Klausk teisininko: ar galima išeiti iš darbo iš karto pasibaigus nedarbingumui?

Ar galiu išeiti iš darbo iš karto pasibaigus nedarbingumui? Šiandien jis baigėsi, o netrukus šventės ir 28 d. darbdavys liepė man atidirbti visą dieną. Kiek esu girdėjusi tai iš karto pasibaigus nedarbingumui turiu teisę išeiti iš darbo neatidirbusi.

Dirbti negaliu dėl sveikatos sutrikimų, kurie ir atsirado dirbant šį darbą, dėl to gydytojai ir skyrė nedarbingumą. Norėčiau sužinoti, ar tikrai privalau atidirbti 28 d.?

Į DELFI skaitytojos klausimą atsako Kazimiero Simonavičiaus universiteto lektorė, advokatų kontoros „Žlioba&Žlioba“ advokatė Julija Viktorija Flis.

Dėkojame už klausimą. Darbo kodeksas įtvirtina tokius darbo sutarties nutraukimo pagrindus:

(i) darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (Darbo kodekso 125 str.);

(ii) darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui (Darbo kodekso 126 str.);

(iii) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu nesant svarbių priežasčių (Darbo kodekso 127 str. 1 dalis);

(iv) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 127 str. 2 d.);

(v) darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (Darbo kodekso 128 str.);

(vi) darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 129 str.);

(vii) darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo (Darbo kodekso 136 str.);

(viii) darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju (Darbo kodekso 137 str.).

Iš DELFI skaitytojos laiško darytina išvada, kad pastaroji, greičiausiai, yra pateikusi darbdaviui prašymą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį (darbo sutarties nutraukimas esant svarbioms priežastims).

Pagal Darbo kodekso 127 str. 2 d. teisė nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių suteikiama darbuotojui, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad tai, kas laikytina svarbiomis priežastimis imperatyviai įvardina Darbo kodeksas.

Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis nurodo, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį, jeigu reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jeigu darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį.

Taigi, viena iš svarbių priežasčių, nurodytų Darbo kodekse, yra darbuotojo liga ar neįgalumas, trukdantys darbuotojui tinkamai atlikti jo darbą. Šiuo atveju kartu su prašymu darbuotojas turi pateikti darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kurioje turėtų būti nurodyta liga, trukdanti darbuotojui atlikti darbą. Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pateiktų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą.

Darbo kodeksas įtvirtina galimybę svarbias priežastis, dėl kurių darbuotojas gali reikalauti nutraukti darbo sutartį, nurodyti kolektyvinėje sutartyje. Įmonėje galiojančioje kolektyvinėje sutartyje gali būti nurodytos bet kokios priežastys, kurios bus laikomos svarbiomis ir kurioms esant darbuotojas įgis teisę nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Kita svarbi priežastis, įtvirtinta Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje – darbdavio įsipareigojimų nevykdymas. Darbuotojas, norėdamas nutraukti darbo sutartį esant darbdavio pažeidimams, turi įvertinti, ar šie pažeidimai yra esminiai ir/ar nuolat pasikartojantys (pavyzdžiui, nuolatinis darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidinėjimas).

Darbuotojas taip pat turi teisę nutraukti darbo sutartį ir tuo atveju, jei, dirbdamas įmonėje, įgyja teisę į visą senatvės pensiją.

Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą esant svarbioms priežastims turi įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos. Tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama dėl teisės į senatvės pensiją atsiradimo, taikomas keturiolikos darbo dienų terminas.

Rekomenduotina darbuotojui, žinančiam, kad dėl ligos negalės dirbti darbo, darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą įspėti iš anksto, nelaukiant paskutinės nedarbingumo dienos ar pirmosios darbo dienos.

Pažymėtina, kad darbuotojas gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo taip pat per tris darbo dienas nuo prašymo padavimo dienos.

Jei darbdavys nesutinka atleisti darbuotojo Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalies pagrindu, darbuotojui patariame kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Jei darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą atleisti jį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, atleidžia darbuotoją pagal kitą Darbo kodekso straipsnį (pavyzdžiui, Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį), darbuotojas gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą.

Darbuotojui, nutraukiant darbo sutartį pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalį, privalo būti išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.

Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: [e-mail]. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta, o atsakymai bus išspausdinti DELFI.