Klausk teisininko: kaip paruošti vaiką apklausai teisme?

 (10)
Visai neseniai mano nepilnametė dukra patyrė seksualinę prievartą, buvo sumušta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiandien gavome šaukimą, kad turėsime vykti į apklausą teisme. Ten nei aš, nei ji nesame buvusios. Nežinau, kada reikės apie tai pranešti dukrai, kaip su ja bendrauti iki apklausos. Nerimauju dėl savo vaiko savijautos, matau, kaip stipriai ji išgyvena, kenčia. Kur galėčiau kreiptis, kad sumažinčiau jos ir savo nerimą?
Vaida Vaivadaitė
© Asmeninio albumo nuotr.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Šiaulių apygardos teismo psichologė Vaida Vaivadaitė.

Patirta seksualinė ar kitokio pobūdžio prievarta, fizinis smurtas stipriai paveikia vaiko psichiką. Net ir sužinojus apie šį faktą, sudėtinga tiek teisiškai, tiek emociškai, tiek socialiai apginti vaiką, padėti jam išgyventi ir įveikti patirtą krizę. Todėl mėginimas apklausos metu atskleisti įvykio detales dažnai tampa iššūkiu teisinėje sistemoje dirbantiems specialistams, taip pat tėvams, bendraujantiems su savo vaiku namų aplinkoje. Dirbdama teisme pastebiu, kad apklausos – dažnai išskirtinis ir stresą sukeliantis įvykis tiek paties vaiko, tiek jo tėvų gyvenime. Dėl to būtina tinkamai pasiruošti apklausos procedūrai, numatyti galimus sunkumus.

Pasitaiko atvejų, kada prieš apklausas tėvai nuogąstauja, nes neturi žinių kaip derėtų vaikui pranešti, jog yra gautas šaukimas į apklausą, nežino, ar derėtų apie bylos aplinkybes bendrauti su atžala, kyla klausimų bei nerimo dėl pačios apklausos eigos ir pan.

Nereikėtų ilgai slėpti nuo vaiko, jog jis turės dalyvauti apklausoje ar kitais būdais bandyti „užmaskuoti“ laukiančią procedūrą. Darbinėje praktikoje yra buvę atvejų, kada tėvai, nenorėdami gąsdinti ar sukelti vaikui nerimo, išvažiuodami iš namų, nurodė, jog vyks į parduotuvę, o pateko į visai nepažįstamą teismo aplinką. Galime pabandyti įsivaizduoti, kaip jaustumės mes, suaugę, jei artimi žmonės, pažadėję nuvežti mus į neutralią, saugią vietą, pvz., papietauti, nieko nesakę mus nugabena į policiją pas tyrėją, kuris liepia pasakoti mums labai asmeniškus, gal net intymius dalykus. Natūralu, kad šiuo atveju vaikas išsigando, jautėsi apgautas, taip buvo papildomai traumuojamas.

Ruoštis apklausai galima pradėti jau namuose. Būtina kuo anksčiau pranešti vaikui apie būsimą procedūrą (nurodyti tikslų laiką, vietą ir pan.). Rekomenduojama artimoje aplinkoje su kitais suaugusiais, pačiu vaiku neaptarinėti su byla susijusios informacijos. Pasitaiko atvejų, kada tėvai namuose bando „repetuoti“ apklausą, pateikinėti vaikui, jų manymu, galimus klausimus, kartu apsvarstant ir atsakymus, kuriuos jis turėtų pateikti. Tokiais atvejais dėl didesnio vaikų įtaigumo mažėja pasakojimo ir atsiminimų tikslumas, sakiniuose pastebimi suaugusiems būdingi posakiai, frazės, kurių prasmės pats vaikas negeba suprasti.

Natūralu, kad su teisinėmis procedūromis susiduriantis mažametis ar nepilnametis išgyvena nerimą, baimes, yra lydimas pačių įvairiausių stereotipų („ten ant manęs rėks“, ,„greičiausiai būsiu nubaustas“, „esu pats kaltas, kad ten įsivėliau“ ir pan.). Dalyvaujant apklausose dažnai tenka pastebėti, kad nežinomybę „kaip viskas vyks“ lydi nesaugumo ir grėsmės jausmas.

Dažnai artimieji neranda būdų padėti savo vaikui kovoti su kylančiu stresu, negali suteikti adekvačios ir išsamios informacijos apie pačią apklausos procedūrą, aplinką. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į teisme dirbantį psichologą (šiuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio apygardų teismuose dirba po psichologą). Šis specialistas esant būtinybei (prieš apklausą) organizuoja individualų susitikimą su vaiku. Susitikimo metu koncentruojamasi į vaiko emocinę būseną, stengiamasi išsiaiškinti baimes, jų priežastis.

Psichologas kartu su vaiku, atsižvelgdamas į jo amžių, socialinę brandą atlieka įvairias užduotis. Jų metu siekiama vaikui suprantama kalba paaiškinti, kas yra teismas, dėl kokių priežasčių šaukimą gavęs asmuo privalo į jį atvykti, kokie asmenys dalyvaus apklausoje, kokios bus jų funkcijos. Vaikas supažindinamas su pagrindinėmis taisyklėmis – ką turės sakyti, jei atsakymo į užduotą klausimą nežinos arba tiesiog neatsimins, nesupras jo ir kt.

Paruošiamojo susitikimo metu vaikas gali būti supažindinamas su specializuotu apklausos kambariu ar teismo posėdžių sale: paaiškinama, dėl kokių priežasčių kambaryje yra kameros, ausinės ir kita įprastam vaiko kambariui nebūdinga įranga. Paruošiamojo susitikimo metu nėra bendraujama apie bylos aplinkybes.

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kada esant sudėtingiems atvejams (pvz., seksualinei prievartai, priekabiavimui, įvairaus pobūdžio smurtui ir pan.) matyti, kad į apklausą atvykęs vaikas išgyvena krizę: jam sunku pasakoti apie įvykį, vaikas nuolat verkia, dreba kūnas ir kt. Tokiais atvejais stengiamasi užmegzti kontaktą su tėvais, aptarti psichologinės pagalbos alternatyvas po apklausos (vaiko gyvenamojoje vietoje).

Galima teigti, kad tinkamas vaiko paruošimas prieš jo laukiančias teisines procedūras – raktas į saugią ir draugišką apklausą. Nereikėtų numoti ranka į pagalbą, kuri šiuo metu yra lengvai prieinama teismuose. Dažnai apibūdiname savo vaikus kaip „nieko nebijančius“, „mokančius apsiginti, argumentuoti“, „pakovoti už tiesą“. Tačiau kartais net nenumanome, kokį gilų pėdsaką ir jausmų sumaištį jiems palieka svetima ir taip bauginančiai atrodanti teismo aplinka.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Skirtingų greičių Europa: Lietuva ir dar dvylika šalių kuria Europos prokuratūrą (26)

Lietuva ir dar dvylika Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė steigti Europos prokuratūrą kovoti su finansiniais nusikaltimais.

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (69)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (475)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.