Į skaitytojo klausimą atsako teisininkų kontoros D LEGALS teisininkė Inga ANDRIUŠYTĖ:

Darbo laiko trukmė yra viena iš darbo sutarties sąlygų tiesiogiai susijusių su darbo užmokesčio skaičiavimu. Darbo kodeksas nurodo, jog darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Kitaip tariant, tai yra laiko tarpas, kuomet darbuotojas atlieka konkrečią veiklą darbdavio naudai pagal darbo sutartyje numatytas sąlygas, būnant darbo vietoje ir esant darbdavio žinioje.

Kiekvienos valstybės įstatymai numato konkretų valandų skaičių, kuris laikomas normalia darbo laiko trukme, darbuotojui vykdant funkcijas įprastomis darbo sąlygomis bei neturint specialių apribojimų dėl sveikatos, o jo viršijimas – viršvalandžiais. Darbo kodekso 144 straipsnis nurodo, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, o kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Tai reiškia, jog tradiciškai darbo savaitę sudaro 5 dienos, kuomet dirbama po 8 val. paliekant poilsio dienomis šeštadienį ir sekmadienį.

Darbo kodeksas taip pat nustato, kad maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga turi būti nustatoma įmonės darbo tvarkos taisyklėse, su kuriomis darbuotojai supažindinami prieš pradėdami dirbti.

Už tinkamą darbo laiko paskirstymą yra atsakinga pati įmonė, įstaiga, organizacija, ir turi tai organizuoti taip, kad darbuotojas turėtų pakankamai laiko pailsėti. Tai reiškia, kad darbdavys taip pat turi užtikrinti darbuotojui įstatymais garantuojamo nepertraukiamo poilsio laiką tarp darbo dienų, kurį sudaro 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau, kaip 35 valandas, t.y. šeštadienis ir sekmadienis esant penkių darbo dienų savaitei, arba viena pilna poilsio para plius 11 valandų poilsio iš artimiausios paros, jeigu tai šešių darbo dienų savaitė ar kitoks darbo grafikas taikant suminę darbo laiko apskaitą.

Pagal bendrą taisyklę skirti dirbti poilsio dienomis yra draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų, darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus bei kitiems darbuotojams, kuriems gali būti nustatoma suminė darbo laiko apskaita. Kitais atvejais dirbti poilsio dienomis galima, jei darbuotojas su tuo sutinka, kas reiškia, jog darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką esant suminei darbo laiko apskaitai, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

Kontoros D LEGALS teisininkė atkreipia dėmesį, jog būtent darbuotojas renkasi, kokiu būdu jam bus atlyginama už darbą poilsio dieną. Pagal bendrą taisyklę, visų pirma, turi būti mokama ne mažiau kaip dvigubai ir tik esant išankstiniam darbuotojo rašytiniam prašymui – suteikiama kita poilsio diena per mėnesį arba ji pridedama prie kasmetinių atostogų.

Tam tikrais atvejais įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita. Tokiu atveju darbuotojai privalo dirbti pagal iš anksto, ne vėliau kaip prieš dvi savaites, darbdavio pateiktą darbo grafiką. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą).

Esant suminei darbo laiko apskaitai darbuotojai gali dirbti pamainomis, „slenkančiu grafiku“ ir jų darbo savaitė gali prasidėti, pavyzdžiui antradienį, o baigtis – šeštadienį. Tuomet darbas šeštadienį nebus laikomas darbu poilsio dieną, nes tokio darbuotojo poilsio dienos pagal grafiką bus sekmadienis ir pirmadienis.

Atsiradus svarbioms aplinkybėms, kurių pasėkoje yra reikalingas papildomas darbuotojo funkcijų vykdymas, darbdavys savo iniciatyva, išimtinais atvejais, gali užlaikyti darbo vietoje ir skirti darbuotojui viršvalandžius. Viršvalandžiais laikomi darbai, kurie darbdavio nurodymu arba su jo žinia dirbami viršijant darbuotojo darbo sutartyje nustatytą laiko trukmę.

Viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti išimtiniais atvejais, kurie išvardinti įstatyme: atliekant būtinus darbus krašto apsaugai, siekiant užkirsti kelią nelaimėms, šalinant atsitiktines ar staiga atsiradusias aplinkybes dėl avarijų, siekiant išvengti mechanizmų ar įrenginių gedimo dėl kurių didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ir pan. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Esant įprastai situacijai kuomet darbo laikas yra 40 val. per savaitę, bendra darbo laiko trukmė, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų per savaitę. Nustatyta, kad darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus.

Kiekvieno darbuotojo išdirbtas darbo laikas turi būti žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuose atsispindi faktinis darbuotojo išdirbtas laikas valandomis, užrašoma trukmė, neatvykimo į darbą atvejai naudojant sutartinį žymėjimą, pvz., darbas poilsio ir švenčių dienomis yra žymimas sutartinu ženklu – DP, kuris nurodo, kad darbuotojas dirbo poilsio dieną.

Kontoros D LEGALS teisininkės Ingos Andriušytės nuomone darbdavio elgesys, kuomet neturint darbuotojo sutikimo bei prašymo suteikti tą mėnesį kitą poilsio dieną darbuotojui nurodoma dirbti poilsio dieną ir už tai neapmokama dvigubai yra neteisėtas, kaip ir tokio darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pažymėtina, kad darbuotojai neprivalo vykdyti neteisėtų darbdavio nurodymų ir esant pažeidžiamoms darbuotojų teisėms, darbuotojai gali pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai, kuri atvykusi į darbo vietą ir nustačiusi pažeidimus įpareigos darbdavį sumokėti darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį bei gali skirti darbdaviui baudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ši konsultacija yra bendro pobūdžio, joje gali būti neįvertintos kai kurios svarbios ir skaitytojo klausime nepaminėtos aplinkybės, todėl siekiant imtis aktyvių teisinių veiksmų pažeistoms teisėms apginti, patartina dar kartą išsamiai aptarti susiklosčiusią situaciją su teisininku.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.