Su tokiu klausimu Panevėžio apygardos teismas susidūrė nagrinėdamas paskutiniu Lietuvos partizanu vadinamo Antano Kraujelio-Siaubūno žūties bylą.
Panevėžio teismo teigimu, genocidas kaip nusikaltimas reglamentuojamas ir tarptautiniu, ir nacionaliniu lygiu, o baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą numato ir Lietuvos, ir tarptautinės teisės normos. Tačiau Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje įtvirtinta genocido nusikaltimo sudėtis reglamentuojama plačiau, nei atsakomybę už šį nusikaltimą numatančiose tarptautinėse normose.
Lietuvos įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už veikas, padarytas siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei. To tarptautinėse sutartyse nėra, čia genocidu laikomi veiksmai prieš visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei grupei.
"Pareiškėjui kilo abejonė, ar pagal ginčijamą Baudžiamojo kodekso teisinį reguliavimą išplėtus genocido nusikaltimo ribas ir kartu nustačius visos tokios normos taikymo grįžtamąją galią bei senaties instituto netaikymą nėra pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, Konstitucijos 31 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtinta asmens, padariusio nusikaltimą, teisė, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas ir kad bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu", - pranešė KT.
Panevėžio teismo nuomone, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurios dalyvė yra Lietuva, nuostatas asmenį teisti ir bausti galima tik už tokius veiksmus ar neveikimą, kurie jų padarymo metu buvo laikomi nusikaltimu pagal visuotinai pripažintus bendruosius teisės principus. Tuo metu veiksmai, kurie pagal dabartinio Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį laikomi genocidu, jų padarymo metu tarptautinės bendrijos nebuvo pripažinti nusikaltimu, todėl už juos bausti negalima taikant įstatymo grįžtamąją galią.
Dėl A.Kraujelio bylos Panevėžio apygardos teismas į KT buvo kreipęsis dar gegužę, tačiau tuomet jo skundas grąžintas pataisyti, nes nebuvo pagrįsta, kaip ginčijama nuostata gali prieštarauti Konstitucijos nuostatoms.
Panevėžio apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami, kad būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu lėmė Lietuvos partizano A.Kraujelio žūtį.
Iš viso prokurorai nustatė dešimt tokių asmenų, bet teismo sulaukė tik keturi.
Į teisiamųjų suolą sėdo buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis, Sergejus Tichomirovas, Rimantas Kublickas ir Petras Laguckas.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Į KT kreiptasi teisiamųjų ir jų advokatų iniciatyva. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl genocido sustabdytas, kol KT neišnagrinės Panevėžio apygardos teismo kreipimosi.
A.Kraujelis (1928-1965) - rezistencinių kovų dalyvis, vienas paskutinių Lietuvos partizanų. 1946-1947 metais jis buvo partizanų ryšininkas, vėliau pats tapo partizanu. Aktyviai veikė iki 1965 metų kovo, kai saugumiečiams apsupus namus, kuriuose slapstėsi A.Kraujelis, nenorėdamas pasiduoti gyvas, jis nusišovė.
1997 metais Lietuvos partizanui A.Kraujeliui suteiktas teisinis kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais - vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 metų gegužės 19 dieną jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.
Į KT dėl atsakomybę už genocidą numatančių Baudžiamojo kodekso nuostatų konstitucingumo birželį kreipėsi ir grupė Seimo narių.