KT: teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai

 (39)
Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Taip pat KT nusprendė, jog teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai.

KT pranešė, jog Konstitucijai prieštarauja ir nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas.

Pasak teismo, yra konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Taip pat teigiama, jog sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi.

"Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų", - sakoma teismo pranešime.

Vis dėlto KT pripažino, jog dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės) valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti - taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

"Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų, taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes", - konstatavo teismas.

Kartu jis pabrėžė, kad „praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, turi būti kompensuojami". Pasak teismo, konstituciškai yra nepateisinama, jei „įstatymų leidėjas pasiūlo Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos aprašą tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiūlo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo".

Antradienį priimtas KT nutarimas „Valstybės žiniose" bus paskelbtas, tad ir įsigalios, nuo lapkričio 2 dienos.

Pasak teismo, jei nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą.

Išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 proc. jo darbo užmokesčio - atitinka Konstitucijos reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama iki 2009 metų, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, būtų mokamos ir toliau.

Teisėjams bei kitiems šalis gyventojams pensijas ir įvairias išmokas Seimas sumažino nuo 2010 metų.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

„Darbiečio“ viltys į I. Kačinskaitę-Urbonienę nuėjo perniek – dar pateko ir į didelę bėdą (63)

Per praėjusius Seimo rinkimus triuškinantį pralaimėjimą patyrusios Darbo partijos (DP) į sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardos S. Konarskio apylinkę deleguotas ir pirmininku paskirtas Algirdas Klimavičius vykdė neteisėtą rinkiminę agitaciją.

Aferos, kurios buvusiam STT pareigūnui sugriovė karjerą: įkalino 6 metams (31)

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dirbęs, bet iš tarnybos pasitraukęs ir verslauti pradėjęs 41 metų Tomas Pažusys patyrė didžiulę nesėkmę – apgaulės būdu svetimą turtą užvaldęs vyras siunčiamas į įkalinimo įstaigą.

Vilniuje viešintis ES Teisingumo Teismo vadovas: puoselėti teisinę valstybę tampa vis sudėtingiau (20)

Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas akcentuoja tarpusavio pasitikėjimo tarp Europos ir nacionalinių teismų svarbą.

Klausk teisininko: ar privalau Lietuvoje deklaruoti pajamas, jeigu čia nuolatos negyvenu? (61)

Prieš 8 metus išvykau iš Lietuvos ir deklaravau savo išvykimą. Esu Lietuvos pilietė, mokesčius moku Prancūzijoje. Ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis esu „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“? Jei taip, ar reiškia, kad kai kurias pajamas turiu vistiek deklaruoti Lietuvoje?

Korupciniai nusikaltimai – valstybės skaudulys ir iššūkis teisėsaugai? (47)

Visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje korupcijos reiškinys yra vienas sudėtingiausių iššūkių ir bene pagrindinė visuomenės nusivylimo priežastis. Kodėl korupciniai skandalai vis dar drebina mūsų valstybės pamatus? Kokios priežastys lemia korupcinių tyrimų ir bylų baigtį? Kodėl visuomenė nėra patenkinta bausmėmis ir ne visada palankiai vertina teisėsaugos darbą?