2014 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė viešojoje erdvėje prieštaringai vertinamą sprendimą, kuriuo įžiebė viltį asmenims būti pamirštiems interneto platybėse. Remiantis šiuo ESTT sprendimu, asmenys gali tiesiogiai kreiptis į „Google Inc“ („Google“) su prašymu pašalinti nuorodas į tinklalapius.

Tiesa, informacija, į kurią prašoma pašalinti nuorodas, turi būti laikoma neadekvati, nesvarbi arba perteklinė lyginant su tikslu, kuriam ji buvo renkama.

Iki šio teismo sprendimo internetas buvo laikomas visiems prieinamu informacijos šaltiniu, kuriame informacija, jeigu jos turinys nedraudžiamas įstatymų, buvo prieinama visiems. ESTT pabandė nubrėžti liniją tarp asmens teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės informavimo laisvės. Jau dabar yra aišku, jog šiuo teismo sprendimu atverčiamas naujas puslapis virtualios informacijos teisiniame reguliavime.

Asmens teisė į privatumą ar visuomenės informavimo laisvė?

Šis teismo sprendimas iš esmės įtvirtino duomenų valdytojų, o ne interneto vartotojų, pareigą įrodinėti, jog informacija (nuoroda į šaltinį) negali būti pašalinta iš paieškos rezultatų. Tai reiškia, jog „Google“ kiekvieną kartą gavusi prašymą pašalinti nuorodą, privalo prašymą įvertinti. Po šios procedūros arba nuorodą pašalinti, arba pagrįsti, kodėl nuoroda negali būti pašalinta iš paieškos rezultatų.

Remiantis ESTT sprendimu, kiekvienas prašymas privalo būti vertinamas individualiai (angl. case-by-case basis), atsižvelgiant į ESTT sprendime nurodytus vertinamuosius kriterijus.

Daugiausia prašymų „Google“ sulaukia iš asmenų, praeityje teistų už finansinius, seksualinius ir smurtinius nusikaltimus. Šiai nelengvai užduočiai įgyvendinti „Google“ pasamdė būrį specialistų ir sukūrė specialų komitetą asmenų prašymams nagrinėti, tačiau tai neapsaugojo „Google“ nuo abejotinų sprendimų.

Pavyzdžiui, „Google“ gavo prašymą iš asmens, pripažinto kaltu ir nuteisto už seksualinius nusikaltimus, pašalinti nuorodas į internete paskelbtus straipsnius apie įvykdytus nusikaltimus. Reaguodama į prašymą nuorodas pašalino, bet vėliau suprato klydusi ir į paieškos rezultatus nuorodas grąžino. Šis pavyzdys aiškiai iliustruoja, kokia plona riba skiria asmens teisę į privatumą ir visuomenės informavimo laisvę. „Google“ nurodė, jog sprendimų priėmimą apsunkina informacijos trūkumas, platesnio konteksto nebuvimas bei ESTT sprendime įtvirtintų kriterijų neapibrėžtumas.

Simas Bielskis
Užmirštas gali būti ir be „Google“ pagalbos

Šiuo metu galioja labai paprasta tvarka, todėl asmenims norintiems būti pamirštiems „Google“ paieškos sistemoje tereikia elektroniniu būdu užpildyti paraiškos formą, nurodyti nuorodas, kurias pageidaujate pašalinti, nurodyti priežastis bei pridėti tapatybės dokumento kopiją. „Google“ atsisakius pašalinti nuorodas, asmuo gali kreiptis į teismą.

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog nei „Google“, nei kitos paieškos sistemos informacijos nekuria, negali jos koreguoti ar jos pašalinti. Paieškos sistema veikia kaip tarpininkas tarp informacijos šaltinio ir asmens, ieškančio informacijos. Taigi, ne paieškos sistema („Google“), o informacijos šaltinis yra atsakingas už informacijos turinį.

Pašalinus nuorodą iš „Google“ rezultatų, pati informacija nedingsta, ją vis tiek galima rasti informacijos šaltinio tinklalapyje. Tuo tarpu pašalinus informaciją iš jos šaltinio, paieškos sistema neras nuorodų į ją. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neužkerta galimybės kreiptis tiesiogiai į informacijos šaltinį dėl informacijos pašalinimo.

Juridinio asmens teisė kreiptis į informacijos šaltinį

Nors ESTT sprendimas ir ES direktyva 95/46/EB dėl asmens apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo reglamentuoja tik fizinių asmenų teisę į privatumą, juridiniai asmenys gali kreiptis į informacijos šaltinį dėl informacijos pašalinimo.

Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei fiziniams asmenims kreipiantis į „Google“ dėl nuorodos pašalinimo, kreipiantis į informacijos šaltinį tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, neužtenka nurodyti, jog informacija yra neadekvati ir/ar perteklinė. Tokiu atveju reikėtų pagrįsti informacijos neteisėtumą ar neteisingumą.

Informacijos šaltiniui atsisakius pašalinti tikrovės neatitinkančią, klaidinančią, pasenusią ar kitaip juridinio ar fizinio asmens dalykinę reputaciją bloginančią informaciją, asmuo gali kreiptis į teismą dėl tokios informacijos pašalinimo.

Į „Google“ kreipiasi ir lietuviai

„Google“ jau yra sulaukusi daugiau nei 160 tūkst. prašymų pašalinti 540 tūkst. nuorodų į įvairius tinklalapius, tačiau patenkino tik mažiau nei pusę prašymų.

Iš viso „Google“ patenkino 41,6 proc. prašymų ir pašalino apie 188tūkst. nuorodų, o atsisakė pašalinti net 263 tūkst. nuorodų (apie 58 proc.). Dažniausiai prašoma pašalinti nuorodas į „Facebook“ svetainę (3 659 nuorodos), antroje vietoje – „Profileengine“ (3 569 nuorodos), trečioje vietoje – „YouTube“ (2 507 nuorodos).

Prašymų skaičius nuolat auga. Pirmosiomis dienomis po teismo sprendimo „Google“ sulaukdavo po 10 tūkst. prašymų per dieną. Prašymų skaičiumi pirmaujanti Europos valstybė yra Prancūzija, kuri pateikė 32 tūkst. prašymų pašalinti 97 tūkst. nuorodų.

Pažymėtina, jog „Google“ sulaukė prašymų ir iš Lietuvos. Lietuviai jau yra pateikę 789 prašymus ištrinti 3 033 nuorodas į tinklalapius, iš jų „Google“ pašalino 1 012 nuorodų (41,7 proc.).