Į DELFI skaitytojo klausimą dėl nesumokėtos pinigų sumos priteisimo iš Lenkijos įmonės, atsako verslo teisės kontoros D LEGALS teisininkas Donatas Statulevičius.

Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį, kad siekiant prisiteisti skolą iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje esančio juridinio asmens, galima pasinaudoti Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra.

Tai supaprastinta piniginių reikalavimų išieškojimo procedūra, kai reikalavimas pareiškiamas bylose, kuriose bent vienos iš šalių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje nei yra teismas, kuriam pateikiamas prašymas dėl mokėjimo įsakymo išdavimo. Europos mokėjimo įsakymas gali būti išduodamas dėl neginčytinų piniginių reikalavimų civilinėse ir komercinėse bylose. Kreipiantis dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo, pateikiamas standartinės formos prašymas, kuris yra pildomas šalies, į kurios teismą kreipiamasi, kalba. Jei prašymas atitinka jam keliamus reikalavimus, teismas išduoda Europos mokėjimo įsakymą, kuriame nurodoma pareiga skolininkui sumokėti įsakyme nurodytą sumą arba per nustatytą terminą pateikti prieštaravimus. Šis terminas Europos Sąjungos valstybėse skiriasi, tačiau negali būti ilgesnis nei 30 dienų. Jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateikia prieštaravimų, Europos mokėjimo įsakymas pateikiamas tos valstybės narės, kurioje įsakymas turi būti vykdomas, vykdymo institucijoms.

Jei skolininkas nesutinka su skola ar jos dydžiu, jis turi teisę pareikšti prieštaravimus. Skolininkui tinkamai ir laiku pareiškus prieštaravimus, teismo procesas gali būti tęsiamas atitinkamame valstybės narės teisme, laikantis valstybės civilinio proceso teisės normų.

Nors Europos mokėjimo įsakymas yra paprastesnis ir greitesnis būdas išsiieškoti skolą, skolininkui pateikus prieštaravimus kreditoriui tenka teikti ieškinį bendrąja ginčo teisena, o tokiu atveju patiriamos papildomos bylinėjimosi išlaidos, skolos išieškojimo procesas užsitęsia. Taigi, prieš pasirenkant savo teisių gynimo būdą, patartina kreiptis į teisininkus, kurie supažindins su galimomis rizikomis ir pateiks individualų veiksmų planą.

Svarbu pažymėti, kad prieš atliekant kokius nors aktyvius skolos išieškojimo veiksmus, būtina tinkamai nustatyti ginčo teismingumą ir taikytiną teisę. Šie klausimai galėtų būti atskleisti turint visą reikšmingą informaciją, pavyzdžiui, tarp kokių asmenų buvo susiklostę teisiniai santykiai (privatus ar viešasis juridinis asmuo), kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiklostė, ar yra teisinis pagrindas reikalauti žalos atlyginimo, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Taip pat svarbu įvertinti ar buvo pasinaudota galimybe reikalauti atlyginti žalą ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi toks reikalavimas gali būti privalomas pagal kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Lietuvos Respublikos teisės aktus, pavyzdžiui, siekiant atlyginti padarytą žalą sveikatai ar siekiant susigrąžinti pinigus už suteiktas paslaugas. Jei tarp šalių nėra sudarytos sutarties arba sudarytoje sutartyje nėra aptarta, kurios valstybės teismai sprendžia tarp šalių kilusius ginčus, teismingumo taisykles, kai ginčo šalys yra Europos Sąjungos valstybių narių vienetai, nustato Europos Parlamento ir Europos Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Reglamento 4 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pateikiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.

Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės. Ieškovas gali rinktis, kurioje valstybėje narėje reikšti savo reikalavimą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Konkrečios specialiosios taisyklės reglamentuojančios bylos teismingumą, identifikuojamos pagal byloje nagrinėjamo ginčo pobūdį, kurio kvalifikavimą lemia ginčo materialiniai teisiniai santykiai.

Jei tarp šalių yra susiklostę vartojimo santykiai, vartotojas gali pareikšti ieškinį kitai sutarties šaliai valstybės narės, kurioje yra tos sutarties šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, teismuose arba neatsižvelgiant į kitos sutarties šalies nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Remiantis šia nuostata, jei reikalavimas kyla iš vartojimo santykių, vartotojas galėtų pasirinkti į kurios valstybės teismą kreiptis, pavyzdžiui, jei Lietuvos pilietis, savo asmeninių reikmių tenkinimui nusiperka automobilį Latvijos Respublikoje ir šis turi esminių trūkumų, ieškinį dėl netinkamos kokybės daikto galima pareikšti Lietuvos arba Latvijos teismuose.

Jei buvo padaryta žala, taikoma reglamento 5 str. 1 dalis, numatanti, jog bylose dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto – yra nagrinėjama vietos, kurioje įvyko ar gali įvykti žalą sukėlęs įvykis, teismuose, pavyzdžiui, jei Prancūzijoje įregistruotas juridinis asmuo, užsiimantis asmens sveikatos priežiūra, asmens sveikatai žalą padaro Vokietijoje, ieškinį dėl žalos atlyginimo galima teikti Vokietijoje.
Tokiu atveju, jeigu ginčas būtų teismingas Lenkijos teismams, norint tinkamai atsakyti į jūsų klausimą, kokia tvarka turėtų būti teikiamas ieškinys, kokie procesiniai veiksmai turi būti atliekami, reikėtų vertinti Lenkijos civilinį procesą reglamentuojančius teisės aktus. Jei ginčas būtų pripažintas teismingu Lietuvos teismuose, visa bylinėjimosi procedūra yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

Nustačius ginčo teismingumą būtina apibrėžti ginčui taikytiną teisę, t.y. kokios valstybės teise bus vadovaujamasi sprendžiant ginčą. Paprastai, šalys taikytiną teisę nustato sutartyje, ypatingai tais atvejais kuomet sutarties šalys yra skirtingų valstybių subjektai. Pasirinkimas taikyti sutarčiai tam tikros valstybės teisę turi būti aiškiai išreikštas sutarties sąlygose. Jei taikytina teisė sutartyje tarp subjektų iš skirtingų valstybių nėra nustatoma, iškyla teisės aktų kolizijos problema, kadangi teisės aktai numato skirtingas teismingumo taisykles.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.37 str. numato sutartinėms prievolėms taikytinos teisės nustatymo kriterijus. Jei šalys sutartyje nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė labiausiai susijusi, teisė (Civilinio kodekso 1.37 str. 4 d.). Taip pat nurodomi kriterijai, pagal kuriuos preziumuojama, kad labiausiai sutartinė prievolė susijusi su valstybe, kurios teritorijoje yra:

1) šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Jeigu prievolė yra labiau susijusi su prievolės šalies verslo vietos valstybės teise, taikoma verslo vietos valstybės teisė;

2) nekilnojamojo daikto buvimo vieta, kai sutarties dalykas yra teisė į nekilnojamąjį daiktą ar teisė naudoti nekilnojamąjį daiktą (nuoma, panauda);

3) vežėjo pagrindinė verslo vieta vežimo sutarties sudarymo metu, jeigu toje pat valstybėje, kur yra vežėjo pagrindinė verslo vieta, buvo pakrauti kroviniai ar yra krovinio siuntėjo pagrindinė buveinė arba krovinio išsiuntimo vieta.

Tuo atveju jei kitos šalies valstybės teisės aktais nustatomi kitokie taikytinos teisės nustatymo kriterijai, taikomos tarptautinės kolizinės teisės normos. Taikytinos teisės nustatymą ginčuose, kylančiuose iš sutartinių prievolių civilinėse ir komercinėse bylose tarp Europos Sąjungos valstybių narių, apibrėžia Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008, žinomas kaip Roma I reglamentas.

Jei Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo arba Lietuvos pilietis yra sudaręs sutartį su Lenkijoje įregistruotu juridiniu asmeniu, teikiančiu asmens sveikatos priežiūros paslaugas (klinika, ligonine ir pan.) ir sutartyje nenumatyta taikytina teisė kylantiems ginčams dėl sutarties arba jos dalies, reikia vadovautis Roma I reglamentu. Jame numatoma, kad paslaugų teikimo sutarčiai taikoma paslaugų teikėjo įprastos gyvenamosios vietos teisė. Juridinių asmenų įprasta gyvenamoji vieta turi būti suprantama kaip verslo subjekto centrinės administracijos vieta, išskyrus atvejus kuomet fizinis asmuo vykdo savo individualią veiklą. Lietuvoje fizinio asmens ūkinė - komercinė veikla yra suprantama, kaip asmens vykdoma individuali veikla pagal individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Jei juridinis asmuo veiklą vykdo skirtingose valstybėse ir sutartis yra sudaroma su tam tikru juridinio asmens padaliniu, atstovybe, filialu ir sutartyje numatyta pareiga sutartį vykdyti būtent padaliniui, įprasta gyvenamąja vieta laikoma padalinio, atstovybės ar kitokios įstaigos buvimo vieta.

Atsižvelgus į Roma I reglamento nuostatas, jei sutartyje nėra numatyta iš sutarties kylantiems ginčams taikytinos teisės taisyklė ir sutartis buvo sudaryta su Lenkijos juridiniu asmeniu arba Lenkijoje esančiu juridinio asmens padaliniu ar filialu, kylančiam ginčui turėtų taikytina Lenkijos teisė.

Prieš imantis procesinių veiksmų, verta visapusiškai įvertinti savo pozicijos pagrįstumą bei susiklosčiusias faktines aplinkybes. Dėl didelių bylinėjimosi išlaidų bei laiko sąnaudų, prieš kreipiantis į teismą, visada rekomenduojama siekti taikaus ginčo sprendimo neteismine tvarka. Dažniausiai naudojama ikiteisminis ginčo sprendimo priemonė yra rašytinių pretenzijų pareiškimas, kurių pagrindu pradedama ginčo šalių komunikaciją ir derybos dėl patirtų nuostolių, žalos, skolos atlyginimo. Ginčą išsprendus taikiai, patartina sudaryti atskirą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Jei ginčas sprendžiamas vienoje šalyje, o skolininkas yra kitoje šalyje registruotas juridinis asmuo, iškyla teismo sprendimo vykdymo problema. Lietuvoje, šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, gali kreiptis į teismą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, jei skolininkas vengia jį vykdyti.

Priverstinį teismo sprendimų vykdymą Lietuvoje užtikrina antstoliai. Jei asmuo, į kurį yra nukreipiamas sprendimo vykdymas, nėra Lietuvos pilietis, Lietuvoje neturi turto, antstolis negali įvykdyti teismo sprendimo ir apie tai praneša teismui. Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nors ir įsigalioja Lietuvoje, tačiau savaime neįgyja teisinės galios užsienio valstybėse ir negali būti pradėti vykdyti užsienyje be specialaus proceso – teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje. Kuomet skolininkas yra Lenkijos valstybėje registruotas juridinis asmuo ir teismo sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos teismo, reikia vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 805/2004 dėl Europos vykdomojo. Pagal šį reglamentą, jei sprendimo priėmimo ir vykdymo valstybės yra Europos Sąjungos valstybės narės (išskyrus Daniją) ir teismo sprendimas yra priimtas po 2005 sausio 21 d., sprendimo vykdymas yra paprastesnis ir sukeliantis mažiau vykdymo išlaidų. Teismo sprendimo vykdymui kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudojamas Europos vykdomąjį raštas. Minėto reglamento nuostatas atitinkantys civilinių ir komercinių bylų sprendimai bei notarų patvirtinti vykdomieji raštai gali būti tiesiogiai pateikiami Europos Sąjungos valstybėse narėse, išskyrus Daniją. Tiesioginis Europos vykdomojo rašto pateikimas vykdymui reiškia, kad sprendimo vykdymui nėra reikalingas Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje sprendimas turi būti vykdomas, teismo patvirtinimas.

Europos vykdomasis raštas gali būti išduodamas, jei skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą ir nėra pareiškęs prieštaravimų dėl jam priskirtų prievolių, t.y. reikalavimas turi būti neginčytinas. Reikalavimas laikomas neginčytinu, jei: (i.) skolininkas pripažinimu ar susitarimu, kurį patvirtino teismas arba kuris buvo sudarytas prieš teismą procesinių veiksmų metu, aiškiai sutiko su juo, teisminio bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgiant į atitinkamus procedūrinius reikalavimus pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, (ii.) skolininkas niekada jam neprieštaravo, (iii.) skolininkas nedalyvavo ar jam nebuvo atstovaujama teismo posėdyje, susijusiame su šiuo reikalavimu po to, kai teismo proceso metu iš pradžių prieštaravo reikalavimui, su sąlyga, kad toks elgesys prilygsta tyliam sutikimui su reikalavimu ar faktu, kreditoriaus pareikštu pagal kilmės valstybės narės teisės aktus, (iv.) skolininkas aiškiai sutiko su juo autentiškame dokumente, kaip tai numatyta Reglamento 3 str.

Norint teismo sprendimą vykdyti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje reikia kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su prašymu išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Gavus Europos Sąjungos vykdomojo rašto pažymėją, kreditorius turi teisę kreiptis tiesiogiai į kompetentingą valstybės narės, kurioje jis bus vykdomas, instituciją. DELFI skaitytojo atveju kreditorius turėtų kreiptis į Lenkijos teismų sprendimus vykdančią instituciją – antstolius bei pateikti Reglamente Nr. 805/2004 numatytą dokumentų paketą:

1) Autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią teismo sprendimo kopiją (notaro patvirtintą teismo sprendimo kopiją);

2) Autentiškumui nustatyti būtinas sąlygas atitinkančią Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją (notaro patvirtintą Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopiją);

3) Europos vykdomojo rašto pažymėjimo vertimą į valstybės narės, kurioje teismo sprendimas bus vykdomas, vertimą.

Tuo atveju, jei pagal Reglamento Nr. 805/2004 nuostatas vykdomojo rašto išduoti ar jo vykdyti dėl tam tikrų reglamente išvardintų priežasčių nėra įmanoma, galima vadovautis Reglamentu Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ir kreiptis į Lenkijos teismą dėl Lietuvos teismo priimto sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje narėje. Remiantis šiuo reglamentu vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas kitoje valstybėje narėje pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti netaikant specifinės ir sudėtingos tvarkos.

Norint, kad valstybės narės teismas pripažintų Lietuvos Respublikos priimtą teismo sprendimą kompetentingam valstybės narės teismui reikia pateikti:

1) Prašymą pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimą valstybės narės teritorijoje;

2) Lietuvos teismo, kuriuo priteista skola, notaro patvirtintą kopiją;

3) Sprendimą išdavusio teismo išduodamą pažymėjimą dėl teismo sprendimų ir susitarimų, kaip tai nurodyta Reglamento Nr. 44/2001 54, 58 straipsniuose.

Šie dokumentai turi būti pateikti kartu su vertimu į valstybinę kalbą. Siekiant išvengti papildomų išlaidų ir ilgai trunkančio skolos išieškojimo proceso, patartina dėl šių dokumentų parengimo kreiptis į patyrusius teisininkus.

Pažymėtina, kad kilus ginčui svarbu įvertinti galimybes išspręsti ginčą taikiai. Ginčo sprendimas derybų keliu yra naudingas abejoms ginčo šalims, t.y. kreditorius išvengtų papildomų išlaidų skirtų teisminiam skolos išieškojimui, o kreditorius išsaugotų savo reputaciją. Kilus ginčui tarp Europos Sąjungos valstybių narių subjektų, esančių skirtingose valstybėse narėms, svarbu neapsiriboti nacionalinės teisės normomis, tačiau įvertinti ginčo teismingumą ir jam taikytiną teisę, t.y. atsižvelgti į Europos Sąjungos pirminius teisės aktus – reglamentus. Siekiant tinkamai nustatyti ginčo teismingumą ir taikytiną teisę, būtina aiškiai apibrėžti kokio pobūdžio, tarp ginčo šalių, susiklostė teisiniai santykiai, ar yra galimybė ginčą spręsti pareiškėjo gyvenamosios vietos, buveinės valstybėje, įvertinti finansinius resursus, reikalingus teisminio proceso iniciavimui ir tęsimui kitoje valstybėje narėje. Pažymėtina, kad nors ir esant palankiam teismo sprendimui pareiškėjo atžvilgiu, svarbu pasirūpinti tinkamu teismo sprendimo įvykdymu. Patogiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo būdų yra Europos vykdomasis raštas, tačiau tam, kad tiksliau numatyti savo ateityje patirtinas išlaidas ir išvengti galimų teisinių klaidų, derėtų pasikonsultuoti su teisininkais.

Atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant konkrečios ir visapusiškos teisinės konsultacijos Jūsų aptariamu atveju derėtų kreiptis į kontorą D LEGALS el. paštu info@dlegals.eu arba tel. 8-5-2300885, pateikiant išsamią informaciją apie visas faktines aplinkybes bei turimus dokumentus.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.