Klausk teisininko: kaip iš emigravusio sutuoktinio gauti išlaikymą vaikams?

 (63)
Mano vyras yra išvykęs uždarbiauti į Norvegiją, tačiau vaikui nemoka išlaikymo. Šiuo metu jis skolingas 1 300 Lt. Kaip galiu išsiieškoti skolą – ar turiu vykti į Norvegiją, ar yra kitų būdų?
© Shutterstock nuotr.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkė Evelina Polujanskaitė-Dapšienė.

Kaip matyti iš Jūsų klausimo, alimentai vaikams jau yra priteisti teismo sprendimu ir būtent šio teismo sprendimo vyras nevykdo. Tokiu atveju, sprendimą dėl alimentų priteisimo priėmusiam teismui reikėtų teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Prašyme būtina pažymėti, kad savanoriškai vyras teismo sprendimo nevykdo bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus jei jų yra (banko išrašai ar kt.). Teismui išdavus vykdomąjį raštą įgyjama teisė dėl alimentų išieškojimo kreiptis į Lietuvos antstolius pagal jų veiklos teritoriją. Tačiau šis būdas taikomas tik tuo atveju jei skolininkas gyvena ar dirba ir gauna pajamas Lietuvos Respublikoje ar turi šioje šalyje turto, kadangi Lietuvos antstoliai sprendimus vykdo tik mūsų šalies teritorijoje.

Tuo atveju, jei skolininkas gyvena, gauna pajamas ar turi turto užsienio valstybėje, sprendimą išdavusio Lietuvos Respublikos teismo reikėtų prašyti išduoti Europos vykdomąjį raštą.

Europos vykdomasis raštas galioja visoje Europos Sąjungoje ir yra pagrindas pradėti vykdomąją bylą skolos išieškojimui iš skolininko, kuris dirba ar turi turto Europos Sąjungos šalyse.

Teismui išdavus Europos vykdomąjį raštą ir prieš jį siunčiant šalies, kurioje skolininkas dirba ar turi turto, antstoliams, privaloma į užsienio kalbą išversti teismo sprendimą, kuriuo remiantis alimentai buvo priteisti. Taip pat privaloma išversti ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ar jo kopiją.

Jei skolininkas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje teisė kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis. Šiuo atveju, dėl išlaikymo prievolės nevykdymo Norvegijos Karalystėje galima kreiptis remiantis 1973 m. Hagos konvencija.

Sprendimo pripažinimas Norvegijos Karalystėje vykdomas remiantis Lugano konvencija. Šie dokumentai yra teisinis pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimus ir pradėti vykdomąją bylą skolininko atžvilgiu Norvegijos Karalystėje.

Siunčiant prašymą dėl vykdomosios bylos pradėjimo Norvegijos Karalystėje dokumentai turėtų būti surašyti norvegų kalba. Be to, prieš teikiant prašymą Norvegijos Karalystės institucijai teikiamus išverstus dokumentus privalo patvirtinti notaras.

Atlikus šiuos veiksmus įgysite teisę su prašymu kreiptis į Norvegijos Karalystės antstolius dėl vykdomosios bylos pradėjimo. Tuomet vykdomoji byla būtų užvesta Norvegijos Karalystės antstolių, o skola išieškoma iš vyro uždirbamų pajamų ar turto, esančio šioje šalyje. Tačiau šis procesas galimas tik tuo atveju, jei teismo sprendimas, kuriuo remiantis alimentai turėjo būti mokami, yra priimtas po 2005 m. sausio 21 d. Priešingu atveju priverstinis skolos, susidariusios už alimentų nemokėjimą, išieškojimas galimas tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse, šiuo atveju Norvegijos Karalystėje.

Siekiant tinkamo dokumentų suruošimo visgi patartina kreiptis į teisininkus ar advokatus dėl teisinės pagalbos. Esant sunkiai finansinei padėčiai yra galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyje, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Kadangi Norvegijos Karalystė yra 1977 m. Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo dalyvė, prireikus nemokamos teisinės pagalbos galima kreiptis net į Norvegijos Karalystės institucijas, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra šioje šalyje. Šiuo atveju Jums reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos nemokamą teisinę pagalbą teikiančius subjektus, kurie padėtų tinkamai suruošti dokumentus ir suteiktų visą informaciją dėl privalomų teikti dokumentų.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Skirtingų greičių Europa: Lietuva ir dar dvylika šalių kuria Europos prokuratūrą (25)

Lietuva ir dar dvylika Europos Sąjungos (ES) šalių sutarė steigti Europos prokuratūrą kovoti su finansiniais nusikaltimais.

Į LVAT vadovus prezidentė siūlo G.Kryževičių (66)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gintaro Kryževičiaus skyrimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir šio teismo pirmininku.

Po komentaro internete – teisėsaugos reakcija: bausti galima tik išimtiniais atvejais (475)

Interneto portaluose komentarus rašantiems skaitytojams dėl išsakytų teiginių ikiteisminiai tyrimai turi būti pradedami tik išimtiniais atvejais – teismas išaiškino, kad „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“.

Lygtinės bausmės nusikaltėliams: kaip nusprendžia, kad jau vertas laisvės? (36)

Kodėl nusikaltėliai paleidžiami į laisvę? Tai nuolat viešumoje iškeliamas klausimas, sėjantis nerimą kiekvieno iš mūsų kaimynystėje. Apie tai, kaip ir kodėl lygtinai į laisvę paleidžiami nuteistieji, pasakoja vieno iš daugiausiai lygtinio paleidimo klausimų sprendžiančio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė.

D. Žalimas: šiandien jau realu tikėtis, kad KT išnagrinės bylą greičiau nei per metus (15)

Daugiausia prašymų dėl teisės aktų išaiškinimo Konstituciniam Teismui (KT) praėjusiais metais pateikė Lietuvos teismai – tai liudija, kad jie, gindami konstitucines žmogaus teises ir laisves, aktyviai siekia naudotis teise kreiptis į KT.