Klausk teisininko: kaip sutramdyti įžeidžiančius laiškus rašantį žmogų?

 (23)
Norėjau pasiteirauti, ar egzistuoja Lietuvoje atsakomybė už persekiojimą ir įžeidinėjimą elektroniniais laiškais. Nuo vieno įkyraus asmens kasdien sulaukiu galybę įžeidinėjančių ir grasinančių laiškų, į kuriuos, be abejo, neatsakau, ir žymiu kaip spamą, bandydama blokuoti jų gavimą, tačiau laiškai vis tiek mane pasiekia. Laiškus siunčiantis asmuo yra buvęs mano pažįstamas: žinau tik jo vardą ir pavardę, neturiu tikslių duomenų, kur dirba ar gyvena, nes dažnai keičia tiek darbovietę, tiek gyvenamą vietą.
Elektroninis paštas
© Shutterstock nuotr.

Atsakymą į DELFI skaitytojos klausimą pateikia advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujantis teisininkas, advokatas Mindaugas Bliuvas.

Atsakant į Jūsų klausimą, svarbu pažymėti, kad esminę reikšmę turi Jums siųstų elektroninių laiškų turinys – ar šie elektroniniai laiškai iš tiesų yra įžeidžiančio bei grasinančio pobūdžio?

Reikėtų atkreipti dėmesį, jog Baudžiamojo kodekso (BK) 155 straipsnis iki šių metų liepos 10 dienos numatė baudžiamąją atsakomybę už įžeidimą. Tačiau nuo šių metų liepos 10 d. šis straipsnis neteko galios – už įžeidimą baudžiamoji atsakomybė nebėra taikoma. Todėl, net ir pateikus įrodymus, kad Jūs gaudavote įžeidžiančio turinio žinutes, iki šių metų liepos 10 d. asmeniui, siunčiančiam šias žinutes, baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą nebūtų taikoma.

Vis dėl to, tokiu atveju, dar yra galimybė kreiptis dėl garbės ir orumo pažeidimo civilinio proceso tvarka, prašant moralinės kompensacijos.

Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistą apie jį informaciją, žeminančią jo garbę ir orumą ir neatitinkančią tikrovės.

Taip pat yra dar viena galimybė – taikyti baudžiamąją atsakomybę už šmeižimą, remiantis BK 154 straipsniu. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad abiem atvejais, įžeidžiančio ir šmeižiančio pobūdžio informacija turi būti paskleista, t. y. tokią informaciją turi sužinoti bent vienas trečiasis asmuo. Jūsų atveju, elektroniniai laiškai yra siunčiami tik tiesiogiai Jums, todėl nėra duomenų, kad šiuose laiškuose esanti informacija būtų paskleista ir apie ją būtų sužinojęs bent vienas trečiasis asmuo.

Mindaugas Bliuvas
Mindaugas Bliuvas
© Asmeninio albumo nuotr.

Kadangi Jūs teigiate, jog gaunate ne tik įžeidžiančio, bet ir grasinančio turinio žinutes, šioje situacijoje galima būtų kalbėti apie baudžiamąją atsakomybę už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus terorizavimą bei sistemingą bauginimą, naudojant psichinę prievartą. Tačiau čia svarbu nustatyti, ar yra visi šiai nusikalstamai veikai būdingi požymiai – kokio pobūdžio grasinimai buvo išreikšti Jums siųstuose elektroniniuose laiškuose? Reikšmę turi tik realūs grasinimai, kurie nukentėjusiojo suvokiami kaip realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui ir pagal grasinimo išraišką bei kitas aplinkybes nukentėjusysis turi pagrindą galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Taip pat svarbu, kuo Jums yra grasinama, t.y. ar Jūsų pažįstamas grasina sukelti pavojų Jūsų gyvybei, sveikatai, turtui, ar Jus baugina, naudodamas psichinę prievartą, ar net grasina Jus nužudyti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad norint patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už sistemingą bauginimą, toks bauginimas turi pasireikšti ne mažiau kaip tris kartus, t.y. tokie grasinančio pobūdžio laiškai Jums turėtų būti siųsti tris ir daugiau kartų.

Galiausiai reikėtų pabrėžti, kad už šias veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas. Todėl, siekiant, kad asmuo atsakytų už Jums siųstus grasinimus, Jūs turėtumėte kreiptis į teisėsaugos instituciją su skundu. Kreipiantis su skundu, patarčiau kartu, kaip įrodymą, kad Jums yra grasinama, pateikti ir Jums siųstų elektroninių laiškų kopijas.

Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: mindaugas.bliuvas@cobalt.legal .

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Teisėjai atsikirto STT (20)

Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK) nutarė nenagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skundo dėl galimo Vilniaus apygardos teismo teisėjos Leonardos Gurevičienės šališkumo.

Apie pedofiliją bažnyčioje prabilęs vyras kreipėsi į prezidentę (271)

Apie kunigo esą net beveik prieš 25 metus panaudotą seksualinę prievartą prabilęs, bet Bažnyčioje savo tiesos taip ir neįrodęs panevėžietis Dainius Černas nelaimėjo bylos ir prieš Lietuvos valstybę.

Klausk teisininko: ar kolegija pagrįstai reikalauja sumokėti už nutrauktas studijas pritaikytą nuolaidą? (2)

Pasirašiau sutartį su kolegija dėl studijų nuotoliniu būdu, bet joms dar nepasibaigus nutariau mokslą nutraukti. Tačiau kolegija iš manęs reikalauja susimokėti 450 eurų nuolaidą, kuri man buvo suteikta pirmaisiais studijų metais. Tai yra nurodyta sutartyje, kurią buvau pasirašęs su mokslo įstaiga.

Lietuvos regionų bylos: tarp atgarsių ir faktų

Įvairūs Lietuvos miestai neretai apibūdinami vaizdingais epitetais, o viešumoje vis dar gajūs mitai apie juos. Štai Palanga dažnai vadinama ne tik vasaros sostine, bet ir didžiausiu nusikaltimų centru šiltuoju metų laiku. Šiauliams ne vienus metus klijuota banditų miesto etiketė, Aukštaitijos sostine laikomas Panevėžys dėl nusikaltimų gausos buvo pramintas Lietuvos Čikaga.

Klausk teisininko: kaip apsisaugoti nuo brolio? (7)

Su broliu sutarėme, kad jis rūpinsis mano namo statyba, o aš jam geranoriškai broliškai mokėsiu atlygį. Bet brolis ėmė prašyti visai ne broliško atlygio. Tada paprašiau pasirašyti, jog esu jam perdavęs savo santaupas, bet jis atsisakė. Esu parašiusi įgaliojimą, kad jis gali rūpintis ne tik namo statybomis, bet ir jį parduoti.