Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisininkas Vitalius Jarmontovičius.

Fizinio asmens bankroto procedūrą reguliuoja galiojantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas – FABĮ (aktuali redakcija nuo 2013-04-04). Įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą.

Įstatymas numato, jog fizinio asmens bankroto procedūrą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tos teritorijos apylinkės teismui, kurioje jis gyvena. Pareiškimą teismui asmuo gali pateikti tuo atveju, jeigu asmuo yra nemokus ir negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 minimalias mėnesines algas, t. y. 7 500 EUR (25 MMA x 300 EUR).

Ne vėliau negu prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos asmuo apie tai turi pranešti visiems savo kreditoriams.

Pareiškime turi būti nurodyti asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, telefono numeris ir elektroninio pašto adresas (jeigu asmuo jį turi), taip pat aiškiai nurodytos priežastys, lėmusios asmens nemokumą.

Prie pareiškimo pridedamos pranešimų kopijos kreditoriams su pašto registruoto laiško kvito nuorašu arba tiesioginio įteikimo žymomis; asmens gaunamų arba numatomų gauti pajamas patvirtinančių dokumentų kopijos (pvz., darbo sutartys ir pan.); turimo viso turto sąrašas, t. y. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, banko sąskaitose esančios lėšos, grynieji pinigai, akcijos ir t.t.; kreditorių sąrašas su detaliais duomenimis apie kreditorių ir skolą, nurodant pradelstų mokėjimų sumą ir terminą, nuo kada atsirado pradelsti mokėjimai; skolininkų sąrašas su detaliais duomenimis; informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas; fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašas ir įrodymų nuorašai. Labai svarbu pareiškime nurodyti reikiamas lėšas kas mėnesį fiziniam asmeniui būtiniems poreikiams tenkinti, atskirai nurodant, kokia suma teks išlaikytiniams.

Inicijuojant tokį procesą reikia turėti omenyje, kad iš teismo nustatytų mėnesinių lėšų minimaliems poreikiams tenkinti gali tekti gyventi nuo 3 iki 5 metų, todėl bankrutuojantis asmuo suinteresuotas, kad teismas nustatytų didesnę mėnesinę sumą jo poreikiams tenkinti.

Teikiant prašymą privalu žinoti, kad fizinis asmuo pareiškime neprivalo nurodyti bankroto administratoriaus kandidatūros, o jos nesant teismas savo iniciatyva paskiria fizinio bankroto administratorių, ir nustatyti apmokėjimo sumą. Tokio pobūdžio pareiškimai nėra apmokestinami valstybės žyminiu mokesčiu.

FABĮ numato atvejus, kuriems esant teismas atsisako iškelti bankroto bylą. Užtenka bent vieno toliau išvardinto atvejo, kuris daro bankroto eigą negalimą:

1) pradelstų mokėjimų suma mažesnė negu 7 500 EUR;

2) asmuo sudarė nesąžiningus sandorius ir to pasėkoje tapo nemokus;

3) paaiškėja, kad asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių;

4) asmuo tapo nemokus dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207 (kreditinis sukčiavimas), 208 (skolininko nesąžiningumas), 209 (nusikalstamas bankrotas), 216 (nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas), 222 (apgaulingas apskaitos tvarkymas), 223 (aplaidus apskaitos tvarkymas) straipsniuose;

5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Taigi atsakant į Jūsų paklausimą ir pateiktą informaciją, manytina, kad atitinkate įstatyme nustatytus kriterijus, leidžiančius pareikšti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu nėra ir vėliau nepaaiškėja sąlygų, dėl kurių teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.