Klausk teisininko: ar gavęs motinos palikimą turėsiu grąžinti jos skolas?

 (23)
Mama man yra parašiusi testamentą, pagal kurį turėtų atitekti du nekilnojamojo turto objektai. Dar vieną objektą ji yra įkeitusi bankui paėmusi bendrą paskolą su mano seserimi.
<font color="#6699CC"><strong>Klausk teisininko:</strong></font> ar gavęs motinos palikimą turėsiu grąžinti jos skolas?
© Shutterstock nuotr.

Ar po motinos mirties man reikės gražinti paskolą, kurią mama pasiėmė su mano seserimi?

Į DELFI skaitytojo klausimą atsako kontoros „Teisės tarnai“ debitorinių įsiskolinimų ir bankroto teisės skyriaus atstovas Julius Jonušas.

Atsakant į Jūsų užduotą klausimą, visų pirma būtina nurodyti, jog šis klausimas turi būti sprendžiamas Civilinio kodekso (CK) ribose, būtent CK penktosios knygos pagrindu – Paveldėjimo teisė.

CK numato du paveldėjimo pagrindus – tai paveldėjimas pagal įstatymą arba paveldėjimas pagal testamentą. Jūsų pateiktoje situacijoje yra minimi abu paveldėjimo variantai. Atsakydami į jūsų klausimą nurodome:

Palikimo, kuris yra paveldimas surašant testamentą esmė yra paskirti paliekamą konkretų turtą konkrečiam asmeniui. Palikimo, kuris yra paveldimas pagal įstatymą, esmė yra išspręsti visus su palikimu likusius klausimus, kurie nebuvo išspręsti palikėjo sudarytu testamentu, todėl galime teigti, jog tiek paveldėjimas pagal testamentą, tiek paveldėjimas pagal įstatymą yra glaudžiai susieti ir negali būti sprendžiami atskirai.

CK normos teigia, jog esminė paveldėjimo sąlyga yra tokia, kad paveldėjimo negalima priimti dalimis. Jį galima priimti visą arba visai nepriimti/atsisakyti (CK 5.50 str. 1d.). Jūsų konkrečiu atveju Jūs turite teisę/pareigą, priimdama palikimą pagal testamentą, priimti jį ir pagal įstatymą. Tai pagrindžia CK 5.22 str., kuris nurodo, jog testamentu nepaskirta turto dalis turi būti paskirstoma pagal įstatymą.

Julius Jonušas
Julius Jonušas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pagal įstatymą paveldėti turtą gali ir asmenys, kurie gavo palikimą testamentu, jeigu testamente nėra nurodyta sąlyga, jog toks asmuo paveldi tik tai, kas nurodyta testamente.

Įstatymas imperatyviai nurodo, jog negalima atsisakyti priimti dalies palikimo. Jūsų atveju, jūs turite teisę priimti palikimą, kuris yra paveldėtas testamentu, tačiau, esant anksčiau minėtomis aplinkybėmis, jums tenka pareiga priimti ir visą kitą likusį palikimą, tai yra palikimą paveldėtą įstatyminiu būdu.

Priimant palikimą, jums kyla pareiga įvykdyti visas mokestines prievoles, kurias turėjo įvykdyti palikėjas. Tai reikštų, jog jums ir jūsų seseriai reiktų grąžinti paskolą už mamos prisiimtus įsipareigojimus, proporcingai paveldėtam turtui. Ne ką mažiau svarbi sąlyga yra ta, jog priėmus turtą ne pagal turto apyrašą, paveldėtojas atsako visu savo turtu. Todėl būtina įsivertinti ar vertą priimti palikimą.

Iš esmės atsakant į jūsų klausimą, nurodome, jog jūs paveldite palikimą tiek paliktą testamentu, tiek paliktą įstatymu. Palikimas testamentu palengvina paliekamo turto paskirstymo klausimą. Juo yra išsprendžiami klausimai kam ir koks turtas turi būti paliekamas palikėjo mirties atveju. Atsisakius priimti palikimą, jums nekiltų pareiga mokėti paskolos bankui, nes šis turtas jums nepriklauso. Tačiau turite įsivertinti ir kitą aplinkybę, jog atsisakius priimti palikimą pagal įstatymą, jūs atsisakote priimti visą palikimą ir jis atitenka kitiems paveldėtojams.

Faktas, jog testamentu jums yra palikta dalis viso palikimo, nekeičia fakto, jog palikimas turi būti priimamas visas arba visai nepriimamas.

Aukščiau esantis komentaras laikytinas tik bendrojo pobūdžio konsultacija. Dėl visapusiškos, individualios teisinės konsultacijos ir konkrečių atliktinų veiksmų yra tikslinga įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, todėl norėdami kreiptis, prašome susisiekite elektroniniu paštu info@teisestarnai.lt arba telefonu +370 5 203 28 40.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Aktualiausi atsakymai bus išspausdinti DELFI.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Teisė

Klaipėdos prokurorė, įtariama, galėjo klastoti dokumentus (18)

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė, įtariama, ne tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tinkamai neatliko pareigų, bet ir suklastojo dokumentus.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam R. Lipskiui bausmė sugriežtinta (17)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį iki penkerių metų sugriežtino bausmę už šnipinėjimą Baltarusijai nuteistam buvusiam valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojui Romualdui Lipskiui.

Iš Baudžiamojo proceso kodekso norima išbraukti privataus kaltinimo galimybę (43)

Iš Lietuvos teisinės sistemos planuojama pašalinti galimybę asmeniui privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą. Šios iniciatyvos autorių teigimu, dabar galiojantis privataus kaltinimo institutas nėra efektyvus.

A. Ramanausko-Vanago bylos kaltinamajam prašo skirti laisvės atėmimo bausmę (79)

Prokuroras kaltinamąjį vienoje iš partizanų vado Adolfo Ramanausko–Vanago sulaikymo bylų Stasį Šimkų prašo pripažinti kaltu padėjus vykdyti genocidą ir nuteisti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

Buvęs Pakruojo vicemeras R. Medzveckas lieka nuteistas už piktnaudžiavimą (8)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gegužės 17 d. atmetė buvusio Pakruojo rajono vicemero Romo Medzvecko kasacinį skundą ir pažymėjo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nepadaryta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, praneša Specialiųjų tyrimų tarnyba.