KT: teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai

 (39)
Konstitucinis teismas (KT) antradienį paskelbė, kad Teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
KT: teisėjų valstybinių pensijų sumažinimas nenumačius kompensavimo prieštarauja Konstitucijai
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Taip pat KT nusprendė, jog teisinis reguliavimas, kuriuo teisėjų valstybinė pensija yra skiriama neatsižvelgiant į teismų priskyrimą teismų sistemoms (bendrosios kompetencijos, administraciniams ir Konstituciniam Teismui), prieštarauja Konstitucijai.

KT pranešė, jog Konstitucijai prieštarauja ir nuostatos, pagal kurias mokamos teisėjų valstybinės pensijos dydis kartu su kitomis pensijomis yra ribojamas.

Pasak teismo, yra konstatuota, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, teisėjų valstybinių pensijų dydžius. Taip pat teigiama, jog sudaromos prielaidos paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi.

"Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintas reguliavimas paneigia teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jo įgaliojimams, esmę, paskirtį, sudaro prielaidas nukrypti nuo iš Konstitucijos, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų", - sakoma teismo pranešime.

Vis dėlto KT pripažino, jog dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės) valstybėje susiklosčius sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai, gali pritrūkti lėšų valstybės funkcijoms vykdyti ir viešiesiems interesams tenkinti - taigi ir teismų materialiniams bei finansiniams poreikiams užtikrinti.

"Esant tokioms aplinkybėms įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal kurį nustatyti atlyginimai, pensijos įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims mažiau palankų atlyginimų, pensijų, taip pat ir teisėjų valstybinių pensijų, teisinį reguliavimą, jei tai būtina siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes", - konstatavo teismas.

Kartu jis pabrėžė, kad „praradimai, atsiradę dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, turi būti kompensuojami". Pasak teismo, konstituciškai yra nepateisinama, jei „įstatymų leidėjas pasiūlo Vyriausybei nustatyti pensijų kompensavimo tvarkos aprašą tik dėl senatvės ir netekto darbingumo pensijų ir nepasiūlo nustatyti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašo".

Antradienį priimtas KT nutarimas „Valstybės žiniose" bus paskelbtas, tad ir įsigalios, nuo lapkričio 2 dienos.

Pasak teismo, jei nutarimas būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo posėdyje, susidarytų teisėjų valstybinių pensijų teisinio reguliavimo vakuumas, kuris iš esmės sutrikdytų teisėjų valstybinių pensijų skyrimą.

Išaiškinimo į Konstitucinį Teismą kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuriam kilo abejonių, ar tai, kad asmenims, buvusiems KT teisėjais maksimalią Konstitucijoje nustatytą devynerių metų kadenciją, skiriama mažiausia Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme numatyta pensija - tik 10 proc. jo darbo užmokesčio - atitinka Konstitucijos reikalavimą diferencijuoti teisėjų socialines garantijas pagal tai, kokios teismų sistemos ir kurios grandies teismo teisėjams jos yra nustatomos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia, jog pagal Konstituciją asmenys, kuriems teisėjų valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama iki 2009 metų, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos, būtų mokamos ir toliau.

Teisėjams bei kitiems šalis gyventojams pensijas ir įvairias išmokas Seimas sumažino nuo 2010 metų.

BNS
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (16)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pinigai mokytojų algoms – mokyklos buhalterės sąskaitose: pasisavino kelis milijonus (186)

Švietimo sistemoje pinigų yra tiek daug, kad jų galima nepastebimai pasisavinti. Ir ne kelis tūkstančius, o daugiau nei 2 mln. litų arba per 583 tūkst. eurų. Tokią sumą iš mokyklos sąskaitos per į savo asmenines sąskaitas persivedė ugdymo įstaigos vyriausioji finansininkė.