Gyventojai ir įmonės tuo jau naudojasi. Šios priemonės taip pat turėjo sumažinti darbo krūvį teismų darbuotojams, pirmiausia – teismo posėdžių sekretorėms, kurių darbo valandos dažnai viršydavo įprastas aštuonias. Ar tai įvyko?

Visos TEISMAI.LT kalbintos teismų posėdžių sekretorės pripažino, jog darbo krūvis teismuose visada buvo didžiulis.

„Gyvenimas eina į priekį, diegiamos naujos technologijos, tačiau posėdžių sekretorėms darbo nemažėja. Viršvalandžiai – kasdienybė, – sako šiuo metu kitokį darbą viename šalies teisme dirbanti buvusi posėdžių sekretorė.– Štai kad ir prieš kelerius metus teismuose įdiegta garso įrašymo technika. Atrodė, sumažės darbo posėdžių sekretorėms. Tačiau merginos kaip konspektavo visą teismo posėdžio eigą, taip tebekonspektuoja. Jau nekalbant apie gausybę dokumentų, kuriuos reikia surūšiuoti, susegti, susiūti. O svarbiausia – posėdžių sekretorės darbas tinkamai neįvertintas finansiškai. Tai lemia ir nemažą šių darbuotojų kaitą teismuose.“

Klaipėdos miesto apylinkės teisme jau ketverius metus posėdžių sekretore dirbanti Danguolė Gedvilaitė teigia tikinti, kad nuo šių metų sausio nebelikus protokolų rašymo civilinėse bylose sekretorės darbo krūvis sumažės, tačiau prisipažįsta, kad iki šiol dėl didelio darbo krūvio teko dirbti ir viršvalandžius.

Danguolė Gedvilaitė
„Dirbau ir po darbo valandų, tačiau to nesureikšminu, – sako D. Gedvilaitė. – Niekas nevertė to daryti. Dirbau, nes dėl didelio darbo krūvio nespėdavau. Nenorėjau apsikrauti darbais, privalėjau laiku atlikti savo darbą. Visiems žinoma, koks didelis darbo krūvis tenka apylinkės teismams. Posėdžių sekretorės darbas sunkus ir varginantis. Posėdžio metu pagal savo pareigybės aprašymą turime užfiksuoti pagrindinius proceso dalyvių ginčo momentus, o tai padaryti galime tik išklausydamos, galbūt net išgyvendamos proceso dalyvių ginčo akimirkas.“

Teismo posėdžių sekretorės ne tik fiksuoja ir tvarko bylos medžiagą, bet ir bendrauja su proceso dalyviais. „Teikdamos informaciją apie bylą, turime tai daryti aiškiai ir suprantamai. Turime viską paaiškinti taip, kad interesantui nekiltų papildomų klausimų“, – sako D. Gedvilaitė.

Išeina iš darbo dėl įvairių priežasčių

„Teisme darbo niekada nebuvo mažai. Posėdžių sekretorėms tenka visas teismo posėdžio organizavimo krūvis. O naujovės – kol jos perprantamos – visada sukelia tam tikrų neaiškumų, nesusipratimų, – teigia Kauno miesto apylinkės teismo raštinės vedėja, 19-us metus šiame teisme dirbanti Loreta Skokauskienė. – Tačiau tai normalus procesas. Atsiradus elektroninėms byloms, atsirado naujų funkcijų, kitokio pobūdžio darbų. Visai logiška, kad kai kurioms posėdžių sekretorėms tokios naujovės iš pradžių tiesiog sunkiau įkandamos, suvokiamos.“

Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė D. Gedvilaitė, kalbėdama apie kolegių kaitą, pastebi, kad sekretorės keičia darbą, bet kaita nėra labai didelė.

„Sekretorė, ateidama dirbti į valstybės tarnybą, neapsiriboja savo pirmąja darbo vieta. Vykdydama savo funkcijas ji siekia ir tobulėti, ir kelti kvalifikaciją, – sako D. Gedvilaitė. – Neretai sekretorių kaita yra susijusi su tuo, kad jos išeina dirbti į aukštesnes pareigas, pavyzdžiui, tampa teisėjų padėjėjomis. Arba yra kita grupė sekretorių, kurios bando save realizuoti tame pačiame lygmenyje, tik kitose valstybės tarnybos institucijose, atsižvelgdamos į savo gyvenamąją vietą, darbo sąlygas, darbo valandas, asmeninio gyvenimo suderinamumą su darbu.“

TEISMAI.LT kalbinta Kauno miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė Renata Paliokaitė teigia, kad daug kas priklauso nuo žmogaus gebėjimo planuoti savo darbo dieną.

„Reikia mokėti organizuoti darbą taip, kad viską spėtum. Jeigu kalbame apie elektronines bylas, tai, žinoma, pradžioje buvo kilę įvairių klausimų, tačiau mes turime puikią informatikų grupę, kuri, jei tik atsiranda kokių nors keblumų, mielai atskuba į pagalbą. Šiuo metu, ypač kai nuo sausio 1-osios nebereikia protokoluoti civilinių bylų posėdžių eigos, darbo jau sumažėjo“, – sako R. Paliokaitė, turinti 9 metų darbo teisme patirtį.

