Klausk teisininko: kaip iš emigravusio sutuoktinio gauti išlaikymą vaikams?

 (63)
Mano vyras yra išvykęs uždarbiauti į Norvegiją, tačiau vaikui nemoka išlaikymo. Šiuo metu jis skolingas 1 300 Lt. Kaip galiu išsiieškoti skolą – ar turiu vykti į Norvegiją, ar yra kitų būdų?
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip iš emigravusio sutuoktinio gauti išlaikymą vaikams?
© Shutterstock nuotr.

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako teisininkė Evelina Polujanskaitė-Dapšienė.

Kaip matyti iš Jūsų klausimo, alimentai vaikams jau yra priteisti teismo sprendimu ir būtent šio teismo sprendimo vyras nevykdo. Tokiu atveju, sprendimą dėl alimentų priteisimo priėmusiam teismui reikėtų teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Prašyme būtina pažymėti, kad savanoriškai vyras teismo sprendimo nevykdo bei pridėti tai patvirtinančius įrodymus jei jų yra (banko išrašai ar kt.). Teismui išdavus vykdomąjį raštą įgyjama teisė dėl alimentų išieškojimo kreiptis į Lietuvos antstolius pagal jų veiklos teritoriją. Tačiau šis būdas taikomas tik tuo atveju jei skolininkas gyvena ar dirba ir gauna pajamas Lietuvos Respublikoje ar turi šioje šalyje turto, kadangi Lietuvos antstoliai sprendimus vykdo tik mūsų šalies teritorijoje.

Tuo atveju, jei skolininkas gyvena, gauna pajamas ar turi turto užsienio valstybėje, sprendimą išdavusio Lietuvos Respublikos teismo reikėtų prašyti išduoti Europos vykdomąjį raštą.

Europos vykdomasis raštas galioja visoje Europos Sąjungoje ir yra pagrindas pradėti vykdomąją bylą skolos išieškojimui iš skolininko, kuris dirba ar turi turto Europos Sąjungos šalyse.

Teismui išdavus Europos vykdomąjį raštą ir prieš jį siunčiant šalies, kurioje skolininkas dirba ar turi turto, antstoliams, privaloma į užsienio kalbą išversti teismo sprendimą, kuriuo remiantis alimentai buvo priteisti. Taip pat privaloma išversti ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimą ar jo kopiją.

Jei skolininkas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje teisė kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo priklauso nuo to, ar tarp Lietuvos valstybės ir atitinkamos užsienio valstybės yra pasirašyta dvišalė teisinės pagalbos sutartis. Šiuo atveju, dėl išlaikymo prievolės nevykdymo Norvegijos Karalystėje galima kreiptis remiantis 1973 m. Hagos konvencija.

Sprendimo pripažinimas Norvegijos Karalystėje vykdomas remiantis Lugano konvencija. Šie dokumentai yra teisinis pagrindas pripažinti Lietuvos Respublikos teismo sprendimus ir pradėti vykdomąją bylą skolininko atžvilgiu Norvegijos Karalystėje.

Siunčiant prašymą dėl vykdomosios bylos pradėjimo Norvegijos Karalystėje dokumentai turėtų būti surašyti norvegų kalba. Be to, prieš teikiant prašymą Norvegijos Karalystės institucijai teikiamus išverstus dokumentus privalo patvirtinti notaras.

Atlikus šiuos veiksmus įgysite teisę su prašymu kreiptis į Norvegijos Karalystės antstolius dėl vykdomosios bylos pradėjimo. Tuomet vykdomoji byla būtų užvesta Norvegijos Karalystės antstolių, o skola išieškoma iš vyro uždirbamų pajamų ar turto, esančio šioje šalyje. Tačiau šis procesas galimas tik tuo atveju, jei teismo sprendimas, kuriuo remiantis alimentai turėjo būti mokami, yra priimtas po 2005 m. sausio 21 d. Priešingu atveju priverstinis skolos, susidariusios už alimentų nemokėjimą, išieškojimas galimas tik atlikus Lietuvos teismo sprendimų pripažinimo procedūras atitinkamose valstybėse, šiuo atveju Norvegijos Karalystėje.

Siekiant tinkamo dokumentų suruošimo visgi patartina kreiptis į teisininkus ar advokatus dėl teisinės pagalbos. Esant sunkiai finansinei padėčiai yra galimybė pasinaudoti nemokama teisine pagalba tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio šalyje, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienyje.

Kadangi Norvegijos Karalystė yra 1977 m. Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo dalyvė, prireikus nemokamos teisinės pagalbos galima kreiptis net į Norvegijos Karalystės institucijas, jei ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra šioje šalyje. Šiuo atveju Jums reikėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos nemokamą teisinę pagalbą teikiančius subjektus, kurie padėtų tinkamai suruošti dokumentus ir suteiktų visą informaciją dėl privalomų teikti dokumentų.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Klausk teisininko: kas keičiasi, kai įrodymus užfiksuoja antstolis? (9)

Jei reikėtų išvardinti antstolių dar nefiksuotas faktines aplinkybes, galėtume paminėti nebent Kalėdų senelio kelionę dangumi skriejančiais žirgais. Visa kita, arba beveik visa kita, antstoliai jau filmavo, fotografavo, aprašinėjo.

Prezidentė pasiūlė Seimui atleisti Aukščiausiojo Teismo teisėją (24)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pateikė Seimui svarstyti Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vladislovo Ranonio atleidimą, pasibaigus jo įgaliojimų laikui.

Į laisvę paleistas Gruzijos pareigūnas: tai Rusijos provokacija ir kerštas atnaujinta 16.33 val. (349)

Į susitikimą su Lietuvos policijos vadovais atvykęs, bet tarptautiniame Vilniaus oro uoste pasienio tarnybos pareigūnų sulaikytas, o sekmadienį teismo nutartimi suimtas buvęs Gruzijos antiteroristinių operacijų biuro vadovas Zurabas Maisuradzė išleistas į laisvę.

Po teismo sprendimo – sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę išvis nėra ko kalbėti (42)

„Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) nusprendė, kad knygų leidykla yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, todėl knygoms taikomi ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos. Viso labo, Biblija, sudie, Jonukai ir Grytute, o apie Sigutę jau iš viso nėra ko kalbėti.“

Teisėjai atsikirto Stano: ką iš tikrųjų nusprendė teismas R. Paliunio ir R. Morkevičiaus bylose? (249)

Viešai aptariant ir kritikuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartį, kuria paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo sprendimas bušido meistrui, sužalojusiam žmogų nesant būtinosios ginties, teisėjai ir akademinės bendruomenės atstovai pateikia keletą faktų, apie kuriuos komentatoriai galbūt nežino ir kviečia neklaidinti visuomenės, o priešingai – didinti teisinį išprusimą.