KT: teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai

 (39)
Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
KT: teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Taip pat KT nusprendė, jog teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai.

KT pranešė, jog Konstitucijai prieštarauja ir nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas.

Pasak teismo, yra konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Taip pat teigiama, jog sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi.

"Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų", - sakoma teismo pranešime.

Vis dėlto KT pripažino, jog dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės) valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti - taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

"Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų, taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes", - konstatavo teismas.

Kartu jis pabrėžė, kad „praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, turi būti kompensuojami". Pasak teismo, konstituciškai yra nepateisinama, jei „įstatymų leidėjas pasiūlo Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos aprašą tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiūlo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo".

Antradienį priimtas KT nutarimas „Valstybės žiniose" bus paskelbtas, tad ir įsigalios, nuo lapkričio 2 dienos.

Pasak teismo, jei nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą.

Išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 proc. jo darbo užmokesčio - atitinka Konstitucijos reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama iki 2009 metų, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, būtų mokamos ir toliau.

Teisėjams bei kitiems šalis gyventojams pensijas ir įvairias išmokas Seimas sumažino nuo 2010 metų.

BNS
Registruoti (0) Anonimiški (39)
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klausk teisininko: ar bankrutuojant netekčiau ir buto? (11)

Paimant 15 000 eurų paskolą iš banko reikėjo įkeisti butą. Dabar jau 8 metus moku įmokas, bet faktiškai dengiasi tik labai menka dalis paskolos, o visi pinigai nueina padengti palūkanas, nes paskola paimta 30 metų. Nuo nervų ir streso susilpnėjo sveikata ir bijau, kad galiu netekti darbo, o tada nieko negalėsiu mokėti. Jeigu paskelbčiau asmens bankrotą ar iš manęs atimtų butą?

Teismai daro tai, kas jiems nepriklauso: kas „suvalgo“ teisingumui vykdyti skirtą laiką? (8)

Vien 2013 m. apylinkių teismuose išduota apie 12 tūkst. įvairių leidimų, pernai – beveik 2 tūkst. daugiau. Taigi Lietuvos teismai, užuot visas jėgas skyrę teisingumui vykdyti, priversti išduoti tūkstančius leidimų, tam tikrais atvejais inicijuoti globą ir rūpybą, būti atsakingi už žyminio mokesčio sumokėjimo apskaitą.

Klausk teisininko: ar teisėtai darbdavys padidino darbo krūvį pakeitęs pareigybes? (19)

Darbe pakeitė pareigybes. Su tuo sutikau, pasirašiau. Bet pareigybinių dar neturiu ir dar neprašė pasirašyti. Pasirašiau, kad sutinku su naujomis pareigomis nežinodama ką reikės dirbti. Pasirodo, darbo per daug ir jis man per sudėtingas. Pati eiti iš darbo nenoriu. Jei nepasiūlys kito sprendimo, noriu, kad atleistų. Išdirbau daug metų, tikiuosi nemažos išeitinės kompensacijos. Bet kažin ar darbdaviai norės ją mokėti. Ką daryti?

Teisėja: abiem šalims priimtiną sprendimą gali lemti nuoširdus pokalbis

„Kartais žmogui reikia nuoširdžiai išsikalbėti, kad jis suprastų, kur yra ginčo esmė, o to jis negali padaryti teisminiame procese“, – teigia teisėja Giedrė Jakštienė.

Smėlio karjere žuvusio 16-mečio tėvas priblokštas: netiesa, kad sūnus pats sau išsikasė duobę (39)

„Susidaro toks įspūdis, kad mano sūnus yra pats kaltas dėl nelaimės – atėjo ir savo rankomis išsikasė duobę, o paskui dar ant savęs ir užsivertė smėlį“, – sunkiai ašaras tramdė jau ne vienerius metus dėl teisybės kovojantis Vilniaus rajono gyventojas Jaroslavas Maksimovičius.