Klausk teisininko: kaip daugiabučio gyventojams pasidalinti rūsio patalpas?

 (17)
Nusipirkau būstą senos statybos name, dokumentuose yra nurodyta, kad man taip pat priklauso patalpos rūsyje. Buvę buto gyventojai jomis nesinaudojo.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> kaip daugiabučio gyventojams pasidalinti rūsio patalpas?
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Namą administruojanti bendrovė man nurodė, kad rūsio patalpų dalybomis turi pasirūpinti patys gyventojai, surengdami susirinkimą. Kaip turėčiau elgtis tokioje situacijoje, nepažeisdamas teisės aktų?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako kontoros „Teisės tarnai“ civilinės ir verslo teisės skyriaus atstovas Justas Laurinčiukas.

Atsižvelgiant į pateiktos situacijos preliminarias faktines aplinkybes, paaiškintina, jog situacija yra pakankamai dažna, perkant senos statybos name butą, nes tokiais atvejais buto nuosavybės dokumentuose paprastai nėra nurodyta, kokiu numeriu pažymėtas rūsys priklauso konkrečiam butui/buto savininkui. Tokiu atveju, rūsys turėtų būti traktuojamas kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos.

Kadangi nurodote, jog yra paskirta administruojanti įmonė, tai sutinkamai su Civilinio kodekso (CK) 4.84 str. 1 d., to paties straipsnio 5 d., 8 d., įmonė yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų (įskaitant rūsio patalpas) administravimą bei valdymą.

Vertinant CK 4.240 str. įtvirtintą administravimo pareigų turinį, reikia pažymėti, jog administruojanti įmonė privalo įgyvendinti teises, susijusias su bendrojo naudojimo turto valdymu ir naudojimu.

Galima daryti išvadą, kad administruojančiai įmonei atitinkamai tenka pareiga sudaryti namo administruojamo bendrojo naudojimo turto aprašymą, kaip tai numatyta CK 4.245 str. Toks administratoriaus uždavinys numatytas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 p. ir 5.2. p., pagal kuriuos administratorius, įgyvendindamas reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia.

Justas Laurinčiukas
Justas Laurinčiukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pagal tokį aprašą ir jo formą turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės, nurodant buto nr., kitos patalpos unikalius nr.

Tai reiškia, kad tik administruojančiai įmonei, kaip namo bendrojo naudojimo turto administratoriui tenka pareiga inicijuoti ir organizuoti namo savininkų susirinkimą, spręsti klausimą dėl rūsių inventorizacijos bei jų priskyrimo konkretiems butams.

Todėl siūlome raštu kreiptis į namą administruojančią įmonę su prašymu šaukti visuotinį namo gyventojų susirinkimą dėl rūsio patalpų paskirstymo, naujo plano parengimo bei jo įregistravimo VĮ „Registrų centras“.

Administratoriui atsisakius tai atlikti arba ignoruojant tokį prašymą, galima inicijuoti procesą dėl jo pareigų nevykdymo bei įpareigojimo atlikti reikalaujamus, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, veiksmus.

Aukščiau esantis komentaras laikytinas tik bendrojo pobūdžio konsultacija. Dėl visapusiškos, individualios teisinės konsultacijos ir konkrečių atliktinų veiksmų yra tikslinga įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, todėl norėdami kreiptis, prašome susisiekite elektroniniu paštu info@teisestarnai.lt arba telefonu +370 5 203 28 40.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (18)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.