„Šiuo metu intensyviai grįžta tikrinami lapai. Pagal mūsų skaičiavimus, jau esame viršiję 300 tūkst. su tais sutikrintas (parašais - red.)“, - laidoje „Aktualioji valanda“ sakė J. Panka, nurodęs kol kas dar nenorintis atskleisti tikslių skaičių.
Konstituciniam teismui išaiškinus, kad referendumas dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams prieštarautų Konstitucijai, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris siūlo stabdyti piliečių iniciatyvą dėl referendumo organizavimo. Dėl to bus balsuojama trečiadienį – tą pačią dieną, kai baigiasi terminas referendumo iniciatyvinei grupei surinkti trūkstamus patikslintus parašus.
„Rytdienos balsavimas bus lakmuso popierėlis, kiek yra demokratijos likučių Lietuvoje. Matau tendencijas: iš pradžių mums buvo duota suvesti duomenų bazę per šventes, galvoja – gal nesuves. Paskui buvo duotas vienas etapas taisyti, po savaitės atsirado antras etapas, viskas yra dėsninga. Yra daromos kliūtys“, – kalbėjo J. Panka.
Anot jo, KT dėl šio atskiro atvejo nieko nesakė.
„Šitą valstybę sukūrė tauta ir šitą Konstituciją priėmė tauta. Ar gali kažkas riboti tautos apsisprendimą?" - retoriškai klausė Tautininkų vadovas J. Panka.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius nurodė, kad KT išaiškino, jog negalima Konstitucijos pataisomis nustatyti tokios taisyklės, kuri būtų priešinga arba paneigtų kitą tuo pat metu Konstitucijoje esančią taisyklę. Pasak jo, teismas visiškai nenagrinėjo klausimo dėl šio konkretaus atvejo – referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams – tačiau netiesiogiai dėl jo pasisakė.
„KT netiesiogiai pasakė, kad jis turi įgaliojimus tirti, ar Konstitucijos pataisą, kurią žadama priimti, jei ji neatitiks KT suformuluotų Konstitucijos sudarymo pataisų darymo taisyklių, pripažinti šią referendumu padarytą Konstitucijos pataisą prieštaraujančia Konstitucijai.“
Anot jo, pagal vieną iš 1994 metų KT nutarimų, Konstitucija nenumato, kad referendumo paskelbimas, kai to reikalauja 300 tūkst. piliečių, būtų saistomas kokiomis nors papildomomis sąlygomis.
„Vadinasi nei VRK, nei Seimas, nei joks kitas subjektas ar institucija negali iškelti kokių nors papildomų sąlygų (...) ir neleisti rengti refenrendumo“, - sakė V. Sinkevičius.
Leisti parduoti žemės ūkio paskirties žemę užsieniečiams Lietuva įsipareigojo pasirašydama stojimo į ES sutartį. Joje buvo numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis, leidęs draudimą taikyti iki 2011 metų gegužės. Vėliau Lietuva pasiekė sutarimą su Europos Komisija pratęsti draudimą iki šių metų gegužės.
Visą laidos „Aktualioji valanda“ įrašą žiūrėkite ČIA: