Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią tokiems neigiamiems padariniams.

Koks yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas?

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 144 str. nurodyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas gali taikyti šias priemones ir savo iniciatyva, bet tik tais atvejais, kai būtina ginti viešąjį interesą, pvz., šeimos bylose sprendžiant su nepilnamečių vaikų interesais ar jų teisėmis susijusius klausimus, taip pat darbo bylose siekiant apginti darbuotojo teises ir interesus.

Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę jo interesams, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme turi būti nurodoma, kokią laikinąją apsaugos priemonę prašoma taikyti ir tuo atveju, jei šios priemonės taikymas susijęs su registruojamo turto areštu, pateikiami duomenys iš registrų, pvz., apie kelių transporto priemones – iš valstybinės įmonės Regitra. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę jo interesams, dėl kurios būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kada galima pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo?

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik iškėlus bylą teisme, bet ir nepareiškus ieškinio. Todėl prašymas dėl šių priemonių taikymo gali būti nurodomas ieškinyje, priešieškinyje, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo arba paduodamas kartu su ieškiniu arba gali būti paduodamas atskirai jau iškėlus bylą teisme, bei jos teisminio nagrinėjimo metu.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki bylos iškėlimo teisme iš esmės reiškia tam tikro pranašumo įgijimą prieš atsakovą. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui priežastis, dėl kurių ieškinys negali būti paduodamas iš karto ir kartu pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, jog egzistuoja grėsmė jo turtiniams interesams. Galimi atvejai, kai ieškovas ar kiti asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, naudoja jas kaip tam tikro poveikio priemones atsakovui, o teismui pritaikius šias priemones ieškinys teismui nepareiškiamas.

Dėl šios priežasties yra nustatyta, kad suinteresuotas asmuo, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bylos iškėlimo, privalo sumokėti pusę CPK 80 str. nurodyto žyminio mokesčio. Ši suma iš esmės gali būti pripažinta užstatu, nes nepareiškus ieškinio sumokėti pinigai nėra grąžinami, išskyrus atvejus, kai ieškinys nepareiškiamas be suinteresuoto asmens kaltės. Pavyzdžiui, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiskaito su ieškovu ir ieškovas atsisako teisės ieškiniui pareikšti. Pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones iki bylos iškėlimo, teismas turi nustatyti terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, tačiau šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų. Minėtas prašymas turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles nagrinės ieškinį.

Kokia yra prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo tvarka?

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti išsprendžiamas per tris dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant šalių į posėdį.

Apie prašymo nagrinėjimą pranešimu turi būti informuojamas atsakovas, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais apribojimais jo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomu, tačiau tokiu atveju turi būti pateikiami neginčijami įrodymai, kad egzistuoja reali grėsmė pareiškėjo interesams.

Kaip apskųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo?

Nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones įsigalioja nuo priėmimo dienos, tačiau visos pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių skundžiamos pateikiant atskirąjį skundą. Atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos.

CPK 151 str. 2 d. nustato, nuo kada skaičiuojamas terminas atskirajam skundui paduoti. Skundo padavimo terminas yra skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai nutartis buvo priimta nepranešus asmeniui, kuris paduoda atskirąjį skundą. Šiuo atveju terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo tokiam asmeniui dienos. Taip gali būti tuomet, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos nedelsiant – nepranešus atsakovui.

Kaip panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės?

Bylą išnagrinėjus iš esmės, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendime, t.y. atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Padavus apeliacinį skundą apsaugos priemonės lieka galioti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Padavus kasacinį skundą, paprastai jau būna prasidėjęs vykdymo procesas ir laikinosios apsaugos priemonės jau netaikomos. Žinoma, galimi atvejai, kai gali būti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateikiant kasacinį skundą.

Ieškinį patenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos tik teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, esant byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymui, išskyrus tris atvejus, numatytus CPK 150 str. 1 dalyje:

1) kai to reikalauja viešasis interesas;

2) jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepaduoda ieškinio;

3) jeigu asmuo, kuris CPK 147 str. nustatyta tvarka turėjo įmokėti pinigų sumą į banko sąskaitą neįvykdo šios pareigos per nustatytą terminą.

Tai reiškia, jog esant šiems trims atvejams, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos teismo iniciatyva, nereikalaujant suinteresuotų asmenų prašymo.

Laikinųjų teisinės apsaugos priemonių sistema iš tikrųjų pakankamai efektyviai užtikrina realią kreditoriaus tiek turtinių, tiek neturtinių teisių apsaugą bei būsimo teismo sprendimo priverstinį įvykdymą.

Šaltinis
VšĮ “Vilniaus universiteto Teisės klinika”
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją