Dabartinis teisėtas paveldėtojas šiuo metu yra teismo pripažintas neveiksnus, bet yra žmogus, turintis įgaliojimą sudaryti sandorius, jis taip pat prižiūrėjo paveldėtojo mamą iki mirties. Šiuo metu jis atlieka visus sandorius, bet nėra jo globėjas, nes nėra giminaitis. O juk nė vienas iš giminės neapsiėmė šių reikalų tvarkyti. Kokia tikimybė, kad mamos broliai gali laimėti bylą dėl paveldėjimo?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako advokatų kontoros „Girdziušas ir partneriai“ advokato padėjėja Ernesta Strankauskė.

Fizinis asmuo pripažintas neveiksniu gali būti tik teismo sprendimu. Pripažinęs žmogų neveiksniu teismas skiria globėją. Skiria tik tokį, kuris pats sutinka. Be to, atsižvelgia ir į jo moralines savybes.

Globėjas gali būti ir ne tik giminaitis. Jei globėjas yra artimas giminaitis – privalo globoti nemokamai, kitu atveju gali gauti atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Kaip vykdoma globa prižiūri globos institucijos, o netinkamai pareigas vykdantį globėją teismas gali nušalinti (CK VII dalies XVII skyrius).

Šiuo atveju sūnų prižiūrintis asmuo sandorius sudaro ne pagal įgaliojimą, o yra tesimo sprendimu paskirtas asmenį globoti, todėl sandorius sudaro kaip jo globėjas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnis).

Jeigu įpėdinis paveldi pagal įstatymą, tai įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;

3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;

5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 straipsnis).

Iš sūnaus, kuris yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, paveldėjimo teisė nebuvo atimta, jis palikimo neatsisakė ir jį priėmė, tuomet ketvirtos eilės įpėdiniai (motinos broliai) jokių šansų neturi laimėti minėtą palikimą.

Pateikiamas advokato padėjėjos komentaras yra bendrojo pobūdžio. Dėl detalesnės informacijos kreiptis el. paštu: ernestastrankauske@gmail.com

Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.