Klausk teisininko: kaip daugiabučio gyventojams pasidalinti rūsio patalpas?

 (17)
Nusipirkau būstą senos statybos name, dokumentuose yra nurodyta, kad man taip pat priklauso patalpos rūsyje. Buvę buto gyventojai jomis nesinaudojo.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Namą administruojanti bendrovė man nurodė, kad rūsio patalpų dalybomis turi pasirūpinti patys gyventojai, surengdami susirinkimą. Kaip turėčiau elgtis tokioje situacijoje, nepažeisdamas teisės aktų?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako kontoros „Teisės tarnai“ civilinės ir verslo teisės skyriaus atstovas Justas Laurinčiukas.

Atsižvelgiant į pateiktos situacijos preliminarias faktines aplinkybes, paaiškintina, jog situacija yra pakankamai dažna, perkant senos statybos name butą, nes tokiais atvejais buto nuosavybės dokumentuose paprastai nėra nurodyta, kokiu numeriu pažymėtas rūsys priklauso konkrečiam butui/buto savininkui. Tokiu atveju, rūsys turėtų būti traktuojamas kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos.

Kadangi nurodote, jog yra paskirta administruojanti įmonė, tai sutinkamai su Civilinio kodekso (CK) 4.84 str. 1 d., to paties straipsnio 5 d., 8 d., įmonė yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų (įskaitant rūsio patalpas) administravimą bei valdymą.

Vertinant CK 4.240 str. įtvirtintą administravimo pareigų turinį, reikia pažymėti, jog administruojanti įmonė privalo įgyvendinti teises, susijusias su bendrojo naudojimo turto valdymu ir naudojimu.

Galima daryti išvadą, kad administruojančiai įmonei atitinkamai tenka pareiga sudaryti namo administruojamo bendrojo naudojimo turto aprašymą, kaip tai numatyta CK 4.245 str. Toks administratoriaus uždavinys numatytas ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 p. ir 5.2. p., pagal kuriuos administratorius, įgyvendindamas reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, sudaro namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, prireikus jį papildo arba keičia.

Justas Laurinčiukas
Justas Laurinčiukas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pagal tokį aprašą ir jo formą turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės, nurodant buto nr., kitos patalpos unikalius nr.

Tai reiškia, kad tik administruojančiai įmonei, kaip namo bendrojo naudojimo turto administratoriui tenka pareiga inicijuoti ir organizuoti namo savininkų susirinkimą, spręsti klausimą dėl rūsių inventorizacijos bei jų priskyrimo konkretiems butams.

Todėl siūlome raštu kreiptis į namą administruojančią įmonę su prašymu šaukti visuotinį namo gyventojų susirinkimą dėl rūsio patalpų paskirstymo, naujo plano parengimo bei jo įregistravimo VĮ „Registrų centras“.

Administratoriui atsisakius tai atlikti arba ignoruojant tokį prašymą, galima inicijuoti procesą dėl jo pareigų nevykdymo bei įpareigojimo atlikti reikalaujamus, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, veiksmus.

Aukščiau esantis komentaras laikytinas tik bendrojo pobūdžio konsultacija. Dėl visapusiškos, individualios teisinės konsultacijos ir konkrečių atliktinų veiksmų yra tikslinga įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, todėl norėdami kreiptis, prašome susisiekite elektroniniu paštu info@teisestarnai.lt arba telefonu +370 5 203 28 40.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

„Darbiečio“ viltys į I. Kačinskaitę-Urbonienę nuėjo perniek – dar pateko ir į didelę bėdą (63)

Per praėjusius Seimo rinkimus triuškinantį pralaimėjimą patyrusios Darbo partijos (DP) į sostinės Naujamiesčio rinkimų apygardos S. Konarskio apylinkę deleguotas ir pirmininku paskirtas Algirdas Klimavičius vykdė neteisėtą rinkiminę agitaciją.

Aferos, kurios buvusiam STT pareigūnui sugriovė karjerą: įkalino 6 metams (31)

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) dirbęs, bet iš tarnybos pasitraukęs ir verslauti pradėjęs 41 metų Tomas Pažusys patyrė didžiulę nesėkmę – apgaulės būdu svetimą turtą užvaldęs vyras siunčiamas į įkalinimo įstaigą.

Vilniuje viešintis ES Teisingumo Teismo vadovas: puoselėti teisinę valstybę tampa vis sudėtingiau (20)

Lietuvoje viešintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pirmininkas Koenas Lenaertsas akcentuoja tarpusavio pasitikėjimo tarp Europos ir nacionalinių teismų svarbą.

Klausk teisininko: ar privalau Lietuvoje deklaruoti pajamas, jeigu čia nuolatos negyvenu? (61)

Prieš 8 metus išvykau iš Lietuvos ir deklaravau savo išvykimą. Esu Lietuvos pilietė, mokesčius moku Prancūzijoje. Ar sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis esu „nenuolatinis Lietuvos gyventojas“? Jei taip, ar reiškia, kad kai kurias pajamas turiu vistiek deklaruoti Lietuvoje?

Korupciniai nusikaltimai – valstybės skaudulys ir iššūkis teisėsaugai? (47)

Visą atkurtosios nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje korupcijos reiškinys yra vienas sudėtingiausių iššūkių ir bene pagrindinė visuomenės nusivylimo priežastis. Kodėl korupciniai skandalai vis dar drebina mūsų valstybės pamatus? Kokios priežastys lemia korupcinių tyrimų ir bylų baigtį? Kodėl visuomenė nėra patenkinta bausmėmis ir ne visada palankiai vertina teisėsaugos darbą?