto pardavimu susiję apmokestinimo variantai. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina gerai įsigilinti į aplinkybes, kurios gali padidinti ar sumažinti mokesčių naštą. Todėl, siekiant išvengti klaidų ar papildomų išlaidų, prieš sudarant nekilnojamojo turto sandorius verta pasitarti su šios srities specialistais.

"Opta Rem"
Registruoti (0) Anonimiški (37)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klausk teisininko: ar bankrutuojant netekčiau ir buto? (35)

Paimant 15 000 eurų paskolą iš banko reikėjo įkeisti butą. Dabar jau 8 metus moku įmokas, bet faktiškai dengiasi tik labai menka dalis paskolos, o visi pinigai nueina padengti palūkanas, nes paskola paimta 30 metų. Nuo nervų ir streso susilpnėjo sveikata ir bijau, kad galiu netekti darbo, o tada nieko negalėsiu mokėti. Jeigu paskelbčiau asmens bankrotą ar iš manęs atimtų butą?

Teismai daro tai, kas jiems nepriklauso: kas „suvalgo“ teisingumui vykdyti skirtą laiką? (10)

Vien 2013 m. apylinkių teismuose išduota apie 12 tūkst. įvairių leidimų, pernai – beveik 2 tūkst. daugiau. Taigi Lietuvos teismai, užuot visas jėgas skyrę teisingumui vykdyti, priversti išduoti tūkstančius leidimų, tam tikrais atvejais inicijuoti globą ir rūpybą, būti atsakingi už žyminio mokesčio sumokėjimo apskaitą.

Klausk teisininko: ar teisėtai darbdavys padidino darbo krūvį pakeitęs pareigybes? (19)

Darbe pakeitė pareigybes. Su tuo sutikau, pasirašiau. Bet pareigybinių dar neturiu ir dar neprašė pasirašyti. Pasirašiau, kad sutinku su naujomis pareigomis nežinodama ką reikės dirbti. Pasirodo, darbo per daug ir jis man per sudėtingas. Pati eiti iš darbo nenoriu. Jei nepasiūlys kito sprendimo, noriu, kad atleistų. Išdirbau daug metų, tikiuosi nemažos išeitinės kompensacijos. Bet kažin ar darbdaviai norės ją mokėti. Ką daryti?

Teisėja: abiem šalims priimtiną sprendimą gali lemti nuoširdus pokalbis

„Kartais žmogui reikia nuoširdžiai išsikalbėti, kad jis suprastų, kur yra ginčo esmė, o to jis negali padaryti teisminiame procese“, – teigia teisėja Giedrė Jakštienė.

Smėlio karjere žuvusio 16-mečio tėvas priblokštas: netiesa, kad sūnus pats sau išsikasė duobę (41)

„Susidaro toks įspūdis, kad mano sūnus yra pats kaltas dėl nelaimės – atėjo ir savo rankomis išsikasė duobę, o paskui dar ant savęs ir užsivertė smėlį“, – sunkiai ašaras tramdė jau ne vienerius metus dėl teisybės kovojantis Vilniaus rajono gyventojas Jaroslavas Maksimovičius.