Elektroninės bylos – reikia daugiau vartotojų

Alytaus rajono apylinkės teismo administracijos sekretorė Vilma Grigaravičienė kol kas naujoves vertina atsargiai.

„Darbo sumažės tik tada, kai abi besibylinėjančios šalys turės elektroninę prieigą ir visi dokumentai išliks tik elektroninio pavidalo. Deja, kol kas didesnė dalis proceso dalyvių neturi susikūrę paskyrų portale e.teismas.lt – ne tik dėl to, kad nemoka naudotis kompiuteriu, bet ir paprasčiausiai jo net neturi. Taigi šiuo metu posėdžių sekretorėms tenka dirbti dvigubai: paruošti ir įkelti dokumentus į sistemą tai besibylinėjančiai šaliai, kuri turi elektroninę prieigą, ir suruošti popierinius dokumentus kitai šaliai, kuri jokiu kitu būdu neturi galimybės susipažinti su bylos dokumentais.“

Klaipėdietė D. Gedvilaitė elektroninių bylų teikiamą naudą vertina kiek optimistiškiau. Pasak jos, darbo krūvis sumažėjo. Tačiau ir ji patvirtina, jog viskas paprasta tuo atveju, kai dokumentai siunčiami juridiniams asmenims, kurie, vadovaudamiesi įstatymu (CPK 175(1) str. 9 d.), privalo būti prisijungę prie e.teismas.lt. „Sudėtingiau ir daugiau darbo reikalauja bylos, kurių viena iš šalių dar nėra suaktyvinusi e.teismas.lt paskyros, – aiškina D. Gedvilaitė. – Kai viena iš šalių yra „popierinė“, teismo posėdžių sekretorė iš elektroninės bylos išspausdina jai skirtą procesinio dokumento egzempliorių su priedais, jį patvirtina ir išsiunčia.“

Kasdienės „virtuvės“ pavyzdys

Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių sekretorė, norėdama plačiau atskleisti kasdienę savo darbo „virtuvę“, pavyzdžiu pateikia nuoseklų vienos elektroninės bylos kelią.

„Žmogus, turintis paskyrą portale e.teismas.lt, elektroniniu būdu pateikia ieškinį atsakovui, kuris nėra prisijungęs prie e.teismas.lt ir net nežino, kad tokia byla portale užvesta. Teisėjas priima ieškinį ir nustato atsakovui terminą atsiliepimui pateikti. Čia pradedame darbą mes. Išspausdiname iš e.teismas.lt ieškinį su priedais ir surašome pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo.

Taip pat parengiame pasiūlymą atsakovui prisijungti prie e.teismas.lt ir susikurti jame paskyrą. Išspausdintą popierinę ieškinio kopiją patvirtiname antspaudu „Kopija tikra“ ir kartu su teismo pranešimu ir kvietimu prisijungti prie e.teismas.lt išsiunčiame atsakovui. Lygiagrečiai į e.teismas.lt įkeliame teismo pranešimą ir jį pasirašome elektroniniu parašu kaip originalą. „Elektroninis“ ieškovas tai mato kaip įvykį procese, – elektroninės bylos „judėjimo“ subtilybes aiškina D. Gedvilaitė. 

– Po to laukiame, kol procesiniai dokumentai bus įteikti arba ne. Tai patvirtina grįžusi pažyma su įteikimo rekvizitais. Tuomet skaičiuojamas teisėjo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Jeigu per tą laiką atsakovas neprisijungia prie e.teismas.lt, atsiliepimas gaunamas paštu. Tuomet sekretorė atsiliepimo egzempliorių, skirtą ieškovui, skenuoja ir kelia į e.teismas.lt. Šiuo atveju vedama popierinė byla. Jeigu atsakovas paskyrą susikuria, atsiliepimas gaunamas ir persiunčiame ieškovui elektroniniu būdu – portale e.teismas.lt. Tai jau elektroninė byla.“

Verta prisijungti

Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, šiuo metu elektroninėmis teismo paslaugomis jau pasinaudojo 11 477 portalo vartotojai.

Paskyras yra susikūrę 10 180 fizinių ir 1 297 juridiniai asmenys. Jeigu šie skaičiai sparčiai augs, teismuose diegiamų naujovių privalumus pajus ir tie, kuriems tenka bylinėtis, ir tie, kas juos aptarnauja. Tad verta priminti, kad bet kuriuo paros metu portale e.teismas.lt elektroninėse bylose proceso dalyviai gali klausytis teismo posėdžių garso įrašų, susipažinti su vykstančiais teismo procesais, pildyti dokumentus pagal parengtas dokumentų formas, sumokėti žyminį mokestį, teismo paskirtas baudas, valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Primintina, kad žyminis mokestis naudojantis elektroninėmis teismų paslaugomis ketvirtadaliu mažesnis.

Prisijungti prie portalo galima internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis, asmens tapatybės kortele, elektroniniu parašu. Kitas būdas – naudojantis teismo suteiktu kodu. Šiuo atveju reikia atvykti į teismą, kuriam teikiamas prašymas ar ieškinys, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildyti prašymą dėl prieigos naudotis portalu suteikimo. Teismas prisijungimo duomenis išduoda per tris darbo dienas.