Konstitucijos egzamino laureatai: egzaminas skatina susimąstyti

 (4)
Išmanyti valstybės, kurios pilietis esi, Konstituciją yra labai svarbus bendro išsilavinimo elementas, todėl jau 8 metus kasmet rengiamas Konstitucijos egzaminas yra labai reikalingas: jis prisideda prie žinių šioje srityje gilėjimo, sako praėjusių metų Konstitucijos egzamino laureatai.
Konstitucijos egzamino laureatai: egzaminas skatina susimąstyti
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Marijampolietis P. Isoda: dalyvavimas Konstitucijos egzamine - garbės reikalas

Marijampolietis Povilas Isoda pernai tapęs nugalėtoju suaugusių piliečių grupėje, sako, kad dalyvavimas Konstitucijos egzamine jam tapęs garbės reikalu.

Marijampolėje buvo du gyventojai, kurie dalyvauja kasmet ir tarsi tapę šio renginio veidu, todėl norėjosi ir man prisijungti prie šio dueto, tik netikėjau jog tapsiu pirmu nugalėjusiu marijampoliečiu ir aplenksiu gerokai labiau patyrusius kolegas“ – sako P. Isoda.

P. Isoda mano, kad kiekvienas Lietuvos pilietis privalo išmanyti Konstituciją ir šis egzaminas puiki proga dar kartą perskaityti mūsų šalies pagrindinį įstatymą.

„Šis egzaminas - tai pilietiškumo ir patriotiškumo išraiška, kuri man suteikia daug gerų emocijų. Tikiuosi savo asmeniniu pavyzdžiu pavyks išpopuliarinti Konstitucijos egzaminą ir įtikinti žmones, kad savo šalies Konstituciją privalu žinoti kiekvienam“ – teigia P. Isoda.

Ukmergiškis A. Kalesnikas: man egzaminas yra graži kasmetinė tradicija

Ukmergiškis Andrius Kalesnikas, 2013 m. tapęs vienu laureatų pilnametystės sulaukusių piliečių grupėje, sako Konstitucijos egzamine dalyvaujantis kasmet. Jo teigimu, tai jam – graži kasmetinė tradicija, į kurią įtraukti jis stengiasi ir draugus.

„Kiekvienas lietuvis turi gerai išmanyti Konstituciją. Juk Konstitucija yra pagrindinis Lietuvos Respublikos įstatymas, valstybės pagrindas. Konstitucijos žinios yra būtinos normaliam bendram išsilavinimui. Jei neišmanysi Konstitucijos, neišmanysi nei valstybės santvarkos, nei savo teisių, nei priemonių jas ginti“, – sako A. Kalesnikas.

Apskritai lietuviams, A. Kalesniko teigimu, Konstitucijos žinių trūksta, jos galėtų būti geresnės. Egzaminas, pasak jo, yra gera vieta šviestis ir kaišyti spragas: klausimai yra gana sudėtingi, bet tikrai įveikiami. Be to, pasak A. Kalesniko, egzaminas skatina susimąstyti apie valstybės funkcionavimo aspektus, kurie kitu atveju liktų pamiršti.

„Toks renginys tikrai prisideda prie visuomenės švietimo. Čia svarbu ne laimėti, o dalyvauti – atėjęs ir sudalyvavęs asmuo praplečia akiratį, susimąsto, kaip veikia valstybė, kurioje gyvena. Tai prisideda prie visuomenės teisinio tobulėjimo“, – sako A. Kalesnikas.

Kaunietis M. Kišonas: apie egzaminą sužinojau atsitiktinai

Kaunietis Mantas Kišonas, praėjusiais metais tapęs vienu iš laureatų teisinį išsilavinimą turinčių piliečių grupėje, sako apie egzaminą sužinojęs atsitiktinai: pamatęs anonsą naujienų portale DELFI, pagalvojo, kad būtų įdomu sudalyvauti.

„Pernai dalyvavau pirmą kartą. Kai kurie klausimai tikrai buvo gana sudėtingi ir painūs, bet studijų metu su Konstitucija teko susipažinti artimai, ir tos žinios padėjo. Ar šiemet dalyvausiu, dar nežinau. Jaučiuosi pernai pasiekęs tikslą“, – sako M. Kišonas.

Pasak kauniečio, Konstitucijos išmanymas suteikia plačių, bendro pobūdžio žinių apie tai, kaip veikia Lietuvos valstybė, kokias kiekvienas žmogus turi teises.

„Nors praktikoje Konstitucijos žinių dažnai nepritaikysi, tačiau ji yra labai svarbi bendram išprusimui. Vis dėlto tenka pripažinti, kad daug lietuvių Konstituciją išmano per mažai. Egzaminas prisideda prie to, kad žinios gilėtų“, – teigia M. Kišonas.

Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks rugsėjo 30 d.

Teisingumo ministerijos organizuojamo Konstitucijos egzamino pirmasis etapas šiemet įvyks rugsėjo 30 d. Pasitikrinti, kaip išmano Konstitucijos žinias, galės visi Lietuvos piliečiai. Egzaminas vyks Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, taip pat jį bus galima laikyti naujienų portale DELFI. Jis vyks dviem etapais – antrasis bus surengtas spalio 14 d.

Geriausiai egzamine pasirodžiusius piliečius spalio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyksiančiuose apdovanojimuose sveikins Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Trys geriausiai egzaminą išlaikę Lietuvos gyventojai bus apdovanoti europarlamentaro Zigmanto Balčyčio įsteigtomis kelionėmis į Briuselį. Visų laimėtojų taip pat lauks projekto rėmėjų prizai.

Egzamino globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Projektą organizuoti padeda Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija. Žinią apie Konstitucijos egzaminą padeda skleisti projekto informaciniai partneriai: naujienų portalas DELFI, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (18)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (237)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.

I. Vėgėlė: kokie pokyčiai reikalingi teisingumo sistemai Lietuvoje? (8)

Teisingumo ministerija – nėra „trečiasis brolis“ pastumdėlis, tai svarbų vaidmenį valstybėje vaidinanti institucija, koordinuojanti visos teisinės sistemos vystymąsi. Jos reikšmė ypač sustiprės artimiausiu metu, kai 2017 metais vyks pasirengimas teismų reformai, kai vis daugiau dėmesio visuomenė reikalauja žmogaus teisėms.