Gyvendama pakeičiau stogą langus, dariau remontą, įsivedžiau vandenį, kanalizaciją. Niekuo neprisidėdamas prie namo išlaikymo, buvęs sutuoktinis reikalauja pusės namo. Noriu sužinoti, ar jam kas nors priklauso? Girdėjau, kad jei buvęs sutuoktinis 3 m. name negyvena, sueina senaties terminas ir teismo keliu galima viską prisiteisti man. Noriu sužinoti, kaip pasielgti šiuo atveju. Nijolė.
Atsako advokatų kontoros „Žlioba & Žlioba“ advokatas Gediminas Žlioba.
Remiantis Jūsų nurodytomis aplinkybėmis paaiškiname, kad Jūsų vyras turi teisę į pusę santuokos metu įgyto turto, o Jūs galite reikalauti teismo nukrypti nuo lygių dalių principo įrodinėdama nurodyto turto pagerinimo išlaidas.
Tačiau įrodžiusi, kad turtas yra asmeninė Jūsų nuosavybė, galite paneigti prezumpciją, kad tai yra bendras santuokoje įgytas turtas.
Tokiu atveju privalote įrodyti, jog šis turtas buvo įgytas už Jūsų asmenines lėšas, Jums asmeniškai padovanotas ar panašiai. Taip pat paaiškiname, kad Jūsų nurodytu atveju 3 metų senaties terminas nėra nustatytas. Tokia išvada darytina vadovaujantis Lietuvos Respublikos Santuokos ir Šeimos kodekso (SŠK), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (CKĮ) ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) nuostatomis.
CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, tai yra po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas.
Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
Vis tik, įvertinus aplinkybes, kad mums tiksliai nežinoma turto įgijimo data, paaiškiname, jog CKĮ 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad CK 3.88straipsnio 3 dalies normos dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK.
Iki CK įsigaliojimo (tai yra iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.
Vadinasi, jei turtą įgijote iki 2001 m. liepos 1 d., preziumuojama, kad šis turtas yra Jūsų ir Jūsų sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė ir Jūs turite lygias teises į šį turtą, nepriklausomai nuo to ar turtas įregistruotas Jūsų ar Jūsų buvusio sutuoktinio vardu. Šią prezumpciją galite paneigti tik įrodžiusi, kad turtas yra asmeninė Jūsų nuosavybė.
Vertindami, kad turto pagerinimai atlikti po 2001 m., siūlome vadovaujantis CK 3.123 straipsnio 1 dalies teismo keliu sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo, prašyti nukrypti nuo lygių dalių principo ir Jums priteisti didesnę turto dalį, pateikti rašytinius įrodymus kokius pagerinimus, kada, už kokias sumas atlikote.
Kalbant apie Jūsų minimą 3 metų senaties terminą, paaiškiname, kad 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.129 straipsnyje, kur nustatyta, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma. Tuo tarpu SŠK 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams padalyti, bet kokį, tarp jų ir nekilnojamąjį turtą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymą šeimos teisiniuose santykiuose galiojant SŠK, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po ištuokos eiga prasideda nuo tos dienos, kada buvęs sutuoktinis sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą (SŠK 10 straipsnis).
Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2000, 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/200, 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Remiantis nurodyta teismų praktika, sistemiškai aiškinant CKĮ 4 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad 3 metų senaties terminas būtų taikomas tik jei jis yra pasibaigęs iki 2001 m. liepos 1 d., tai yra jei iki šios dienos būtų praėję treji metai nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo.
Jūsų nurodytu laikotarpiu santuoka buvo nutraukta 2001 m. metais sprendimu, kuriame turtas nebuvo padalintas, santuoka išregistruota. Senaties terminas anksčiausiai galėjo baigtis 2004 m. sausio 1 d., tai yra jau galiojant 2000 m. CK. Kadangi 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo dieną, tai yra 2001 m. liepos 1 d. ieškinio senatis dar nebuvo pasibaigusi, teismai turėtų teisingai ir pagrįstai taikyti CK3.129 straipsnį ir nurodyti, jog nagrinėjamu atveju senaties terminas nėra nustatytas.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.