Klausk teisininko: kuo gali užsiimti valstybės tarnautojas ne darbo laiku?

 (31)
Norėčiau sužinoti, kuo gali užsiimti valstybės tarnautojas ne darbo laiku? Ar valstybės tarnautojui galima užsiimti tinklinio marketingo verslu?
© DELFI / Valdas Kopūstas

Į DELFI skaitytojos klausimą, kuo gali užsiimti valstybės tarnautojas ne darbo laiku, atsako kontoros D LEGALS teisininkas Laimonas Stančikas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu (VTĮ), pažymėtina, kad valstybės tarnautojui nėra draudžiama gauti kitų pajamų dirbant kitą darbą, neskaitant pajamų iš tiesioginio darbo, jei to nedraudžia kiti įstatymai.

Valstybės tarnautojui, priešingai nei privačiame sektoriuje dirbantiems asmenims, yra keliami aukštesni veiklos etikos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, todėl valstybės tarnautojas negali užsiimti papildoma veikla ir gauti pajamų, jei tokia veikla yra nesuderinama su valstybės tarnautojo pareigomis.

VTĮ yra numatyti pagrindai, kai valstybės tarnautojas turi teisę dirbti kitą darbą. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojas dėl leidimo dirbti kitą darbą (dėl antraeilių pareigų), pagal darbo sutartį turi kreiptis su prašymu į asmenį, kuris jį priėmė į valstybės tarnybą (pvz.: valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose – tų institucijų ir įstaigų vadovai).

Atsakant į skaitytojos klausimą, kontoros D LEGALS teisininkas L. Stančikas nurodo, kad konkrečiu atveju reikia vertinti, ar planuojamas papildomas darbas neprieštarauja VTĮ numatytiems ribojimams ir ar toks darbas yra suderinamas su valstybės tarnautojo pareigomis.

Apibendrinant visą aukščiau pateiktą informaciją galima teigti, jog valstybės tarnautojas gali verstis tinklinio marketingo verslu, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885 arba kitais kontaktais nurodytais kontoros internetiniame puslapyje www.dlegals.eu, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (49)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (472)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.

Klausk teisininko: ar privaloma išeiti atostogauti nepertraukiamai? (7)

Ar darbuotojas privalo per metus išeiti atostogų 14 darbo dienų nepertraukiamai? Gal gali jis šias atostogų dienas išskaidyti darbdavio sutikimu? O jeigu privaloma, ar gali priversti darbuotoją išeiti atostogų, jeigu jis neina?