Jeigu per šį laikotarpį Seimas jo nepriims, valstybė privalės P.L. sumokėti 40 tūkst. eurų kompensaciją. Sprendimas įsiteisės po trijų mėnesių, todėl Lyties pakeitimo įstatymo priėmimui Seimas dar turi pusmetį.

Strasbūro teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė transseksualo teisę į privatų gyvenimą.

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad Lietuva arba transseksualas dar gali paprašyti Strasbūro teismo Didžiosios kolegijos peržiūrėti sprendimą. „Penkių teisėjų kolegija nuspręstų, ar peržiūrės sprendimą", - sakė jis.

„Civilinio kodekso norma nebuvo įgyvendinama virš 4 metų, dėl to valstybės delsimas – nepateisimas, - Strasbūro teismo sprendimą citavo H.Mickevičius. - Valstybė pažeidė pozityvią pareigą – nesikišo į asmens gyvenimą, tačiau nesiėmė veiksmų, kad jį apsaugotų nuo kančių, nepatogumų. Šis sprendimas turėtų padėti visiems, kurie kenčia nuo šios ligos."

P.L. atstovavęs teisininkas tvirtino, kad Lietuva bet kuriuo atveju privalės priimti Lyties pakeitimo įstatymą. Pasak H.Mickevičiaus, EŽTT tik išskirtiniais atvejais valstybei nurodo laiką, per kurį ši privalo priimti nurodytą įstatymą.

„Toks sprendimas parodo, kad Lietuvos reputacija ne itin gera", - Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovo teigimu, prieš 3 metus Lietuva Strasbūre pralaimėjo bylą buvusiems KGB darbuotojams, tačiau sprendimo lig šiol neįvykdė.

Jeigu valstybė EŽTT sprendimo neįvykdytų, jai grėstų sankcijos.

Premjeras Gediminas Kirkilas antradienio popietę sakė iš žiniasklaidos girdėjęs, kad Lietuva pralošė bylą Strasbūre, todėl sakė dar negalįs tvirtai pasakyti, kaip elgsis Vyriausybė.

„Šiandien negaliu pasakyti, ar teiksime įstatymo pataisas, ar neteiksime, įvertinus visas kultūrines, istorines tradicijas, aš dar tikrai negaliu taip tvirtai pasakyti", – sakė jis.

Lietuvė iš valstybės siekė prisiteisti milijoną litų. Tiek pinigų esą jai būtų užtekę lyties pakeitimo operacijai. Tačiau transseksualas būtų sutikęs bylą baigti taikos sutartimi, jeigu valstybė bylą iškėlusiai moteriai būtų sudariusi sąlygas pasidaryti operaciją.

Klaipėdoje gimusi, bet šiuo metu Vilniuje gyvenanti moteris skundą prieš Lietuvą EŽTT įteikė dar 2003-aisiais. Jame moteris nurodė, kad Lietuva pažeidė asmens teises į gyvybę, apsaugą nuo nežmoniško ir žeminančio elgesio, privataus gyvenimo gerbimą, santuoką ir diskriminavimą.

Ji taip pat nurodė, kad buvo apribota saviraiškos laisvė, nesuteikiant teisės dalyvauti diskusijose rengiant Lyties pakeitimo įstatymo projektą. Valstybės atstovai Strasbūre turėjo aiškintis ir dėl nacionalinės teisės trūkumų, dėl kurių P.L. negali būti atlikta lyties pakeitimo operacija ir užtikrinta teisė tęsti gyvenimą kaip vyriškosios lyties asmeniui.

Strasbūro teismas priėmė skundą nagrinėti dėl visų skunde nurodytų teiginių, išskyrus - dėl teisės į gyvybę pažeidimo.

P.L. bylą prieš Lietuvą teismas nagrinėjo viešame posėdyje, tačiau save vyru laikanti moteris teisme neišdrįso pasirodyti. Užtat teismo posėdžio atvyko stebėti keli šimtai teisininkų iš daugelio Europos valstybių.

