Klausk teisininko: kaip iš emigravusio sutuoktinio gauti išlaikymą vaikams?

 (63)
Mano vyras yra išvykęs uždarbiauti į Norvegiją, tačiau vaikui nemoka išlaikymo. Šiuo metu jis skolingas 1 300 Lt. Kaip galiu išsiieškoti skolą – ar turiu vykti į Norvegiją, ar yra kitų būdų?
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip iš emigravusio sutuoktinio gauti išlaikymą vaikams?
© Shutterstock nuotr.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkė Evelina Polujanskaitė-Dapšienė.

Kaip matyti iš Jūsų klausimo, alimentai vaikams jau yra priteisti teismo sprendimu ir būtent šio teismo sprendimo vyras nevykdo. Tokiu atveju, sprendimą dėl alimentų priteisimo priėmusiam teismui reikėtų teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Prašyme būtina pažymėti, kad savanoriškai vyras teismo sprendimo nevykdo bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus jei jų yra (banko išrašai ar kt.). Teismui išdavus vykdomąjį raštą įgyjama teisė dėl alimentų išieškojimo kreiptis į Lietuvos antstolius pagal jų veiklos teritoriją. Tačiau šis būdas taikomas tik tuo atveju jei skolininkas gyvena ar dirba ir gauna pajamas Lietuvos Respublikoje ar turi šioje šalyje turto, kadangi Lietuvos antstoliai sprendimus vykdo tik mūsų šalies teritorijoje.

Tuo atveju, jei skolininkas gyvena, gauna pajamas ar turi turto užsienio valstybėje, sprendimą išdavusio Lietuvos Respublikos teismo reikėtų prašyti išduoti Europos vykdomąjį raštą.

Europos vykdomasis raštas galioja visoje Europos Sąjungoje ir yra pagrindas pradėti vykdomąją bylą skolos išieškojimui iš skolininko, kuris dirba ar turi turto Europos Sąjungos šalyse.

Teismui išdavus Europos vykdomąjį raštą ir prieš jį siunčiant šalies, kurioje skolininkas dirba ar turi turto, antstoliams, privaloma į užsienio kalbą išversti teismo sprendimą, kuriuo remiantis alimentai buvo priteisti. Taip pat privaloma išversti ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ar jo kopiją.

Jei skolininkas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje teisė kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis. Šiuo atveju, dėl išlaikymo prievolės nevykdymo Norvegijos Karalystėje galima kreiptis remiantis 1973 m. Hagos konvencija.

Sprendimo pripažinimas Norvegijos Karalystėje vykdomas remiantis Lugano konvencija. Šie dokumentai yra teisinis pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimus ir pradėti vykdomąją bylą skolininko atžvilgiu Norvegijos Karalystėje.

Siunčiant prašymą dėl vykdomosios bylos pradėjimo Norvegijos Karalystėje dokumentai turėtų būti surašyti norvegų kalba. Be to, prieš teikiant prašymą Norvegijos Karalystės institucijai teikiamus išverstus dokumentus privalo patvirtinti notaras.

Atlikus šiuos veiksmus įgysite teisę su prašymu kreiptis į Norvegijos Karalystės antstolius dėl vykdomosios bylos pradėjimo. Tuomet vykdomoji byla būtų užvesta Norvegijos Karalystės antstolių, o skola išieškoma iš vyro uždirbamų pajamų ar turto, esančio šioje šalyje. Tačiau šis procesas galimas tik tuo atveju, jei teismo sprendimas, kuriuo remiantis alimentai turėjo būti mokami, yra priimtas po 2005 m. sausio 21 d. Priešingu atveju priverstinis skolos, susidariusios už alimentų nemokėjimą, išieškojimas galimas tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse, šiuo atveju Norvegijos Karalystėje.

Siekiant tinkamo dokumentų suruošimo visgi patartina kreiptis į teisininkus ar advokatus dėl teisinės pagalbos. Esant sunkiai finansinei padėčiai yra galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyje, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Kadangi Norvegijos Karalystė yra 1977 m. Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo dalyvė, prireikus nemokamos teisinės pagalbos galima kreiptis net į Norvegijos Karalystės institucijas, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra šioje šalyje. Šiuo atveju Jums reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos nemokamą teisinę pagalbą teikiančius subjektus, kurie padėtų tinkamai suruošti dokumentus ir suteiktų visą informaciją dėl privalomų teikti dokumentų.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pinigai mokytojų algoms – mokyklos buhalterės sąskaitose: pasisavino kelis milijonus (186)

Švietimo sistemoje pinigų yra tiek daug, kad jų galima nepastebimai pasisavinti. Ir ne kelis tūkstančius, o daugiau nei 2 mln. litų arba per 583 tūkst. eurų. Tokią sumą iš mokyklos sąskaitos per į savo asmenines sąskaitas persivedė ugdymo įstaigos vyriausioji finansininkė.