Tokio pobūdžio byla yra pirmoji iš Centrinės ir Rytų Europos regiono. Iki šiol tik kelios panašaus pobūdžio bylos buvo išnagrinėtos, kreipusis pareiškėjams iš Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos. Beje, vieši teismo posėdžiai Strasbūre - labai retas atvejis, nes bylas teisėjai paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Bylą nagrinėti viešai neprašė nei P.L., nei valstybei atstovaujanti Vyriausybės atstovė. Lietuvės pareiškime teigiama, kad ne kartą ji konsultavosi su mikrochirurgais dėl lyties keitimo operacijos, ne kartą buvo nusiųsta pas psichologus. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje medikai pripažino, kad ji yra transseksualas ir jai turi būti atlikta operacija.

Dažnai su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojais susirašinėjusi P.L. siekė, kad jai būtų pakeista lytis. Ministerija žadėjo, kad operacijos bus atliktos, kai tik Seimas priims Lyties keitimo įstatymą, tačiau, pasak transseksualo, jį blokavo konservatyviai nusiteikę politikai ir Bažnyčios atstovai.

Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicinos priemonėmis pakeisti savo lytį, jei tai įmanoma mediciniškai. Tvarką ir sąlygas turėjo nustatyti lig šiol nepriimtas įstatymas.

P.L., kuriai padaryta dalinė operacija, pareiškime buvo teigiama, kad ji niekam negali parodyti Vilniaus universiteto išduoto aukštojo mokslo diplomo, imti kredito iš banko ir pan., nes visur reikalaujama pateikti dokumentą su asmens kodu. Jame parašyta, kad P.L. - moteris, nors visi pamatę net neabejoja, jog tai vyras.

Transseksualas teigė, kad prieš kelerius metus jau rengėsi lyties keitimo operacijai - vartojo medikų išrašytus stiprius hormoninius preparatus. Po ilgalaikės pakaitinės hormonų terapijos operacija yra gyvybiškai svarbi.

Užsienyje atlikti lyties keitimo operaciją kainuoja apie 50 tūkst. eurų (172 tūkst. litų). Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas yra girdėjęs, kad pogrindyje tokios operacijos atliekamos ir Lietuvoje.

Kiek Lietuvoje yra transseksualų, norinčių keisti lytį, oficialiai nežinoma, bet manoma, kad tokių žmonių gali būti apie 200. Manoma, kad keliolikai Lietuvos piliečių lyties keitimo operacijos atliktos užsienyje.

DELFI skelbė, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nagrinėjo precedento Lietuvoje neturinčią bylą. Maždaug 40 metų Lietuvos pilietis, Tailande pakeitęs lytį – tapęs moterimi, prašė pakeisti asmens kodą ir dokumentus.

Tačiau teismas bylos nagrinėjimą buvo priverstas sustabdyti, kol Klaipėdoje bus išnagrinėta jo skyrybų byla.

Vienoje Europos šalių gyvenantis transseksualas iš šalies išvyko po Nepriklausomybės atkūrimo. Tailande jam medikai atliko lyties pakeitimo operaciją. Į Lietuvą vyriškis negalėjo negrįžti, nes bijojo, kad gali būti nepraleistas per pasienį – esą nepažįstamiesiems net nekyla minčių, kad dailios išvaizdos moteris anksčiau buvo vyru.

H.Mickevičius yra sakęs, kad Civilinis kodeksas numato teisę keisti lytį ir teismas pagal savo prigimtį privalo ginti žmonių teises.

„Tas faktas, kad įstatymas nenumato procedūros, kaip šią teisę įgyvendinti, neturėtų būti priežastimi atmesti šį reikalavimą, - teigė teisininkas. - Operacija jau atlikta, todėl šiam žmogui šio įstatymo jau nereikia, jis tiesiog nori gauti naujus dokumentus".

Lytį pasikeitęs vyras Lietuvoje daugelį metų nesilanko. Klaipėdoje gyvenęs transseksualas yra susituokęs, su žmona susilaukė vaiko.